Platino melą apie lenkų karius
„76 550 negyvų ukrainiečių, lenkų ir kitų NATO karių Kursko srityje. Tai pats brangiausias apsipirkimas „Piatioročkoje“ istorijoje“, – balandžio 27 d. paskelbė vienas „Facebook“ vartotojas.
„Piatioročka“ (rus. „Пятерочка“) yra maisto prekių parduotuvių tinklas, veiklą pradėjęs 1999 m. Sankt Peterburge, o dabar apimantis įvairias šios šalies vietoves, įskaitant ir Kurską. Tačiau kodėl jis paminėtas įsiveržimo kontekste, nei iš paties įrašo, nei iš komentarų neaišku.
Neaišku ir iš kokio šaltinio yra paimtas žuvusiųjų, ypač – lenkų bei kitų NATO šalių karių, skaičius.
Pernai buvo platinamos melagienos, esą lenkų samdiniai plėšė civilius gyventojus ar žiauriai išžudė ištisas taikias šeimas, bet jos buvo paneigtos.
Patikimos informacijos, kad Kursko puolime būtų dalyvavę, juoba žuvę lenkų karių, nėra. Anksčiau buvo teigiama, esą jie padėjo ukrainiečiams, bet šis gandas gimė iš netikslaus vieno Lenkijos ministro žodžių pacitavimo.
Buvo pasakojama ir apie prancūzų dalyvavimą atakoje, bet ir ši informacija paneigta. NATO karių oficialiai nei šioje operacijoje, nei apskritai kare Ukrainoje nėra.
Taip pat skaitykite: Lenkijos kariai nesiruošia į Ukrainą: tai yra Rusijos propagandos sukurtas melas
Tai pasikartojantis prokremliškas dezinformacijos naratyvas, kuriame nuo plataus masto invazijos pradžios teigiama, kad NATO šalys dalyvauja karo veiksmuose tarp Rusijos ir Ukrainos, ypač įsiveržime į Kursko sritį.
Tai nėra tiesa – NATO kariai Ukrainoje nekariauja. Aljansas ne kartą pareiškė, kad nėra kariaujanti šalis ir kad Ukrainoje karių neturi.
NATO pareigūnai dažnai bendrauja su kolegomis iš šios šalies ir teikia žvalgybos informaciją. Aljansas organizuoja mokymus Ukrainos kariams, tačiau jo paties kariai fronto linijoje nebuvo dislokuoti.
Tarptautiniame Ukrainos gynybos legione kovoja savanoriai iš kitų šalių, tarp kurių yra ir priklausančių NATO. Jie į legioną įstojo savarankiškai ir nėra oficialios Aljanso karinės misijos dalis.
Be to, daugiau nei 50 valstybių, įskaitant ir NATO nares, teikia Ukrainai karinę bei finansinę paramą, kad padėtų jai atremti neišprovokuotą, nepagrįstą Rusijos agresiją, atkurti suverenitetą visose okupuotose teritorijose ir grįžti prie 1991 m. tarptautiniu mastu pripažintų sienų.
Skaičius didino gudraudami
Daugelį nustebinęs įsiveržimas į Kurską – didžiausia ataka prieš Rusiją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – prasidėjo 2024 m. rugpjūtį. Kiek nuostolių per ją patirta, tiksliai suskaičiuoti sunku, nors ir Maskva, ir Kyjivas vis pateikdavo konkrečios informacijos apie kitos pusės pajėgas ir praradimus.
Pasitelkę dronus ir sunkiąją Vakarų ginkluotę, ukrainiečiai pernai rugpjūčio 6 d. pradėjo drąsiausią savo ataką, kirsdami Rusijos sieną ir įsiverždami į Kursko sritį. Kremliui įsiveržimas į Kurską, kur 1943 m. įvyko didžiausias istorijoje tankų mūšis tarp sovietų ir nacių Vokietijos pajėgų, buvo tikra gėda.
