Kai kurie propagandininkai net ėmė tvirtinti, esą toks O.Zelenskos elgesys esą yra tiesioginis Melanios Trump įžeidimas – neva ją palaikė „tuščia vieta“ arba net tyčia ignoravo, taip priversdama pasijausti itin nejaukiai.
Kas nutiko?
Publikacijose minimas renginys – pirmoji Baltųjų rūmų organizuoto „Fostering the Future Together“ („Kartu kuriame ateitį“) viršūnių susitikimo diena. Jis buvo skirtas aptarti globalius švietimo iššūkius ir technologijų prieinamumą vaikams visame pasaulyje. Forume dalyvavo delegatai iš 45 šalių, taip pat technologijų bendrovių atstovai.
Renginį organizavo ir atidarė JAV pirmoji ponia Melania Trump. Oficialioje Baltųjų rūmų „YouTube“ paskyroje paskelbtame įraše matyti, kad susitikimo pradžioje ji pasakė kalbą, tuomet pasitraukė nuo tribūnos, tačiau prie bendro stalo su dalyviais taip ir neprisėdo.
Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad po kalbos M.Trump išeina už kadro, o pagalbiniai darbuotojai kiek vėliau patraukia piupitrą, prie kurio stovėdama ji sakė kalbą.
Vietoje jo kiek arčiau atnešamos dvi kėdės, ant kurių vėliau atsisėdo renginiui pirmininkavę Baltųjų rūmų pareigūnai.
Pirmininkės vietoje viso renginio metu sėdėjo Baltųjų rūmų protokolo vadovė Monica Crowley. Iškart po M.Trump kalbos M.Crowley pristatė dalyviams renginio formatą, o pagrindinis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento patarėjas mokslo klausimais Michaelas Kratsiosas tarė įžanginį žodį.
Dalyviai dėkojo organizatorei, kuri jau buvo palikusi salę
Vėliau pasisakyti pakviesta Bosnijos ir Hercegovinos pirmoji ponia Mirela Bećirović, kuri savo kalbos pradžioje padėkojo M.Trump už iniciatyvą.
Po jos kalbėjo Burundžio ir Serbijos pirmosios ponios, taip pat Slovėnijos pirmasis džentelmenas (šalies prezidentės Natašos Pirc Musar vyras). Visi jie dėkojo Melaniai Trump kaip renginio organizatorei, nors ji pati apskritojo stalo diskusijoje nedalyvavo, nes, panašu, kad salę paliko iškart po savo sveikinimo kalbos.
Olena Zelenska pasisakė tik penktoji, o jos padėkos žodžiai JAV pirmajai poniai iš esmės nesiskyrė nuo ankstesnių dalyvių kalbų.
Transliacijos kadrai rodo, kad ji kalbos pradžioje, dėkodama Melaniai Trump, ir pabaigoje, dar kartą dėkodama už dėmesį, tiesiog apžvelgė susirinkusius dalyvius, o ne kreipėsi į konkretų asmenį.
Propagandos taikinyje
Rusijos propaganda jau ne vienerius metus vykdo nuoseklią ir kryptingą dezinformacijos kampaniją, nukreiptą prieš Ukrainos pirmąją ponią.
Ekspertų teigimu, šios informacinės atakos tikslas – silpninti tarptautinį pasitikėjimą Ukraina bei mažinti pačių ukrainiečių pasitikėjimą šalies politine vadovybe.
Analizuojant skleidžiamą turinį, išryškėja du pagrindiniai naratyvai. Pirmasis siekia formuoti įvaizdį, esą O.Zelenska gyvena prabangiai karo kontekste – jai priskiriami brangūs automobiliai, juvelyrika ar nekilnojamasis turtas Vakarų Europoje.
Tokie teiginiai kuriami siekiant ją pavaizduoti kaip nuo realybės atitrūkusio, korumpuoto elito atstovę, neva besipelnančią iš karo.
Antrasis naratyvas dar radikalesnis – platinamos nepagrįstos ir išgalvotos istorijos, kaltinančios ją nusikaltimais prieš vaikus. Dezinformacijos kampanijose pasirodo melagingi teiginiai apie tariamą prekybą vaikais, neteisėtus įvaikinimus ar netinkamą humanitarinės pagalbos, skirtos pažeidžiamiausioms grupėms, naudojimą.
-
Internautai „sudarė“ V.Zelenskio turto deklaraciją: šįkart priskaičiavo ir viešbutį Prancūzijoje
-
Ar V.Zelenskis tikrai netikėtai pasirodė Rijade prieš pat JAV ir Rusijos derybas?
-
Ar tikrai Olena Zelenska įsigijo legendinę princesės Dianos suknelę?
-
Rusai meluoja, kad Zelenska ir Trump niekada nebuvo susitikusios: kaltina nuotraukų klastojimu
-
Ar tikrai Zelenskis įsigijo skandalingai pagarsėjusio seksualinio nusikaltėlio Diddy vilą?
-
Sena propagandinė pasaka, naujas kampas: Zelenskos fondą susiejo su Epsteino failais
Šiai kampanijai būdingi koordinuoti ir techniškai pažangūs metodai. Vienas jų – vadinamosios botų fermos, kurios sinchroniškai platina melagingą informaciją socialiniuose tinkluose, įskaitant „Telegram“, „X“ ir „Facebook“. Tokie tinklai leidžia greitai sukurti dirbtinį informacijos sklaidos mastą ir įspūdį, esą klaidinantys teiginiai yra plačiai paplitę.
Taip pat aktyviai naudojamos dirbtinio intelekto technologijos – kuriami „deepfake“ vaizdo įrašai ir klastojami vaizdai, siekiant suteikti melui patikimumo įspūdį.
Pavyzdžiui, viešojoje erdvėje buvo pasirodę suklastoti vaizdo įrašai, kuriuose teigiama, kad O.Zelenska esą įsigijo prabangų automobilį Paryžiuje ar bandė palikti Ukrainą.
Dar viena taktika – vadinamasis informacijos „plovimas“. Dezinformacija pirmiausia paskelbiama abejotinos reputacijos, tariamai užsienio žiniasklaidos priemonėse, kurios apsimeta nepriklausomais Vakarų šaltiniais. Vėliau šias istorijas perima ir išplatina Rusijos valstybiniai kanalai, taip sukuriant klaidingą įspūdį, kad informacija yra patvirtinta tarptautiniu mastu.
Ekspertai pabrėžia, kad tokio pobūdžio kampanijos yra neatsiejama platesnių informacinių-psichologinių operacijų dalis, kuriomis siekiama daryti įtaką visuomenės nuomonei tiek Ukrainoje, tiek už jos ribų.
15min verdiktas: melas. Teiginiai, esą Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska Vašingtone kreipėsi į „tuščią kėdę“ ar demonstratyviai ignoravo JAV pirmąją ponią Melanią Trump, neatitinka tikrovės ir kyla iš klaidinančios vaizdo įrašo interpretacijos. Renginio transliacija rodo, kad Melania Trump po sveikinimo kalbos paliko salę ir nedalyvavo apskritojo stalo diskusijoje, todėl tuo metu ji fiziškai nebuvo tarp dalyvių.
Zelenskos pasisakymas buvo įprastas tokio formato renginiams – ji, kaip ir kiti dalyviai, padėkojo organizatorei ir kreipėsi į visą auditoriją. Vaizdo įraše matomas jos žvilgsnio nukreipimas į salę yra natūrali viešo kalbėjimo dalis, o ne kreipimasis į konkretų asmenį.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
