Įžvelgė diskriminaciją
Rusijos žiniasklaida bei prokremliški botai socialiniuose tinkluose pastaruoju metu ėmė platinti melagieną, kurią paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Jos teigimu, Latvijoje įsivyravo nacizmas.
„Draudimas Latvijos moksleiviams tarpusavyje bendrauti rusų kalba yra nacistinis elgesys, kai žmonėms dėl jų etninės ar nacionalinės kilmės draudžiama vartoti savo kalbą“, – teigė oficiali Rusijos URM atstovė.
Tikėtina, kad ši dezinformacija kilo iš buvusio Latvijos politiko žodžių. Anksčiau Rygos miesto tarybos deputatas Aleksejus Roslikovas interviu Rusijos naujienų agentūrai „RIA Novosti“ tvirtino, kad Latvijoje mokiniams esą uždrausta tarpusavyje kalbėti rusų kalba mokymo įstaigų teritorijoje net per pertraukas ar laisvalaikiu.
„Akivaizdu, kad buvo priimta nemažai įstatymų. Pavyzdžiui, mokiniams mokyklos teritorijoje, net ir laisvu metu, uždrausta tarpusavyje kalbėti kita kalba nei valstybinė“, – sakė A.Roslikovas.
M.Zacharova susitikimo su žiniasklaida metu negailėjo pagiežos.
„Naciai. Naciai visada drausdavo žmonėms dėl etninės ar nacionalinės kilmės puoselėti savo kultūrą, istoriją, vartoti kalbą, ribodavo visas laisves pagal tautinį principą“, – kalbėjo ji.
Tuo pačiu Rusijos URM atstovė pabrėžė, kad tokia diskriminacinė politika yra uždrausta Niurnbergo tribunolo ir tarptautinės teisės.
Bėglys deputatas
A.Roslikovas šalies politinėje padangėje pasirodė per 2022 rinkimus, kai į Latvijos Saeimą pateko jo suburta prorusiška radikali partija „Už stabilumą!“.
Prorusiška partija „Už stabilumą!“ buvo suformuota po „Santarvės“ frakcijos Rygos miesto taryboje skilimo, jos programa yra sunkiai įgyvendinamų pažadų sąrašas, o politinės jėgos lyderis A.Roslikovas nuolat išsisukinėja nuo atsakymų į klausimus apie Rusijos invaziją į Ukrainą ir vengia pasmerkti Kremliaus veiksmus.
Partija neatmeta Latvijos išstojimo iš ES ir „kontroliuojamo šalies finansinių įsipareigojimų nevykdymo“, žada švietimą gimtąja kalba ir balsavimo teisę ne piliečiams, taip pat pašalpų didinimą ir mokesčių mažinimą.
A.Roslikovas taip pat pasisako prieš Latvijos veiksmus ribojant Rusijos žiniasklaidos veiklą bei sovietinių paminklų nukėlimą.
Galiausiai šių metų balandžio pradžioje šis politikas pabėgo iš Latvijos ir persikėlė į Baltarusiją. Latvijos teismas baudžiamojoje byloje, kurioje jis kaltinamas nacionalinės ir etninės neapykantos kurstymu, nusprendė jam skirti suėmimą.
A.Roslikovas pareiškė, kad negrįžo į Latviją, nes baiminasi dėl savo gyvybės po gautų grasinimų, tačiau Valstybės saugumo tarnyba (VDD) jam buvo pasiūliusi slaptą butą.
Teismas pakeitė kardomąją priemonę, skyrė jam suėmimą už akių ir paskelbė paiešką, kol tęsiamas teismo procesas.
Gynė net Medvedevas
Tai – ne pirmas kartas, kuomet Aleksejus Roslikovas sulaukia dėmesio iš Rusijos.
Praėjusių metų birželį Latvijos politinę areną sudrebino incidentas, kai Saeimos deputatas A.Roslikovas parlamento posėdžio metu ne tik šūkčiojo rusų kalba, bet ir pademonstravo nepadorų gestą.
