Europiečius „gelbsti“ rusiškas dyzelinas? Viena autobuso nuotrauka virto propagandos istorija

Autobusas ir jo maršrutas nėra išgalvoti, tačiau likusi istorijos dalis gerokai pagražinta. Įraše nepateikiama įrodymų, kad Europos vežėjai rusiškais degalais naudotųsi masiškai, nutylima pačioje Rusijoje kilusi degalų krizė, o ES sankcijoms klaidingai priskiriamos gerokai seniau priimtos muitų ir akcizų taisyklės.

Be to, iš Kaliningrado sausuma galima išvažiuoti tik per Lenkiją arba Lietuvą, o abi šalys riboja įvežamų rusiškų degalų kiekį.

Shutterstock nuotr./Degalinė Rusijoje

Mitas apie „gelbėtoją“ Rusiją

Socialiniuose tinkluose platinamame vaizdo įraše pasakojama apie tarp Kaliningrado ir Vokietijos Heilbrono miesto kursuojantį 905-ojo maršruto autobusą. Teigiama, kad jis reguliariai užsuka į degalinę Rusijoje ir ten prisipildo pilną baką gerokai pigesnio dyzelino.

Įrašo autorius skaičiuoja, kad litras dyzelino Vokietijoje kainuoja 2,18 euro, arba maždaug 215 rublių, o Kaliningrade – 81 rublį (apie 82 centus). Kadangi autobuso bake esą telpa 750 litrų, vieną kartą jį pripildęs vairuotojas neva sutaupo daugiau kaip 100 tūkst. rublių (apie tūkstantį eurų).

Tvirtinama, kad net įsipylus tiek degalų, kiek reikia tik kelionei į vieną pusę, būtų galima sutaupyti apie 55 tūkst. rublių (maždaug 560 eurų).

Iš šios istorijos daroma propagandinė išvada, kad europiečiai naudojasi pigiais rusiškais degalais, todėl ES sankcijos neva smogia pačių Europos gyventojų piniginėms, o juos „gelbsti“ Rusijos kuras.

123RF.com nuotr./Dyzelinis automobilis degalinėje

Autobusas neišgalvotas, tačiau masinio reiškinio nėra

Autobusas ir jo maršrutas nėra išgalvoti. 905-ąjį maršrutą oficialiai aptarnauja bendrovė „Baltik-Ekspress Servis“ kartu su partneriu Vokietijoje „Benz GmbH Busreisen“. 2026 metų rugpjūtį socialiniuose tinkluose iš tiesų buvo paskelbta šiuo maršrutu važiuojančio autobuso nuotrauka, užfiksuota „Teboil“ degalinėje netoli Kaliningrado Pietų geležinkelio stoties. Apie tai taip pat pranešė keli regiono žiniasklaidos leidiniai.

Vis dėlto viena autobuso nuotrauka degalinėje neįrodo, kad pigesniais rusiškais degalais masiškai naudojasi Europos vežėjai. Viešai prieinami duomenys nepatvirtina, kad tai būtų plačiai paplitusi ar sisteminga praktika.

Įraše taip pat nutylima, kad nuo 2026 metų gegužės pati Rusija susiduria su degalų krize, kurią sukėlė reguliarūs Ukrainos dronų smūgiai šalies naftos perdirbimo gamykloms.

Liepos 8 dieną Rusijos valdžia uždraudė dyzelino eksportą, o rugsėjo 15 dieną naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad trys iš šešių didžiausių šalies naftos perdirbimo gamyklų tą mėnesį gerokai sumažino arba visiškai sustabdė dyzelino gamybą dėl per Ukrainos dronų atakas padarytos žalos.

Taigi pasakojime apie neva Europą „gelbstinčius“ rusiškus degalus neatsižvelgiama į pačioje Rusijoje mažėjančią jų gamybą ir valdžios taikomus eksporto ribojimus.

Su pilnu baku – ne į visas šalis

Teiginys, kad pilną baką degalų Rusijoje prisipilti esą leidžia ES sankcijos, yra klaidinantis.

Šią tvarką nustato ne sankcijų Rusijai paketai, o gerokai anksčiau priimtos ES muitų ir akcizų taisyklės – Direktyvos 2003/96/EB 24 straipsnis ir Direktyvos 2009/132/EB 84–85 straipsniai.

Pagal jas ES valstybės gali riboti komercinių transporto priemonių standartiniuose bakuose iš trečiųjų šalių be muitų ir mokesčių įvežamų degalų kiekį.

Vienai transporto priemonei per vieną kelionę gali būti taikoma 200 litrų riba. Tiesiogiai Vokietija tokių ribojimų netaiko, tačiau tą daro kitos Rusijos kaimynės šiame regione, todėl teiginiai apie neva į visas puses iš Rusijos išvežiojamus degalus nėra teisingi.

Iš Kaliningrado į Vokietiją autobusas turi važiuoti per Lenkiją, todėl pirmiausia jam taikomos būtent šios šalies nustatytos degalų įvežimo taisyklės.

Lenkijoje nuo importo muitų ir mokesčių atleidžiama iki 600 litrų degalų, esančių komercinės transporto priemonės standartiniame bake. Papildomai nešiojamoje talpykloje galima įvežti tik iki 10 litrų.

Taigi net jei autobuso bake iš tiesų telpa 750 litrų, visa šiame bake esanti degalų siunta automatiškai nepatektų į neapmokestinamą išimtį.

Dar griežtesni ribojimai taikomi iš Kaliningrado į Lietuvą vykstančioms transporto priemonėms. Nuo 2026 metų gegužės iš Rusijos ar Baltarusijos į Lietuvą leidžiama įvažiuoti bake turint ne daugiau kaip 200 litrų degalų.

Šis ribojimas taikomas ir autobusams, todėl daugiau kaip 200 litrų rusiško kuro bake turinti transporto priemonė per Lietuvos sieną nebūtų įleista.

Taigi įraše kuriamas įspūdis, kad vežėjai gali Kaliningrade nevaržomai prisipildyti pilnus bakus ir pigų kurą išvežioti po ES valstybes, neatitinka tikrovės.

15min verdiktas: trūksta konteksto. Vaizdo įraše parodytas autobusas ir jo maršrutas nėra išgalvoti, tačiau pavienis atvejis nepagrįstai pateikiamas kaip masinis reiškinys.

Teiginys, kad pilną baką rusiškų degalų įsivežti leidžia ES sankcijos, taip pat netikslus: tai reglamentuoja senesnės muitų ir akcizų taisyklės, o su Kaliningradu besiribojančios Lenkija ir Lietuva taiko konkrečius įvežamų degalų kiekio apribojimus.

Be to, nutylima, kad pati Rusija susiduria su degalų gamybos sutrikimais ir yra apribojusi jų eksportą. Todėl išvada, esą europiečius nuo sankcijų padarinių „gelbsti“ pigūs rusiški degalai, nepagrįsta.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.