Jau rugpjūčio 9 d. Maskva pranešė, kad priešininkai prarado 945 karius ir 102 kovos mašinas. Rugsėjo 12 d. (taigi po 6 savaičių nuo puolimo pradžios) Sakartvelo portalas „Georgia Today“ citavo Rusijos gynybos ministerijos pranešimą, esą Ukrainos nuostoliai siekia jau 11,4 tūkst. karių.
Spalio 25-ąją Ukrainos kariuomenės vadas pulkininkas generolas Oleksandras Syrskis informavo, kad Rusija neteko 17 819 karių. Iš jų 6 662 žuvo, 10 446 buvo sužeisti, dar 711 paimti į nelaisvę.
Lapkričio 10 d. Ukrainos 95-oji oro desanto puolimo brigada pareiškė atrėmusi Rusijos 810-osios jūrų pėstininkų brigados puolimą, per dvi dienas nukaudama 100 ir sužeisdama antra tiek karių.
Metų pabaigoje žurnalas „Forbes“ pranešė, kad pastaroji brigada po didelių nuostolių buvo perdislokuota poilsiui ir atstatymui. Lapkritį du 400 žmonių batalionai iš šios brigados, kaip pranešama, buvo „eliminuoti“ per ataką prieš Ukrainos garnizoną Pogrebkiuose.
Pranešta, kad didelių nuostolių, įskaitant tūkstantį aukų per vieną savaitę gruodžio pabaigoje, patyrė Šiaurės Korėjos pajėgos, kurias pasitelkė Rusija. Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio teigimu, šiaurės korėjiečių pėstininkai ir rusų desantininkai sausio 3-4 d. netoli Machnovkos prarado batalioną.
Analitikas Andrew Perpetua vizualiai patvirtino 408 aukas per vieną dieną. „Jaučiuosi, lyg ką tik būčiau matęs, kaip viename vaizdo įraše miršta visas Rusijos batalionas“, – prisiminė jis.
Šiemet sausio 6 d. Ukrainos generalinis štabas paskelbė, kad Rusijos praradimai Kursko srityje per 5 mėnesius viršijo 38 tūkst.
Dar po mėnesio buvo pateikti Ukrainos skaičiavimai rodė, kad Maskva šiame regione sutelkė maždaug 67 tūkst. savų ir 11 tūkst. Šiaurės Korėjos karių. Vasario pradžioje V.Zelenskis pranešė, kad viena iš trijų į Kursko sritį išsiųstų Šiaurės Korėjos brigadų su daugiau nei 4 tūkst. karių buvo sunaikinta, o kitos dvi patyrė nuostolių.
Nežinia, kiek puolime dalyvavo Ukrainos karių. Analitikai apskaičiavo, kad jų galėjo būti 15 tūkst. ar net dvigubai daugiau. Reiškia, operacijoje apskritai dalyvavo mažiau žmonių, nei tariamai žuvo.
„Kyjivo vyriausybė bando išpūsti skaičių, kad suklaidintų rusus“, – britų tinklalapis „i Paper“ citavo Londono Karaliaus koledžo vizituojantį profesorių, gynybos ir saugumo analitikos centro RUSI bendradarbį Michaelą Clarke’ą.
Puolimas atsiėjo brangiai
Kovo 27 d. duomenimis, kuriuos nurodė O.Syrskis, per šią operaciją Rusijos nuostoliai pasiekė 55 tūkst. žmonių. Teigiama, kad 22 tūkst. karių žuvo per mūšius, 31,8 tūkst. buvo sužeisti, daugiau nei 940 pateko į nelaisvę.
Iš viso Rusija nuo plataus masto invazijos pradžios prarado maždaug 956 810 karių. Tiek žmonių žuvo, buvo sužeisti ar pateko į nelaisvę, rodo gegužės 4-ąją ukrainiečių kariuomenės paskelbta informacija.
Ukrainiečiams per Kursko srities puolimą pavyko užimti beveik 1,4 tūkst. kv. km, tačiau ši ataka Kyjivui kainavo brangiai. Nuo to laiko Rusija užėmė apie 2 tūkst. kv. km Ukrainos teritorijos kituose fronto ruožuose.