Dėl tokio elgesio jis buvo nedelsiant pašalintas iš posėdžių salės. Tačiau šis chuliganiškas išsišokimas sulaukė dėmesio ne tik Latvijoje – Roslikovą socialiniuose tinkluose netgi parėmė buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.
Plačiau skaitykite: Latvijos Saeimos deputatas tribūnoje rodė nepadorų gestą: po skandalo užtarėjų atsirado Rusijoje
Svarstant parlamente „Deklaraciją dėl nusikalstamai vykdytos sovietinės okupacinės valdžios rusifikacijos Latvijoje ir jos kalbinių padarinių šalinimo“, A.Roslikovas iš Saeimos tribūnos pasisakė prieš šio sprendimo projekto įtraukimą į darbotvarkę.
Būdamas tribūnoje, jis aršiai gynė rusų kalbą ir rusakalbius Latvijos gyventojus, tikino, kad planuojamas svarstyti įstatymas pakenks jų interesams ir padidins atskirtį.
Galiausiai jis suriko: „Mūsų yra daugiau, o rusų kalba – mūsų kalba!“ ir susirinkusiems parlamentarams parodė nepadorų gestą.
Dėl to buvo priimtas sprendimas laikinai pašalinti jį iš šio posėdžio ir išprašyti iš salės.
„Nuskriaustą“ latvių parlamentarą nusprendė apginti buvęs Rusijos prezidentas, o dabar Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.
Savo paskyroje socialiniame tinkle X jis pasidalijo A.Roslikovo parodyto nepadoraus gesto įrašu ir parašė:
„Artėjant A.S.Puškino gimtadieniui padorūs žmonės aiškiai ir suprantamai paaiškino užkietėjusiems rusofobams jų gimtąja – rusų – kalba!“.
Propagandinė diskriminacija
Apie tai, kad rusakalbiai Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje yra diskriminuojami, Kremliaus žiniasklaida ir prorusiški socialinių tinklų veikėjai kalba ne pirmą kartą.
Plačiau skaitykite: Rusai Baltijos šalyse pasijuto diskriminuojami: piktinasi dėl nukeltų skulptūrų
Kremliaus žiniasklaida jau anksčiau platino dezinformaciją, esą rusai Baltijos šalyse diskriminuojami dėl sovietinių skulptūrų nukėlimo.
Propagandos pasakojimai, kuriais nuolat maitinami rusai, persotinti naratyvų, neva skriaudžiamus rusus privalo apginti Vladimiras Putinas ir Rusijos kariuomenė.
Latvija, Lietuva ir Estija yra ratifikavusios Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, kurios 4 straipsnyje numatyti šie įsipareigojimai:
„Valstybės dalyvės smerkia visokią propagandą ir visas organizacijas, kurios remiasi vienos rasės ar tam tikros odos spalvos ar tautybės žmonių grupės pranašumo idėjomis ar teritorijomis arba bando pateisinti ar skatinti rasinę neapykantą ir diskriminaciją, nesvarbu, kokios formos jos būtų; jos įsipareigoja imtis neatidėliotinų ir veiksmingų priemonių prieš bet kokį tokios diskriminacijos kurstymą ar diskriminacinius veiksmus ir, atsižvelgdamos į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos principus ir į šios Konvencijos 5 straipsnyje aiškiai išdėstytas teises, inter alia:
a) skelbia įstatymu baudžiamu nusikaltimu idėjų, pagrįstų rasiniu pranašumu ar neapykanta, platinimą, visokį rasinės diskriminacijos kurstymą, taip pat visus smurto veiksmus ar tokių veiksmų kurstymą prieš kokią nors rasę ar kitos odos spalvos ar tautybės asmenų grupę, taip pat bet kokį rasistinės veiklos rėmimą, įskaitant jos finansavimą;
b) skelbia neteisėtomis ir draudžia organizacijas, taip pat organizuotą ir kitokią propagandinę veiklą, skatinančią ir kurstančią rasinę diskriminaciją, ir laiko dalyvavimą tokiose organizacijose ar tokioje veikloje įstatymu baudžiamu nusikaltimu;
c) neleidžia nacionaliniams ar vietiniams valstybiniams organams ar valstybinėms įstaigoms skatinti ar kurstyti rasinę diskriminaciją“
Akivaizdu, kad prisijungimas prie šios konvencijos kartu su kitomis Latvijos, Lietuvos ir Estijos teisės aktų normomis rodo, kad šiose šalyse oficialiai draudžiama bet kokia diskriminacija etniniu ir rasiniu pagrindu.
Išgalvotas įstatymas
Įstatymo, draudžiančio moksleiviams per pertraukas tarpusavyje kalbėtis nevalstybine kalba, Latvijoje nėra.
Tikėtina, kad A.Roslikovo pareiškimą paskatino plačiai nuskambėjusi dviejų metų senumo istorija.
2024 metais viena Jūrmalos miesto mokykla priėmė vidaus tvarkos taisykles, numatančias reikalavimą mokiniams mokyklos teritorijoje kalbėti tik latviškai.
Latvijos naujienų portalas LSM+ 2024 metų rugsėjį apie tai rašė publikacijoje, kurioje akcentuojama, kad ekspertų vertinimu, toks draudimas būtų neteisėtas.
„Tėvams, kurių vaikai mokosi Jūrmalos Aspazijos mokykloje, buvo pasiūlyta pasirašyti mokyklos vidaus tvarkos taisykles, kuriose aiškiai nurodyta, kad pertraukų metu, bendraudami tarpusavyje, mokiniai turi kalbėti valstybine kalba. Ar tokie reikalavimai teisėti? LSM+ prašymu šį klausimą išnagrinėjo Ombudsmeno biuras. Jo išvada aiški – draudimas per pertraukas bendrauti gimtąja kalba, kad ir kokia ji būtų, yra neteisėtas“, – buvo skelbiama publikacijoje.
Teigiama, kad ši nuostata buvo įtvirtinta mokyklos vidaus tvarkos taisyklėse kaip mokinio pareiga – mokyklos teritorijoje ir renginiuose vartoti valstybinę, latvių kalbą. Už taisyklių nesilaikymą numatytos drausminės priemonės – nuo įspėjimo iki papeikimo ar kreipimosi į vaiko teisių apsaugos tarnybą.
Tačiau, kaip skelbiama publikacijoje, vėliau šios taisyklės buvo peržiūrėtos, o mokyklos steigėjas – Jūrmalos savivaldybė – pareiškė, kad nuostatos yra rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio.
„Mokyklos vidaus tvarkos taisyklės jau peržiūrėtos, atsižvelgiant į teisininko ir ombudsmeno rekomendacijas.
Nuostata dėl privalomo valstybinės kalbos vartojimo pertraukų metu buvo patikslinta, todėl apie jokias sankcijas už jos nesilaikymą kalbėti negalime. Ugdymo procesas turi vykti valstybine kalba, t. y. darbo kalba yra latvių.
Kalbant apie tarpusavio bendravimą mokyklos organizuojamuose renginiuose, įskaitant pertraukas, pirmiausia rekomenduojame vartoti latvių kalbą, tačiau tai yra rekomendacinio pobūdžio nuostata. Svarbu, kad integracijos procesas vyktų palaipsniui ir įtraukiai“, – teigė Jūrmalos švietimo valdybos vadovas Edgaras Berzinis.
15min verdiktas: melas. Teiginiai, esą Latvijoje įstatymu draudžiama moksleiviams tarpusavyje kalbėti rusų kalba net per pertraukas, neatitinka tikrovės. Tokios nacionalinio lygmens teisinės nuostatos nėra. Klaidinantis naratyvas kilo iš pavienio atvejo – vienos mokyklos vidaus taisyklių interpretacijos, kurią ekspertai įvertino kaip galimai neteisėtą, o vėliau ji buvo peržiūrėta ir sušvelninta, paverčiant rekomendacija.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