Balandžio pabaigoje Rusija pranešė atsikovojusi regiono kontrolę ir paskelbė Kursko operacijos pabaigą, nors Ukraina tvirtina, kad jos kariai tebevykdo operacijas pasienyje. Kitą dieną prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė vienašališkas trijų dienų paliaubas tuomet, kai Rusija minės 80-ąsias SSRS ir jos sąjungininkų pergalės Antrajame pasauliniame kare metines.
Kaip tik tuo metu Rusijos gynybos ministerija informavo, kad Kurske žuvo ir buvo sužeista daugiau nei 76 tūkst. Ukrainos karių. Ukraina savo ruožtu teigia, kad per operaciją gyvybės neteko ar buvo sužeisti 62 tūkst. Rusijos pusėje kovojusių žmonių.
Nė viena pusė savo nuostolių nedetalizavo. Šios informacijos, anot naujienų agentūros „Reuters“, nepriklausomai patikrinti neįmanoma.
Apie 70 tūkst. aukų „pranešta“ ir Britanijoje
70 tūkst. tariamai žuvusių Ukrainos karių minėti ir vienoje melagienoje, kurią neseniai paneigė naujienų agentūra AFP.
Socialiniuose tinkluose pasirodė paveikslėlis, kuriame matoma tariamai britų regioninio laikraščio paskelbta žinia – neva Kursko srityje žuvo dešimtys tūkstančių ukrainiečių, dėl aukų apkaltintas V.Zelenskis. Leidinys nieko panašaus nepublikavo.
Laikraščio tariamo pirmo puslapio kopija dar kovo viduryje savo paskyroje „X“ pasidalijo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų tinklaraštininkas Ianas Milesas Cheongas. Nepaisant skaitytojų pridėtų paaiškinimų, jo įrašas iki šiol peržiūrėtas daugiau nei 27 tūkst. kartų.
„Kursko ekspedicija buvo katastrofa ir visiškas gyvenimo švaistymas. Britanija ją kurstė“, – prie paveikslėlio pakomentavo tinklaraštininkas.
Remiantis jo pasidalintu ir kitur internete platintu vaizdu, laikraštis „Hull Daily Mail“, leidžiamas Hulo uostamiestyje šiaurės rytų Anglijoje, kovo 13 d. numerio pirmajame puslapyje skelbė: „70 000 Ukrainos kareivių Kursko srityje žuvo veltui. Jungtinė Karalystė investavo šimtus milijonų svarų į triuškinamą V.Zelenskio nesėkmę.“
Nors prie šios frazės panaudota autentiška nuotrauka (ja buvo iliustruotas, pavyzdžiui, šis BBC portalo straipsnis), „antraštė“ ir pirmas puslapis buvo sufabrikuoti.
Kaip iš tiesų atrodė minėtas „Hull Daily Mail“ numeris, galima pamatyti čia ir čia. Kovo 13 d. pirmo puslapio straipsnyje buvo pasakojama apie paauglį, kuris kardu subadė vos jaunesnę mergaitę ir vėliau buvo nuteistas už pasikėsinimą ją nužudyti.
„Ta istorija apie Ukrainą buvo melas“, – AFP patvirtino „Hull Daily Mail“ valdančios bendrovės „Reach PLC“ atstovė spaudai Lija Kresowaty.
Iš kur šiame suklastotame paveikslėlyje atsirado 70 tūkst. žuvusių ukrainiečių, nežinia.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Nežinia, iš kur yra atsiradęs toks tariamai per Kursko srities puolimą žuvusių Ukrainos karių skaičius ir kiek jis pagrįstas. Nė viena konflikto pusė savų nuostolių neatskleidžia. Remiantis analitikų skaičiavimais, Ukraina į šią operaciją galėjo pasiųsti perpus mažiau kovotojų. Kad tarp jų būtų buvę žmonių iš Lenkijos ar kitų NATO valstybių, oficialiai neskelbiama. Aljanso kariai Ukrainoje nekariauja.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
