15min be reklamos
2022 12 09, 12:33

Artėjant rinkimams lenkų lyderis stiprina antivokišką retoriką

Lenkijos valdančiosios partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis teigia, kad Vokietija siekia dominuoti Europoje, ir perspėja, kad lenkai gali atsidurti po „Vokietijos padu“.
Lenkijos valdančiosios partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis
Lenkijos valdančiosios partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis / „IMAGO“/„Scanpix“

Jis atmetė kaimyninės šalies pasiūlymą perduoti Lenkijai priešraketinių sistemų – nors Varšuva galiausiai jas priėmė – ir nepraleido progos pasisakyti prieš Vokietiją.

Prieš kitais metais vyksiančius rinkimus J.Kaczynskis ir jo vadovaujama konservatyvi valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) stiprina antivokišką retoriką, o savo pagrindinį politinį konkurentą stengiasi vaizduoti kaip lojalų Berlynui.

Nemažai lenkų, kaip ir kiti Vidurio Europos gyventojai, kritikavo Vokietijos poziciją Rusijos atžvilgiu dar gerokai prieš rusų invaziją į Ukrainą vasario 24 dieną, ypač dėl dujų sandorių, nulėmusių priklausomybę nuo Rusijos energijos ir padėjusių valstybei agresorei sukaupti lėšų karui.

Tačiau PiS kritikai sako, kad jos antivokiška retorika pradeda kelti grėsmę Lenkijos nacionaliniams interesams ir gali sukelti nesutarimų tarp Vakarų sąjungininkų, Rusijai kariaujant Ukrainoje.

Jie ypač kritikuoja partijos blaškymąsi dėl to, ar priimti Vokietijos pasiūlymą dislokuoti Lenkijoje tris priešraketinės gynybos sistemas „Patriot“ po praėjusio mėnesio incidento, kai Lenkijoje netoli sienos su Ukraina nukritus nuklydusiai raketai žuvo du žmonės.

J.Kaczynskis į pasiūlymą iš pradžių reagavo šaltai ir pareiškė, kad „Patriot“ turėtų būti įkurdintos Ukrainoje, o tai Vokietijai buvo nepriimtina.

Politikas taip pat teigė, jog „Vokietijos laikysena iki šiol nesuteikia pagrindo manyti, kad ji nuspręs perimti Rusijos raketas“.

„AP“/„Scanpix“/Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas
„AP“/„Scanpix“/Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas

„Nusivylęs“

Antradienį gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas pagaliau paskelbė, kad Lenkija vis dėlto priims sistemas „Patriot“. Tačiau jis pridūrė, jog yra „nusivylęs“, kad turi priimti Vokietijos „sprendimą atsisakyti remti Ukrainą“.

Vyriausybės kritikai mano, kad tokia nepagarba yra rinkimų taktika siekiant laimėti vyresnio amžiaus lenkų, prisimenančių Antrąjį pasaulinį karą, kurį sukėlė nacistinės Vokietijos invazija į Lenkiją, balsus. Per karą žuvo 6 mln. Lenkijos piliečių, kurių maždaug pusė buvo žydai.

Tačiau daug lenkų taip pat turi teigiamų asociacijų su šiuolaikine Vokietija, nes joje studijavo ar dirbo. Didžioji vakarų kaimynė yra pagrindinė Lenkijos prekybos partnerė, sąjungininkė NATO ir Europos Sąjungoje. Pirmadienį Berlyne kaip tik turi apsilankyti lenkų prezidentas Andrzejus Duda.

PiS laukia sunkus kelias siekiant laimėti trečią kadenciją. Lenkija susiduria su didėjančia infliacija, šiuo metu viršijančia 17 proc., o ES užblokavo milijardus Lenkijai numatytų eurų dėl, Bendrijos nuomone, valdant PiS vykstančios demokratinių normų erozijos.

Vis dar neaišku, kiek sėkminga bus antivokiška retorika per kitų metų rinkimus, vyksiančius praėjus 77 metams po Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir daugeliui lenkų nerimaujant dėl dabartinio karo Ukrainoje. Daugeliui rinkėjų didelį susirūpinimą taip pat kelia ekonomika.

Šią savaitę Berlyne lankėsi Lenkijos vyriausybės pareigūnas – dėl rudenį pareikšto Varšuvos reikalavimo išmokėti jai 1,3 trln. eurų kompensaciją už karą. Kritikai šį reikalavimą vertina kaip rinkimų taktiką, nes Berlynas jau seniai teigia, kad nėra teisinio pagrindo mokėti karo reparacijas. Vyriausybė Varšuvoje tvirtina, kad reikalavimas nesusijęs su rinkimų kampanija ir kad kompensacija yra esminis teisingumo klausimas.

Partijos lyderis J.Kaczynskis pernai apkaltino Vokietiją, kuri yra didžiausia ES narė, kad ji, naudodamasi savo vaidmeniu bloke, bando atkurti „ketvirtąjį Vokietijos reichą“.

„Dominuoti Europoje“

Praėjusį savaitgalį jis vėl grįžo prie tariamų Vokietijos pastangų atimti iš ES valstybių suverenitetą ir dominuoti Europoje temos. Jis teigė, kad Berlynas taikiomis priemonėmis siekia tikslų, kuriuos „kadaise norėjo įgyvendinti kariniais metodais“.

Jis taip pat kaltina pagrindinę opozicinę partiją „Pilietinė platforma“ (PO) ir jos lyderį Donaldą Tuską lojalumu Vokietijai, sakydamas, kad jie Lenkiją privers atsidurti „po Vokietijos padu“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Donaldas Tuskas
„Zuma press“/„Scanpix“/Donaldas Tuskas

Buvęs Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas D.Tuskas kaltina J.Kaczynskio partiją demokratinių normų griovimu ir nori, kad ji įvykdytų ES reikalavimus dėl demokratijos standartų bei milijardų įšaldytų eurų iš pandemijos padarinių likvidavimo fondo.

Kaltinimus dėl D.Tusko lojalumo Vokietijai dažnai kartoja valstybinė žiniasklaida ir vyriausybei lojalūs asmenys.

Praeityje PiS, norėdama laimėti rinkėjų balsus, sėkmingai naudodavosi prisiminimais apie Vokietijos karo metų žiaurumus.

Per 2005-ųjų prezidento rinkimus partija atskleidė, kad tuomet favoritu laikyto D.Tusko senelis tarnavo Adolfo Hitlerio armijoje.

D.Tusko senelis buvo lenkas, paimtas prievartiniams darbams ir prieš jo valią įtrauktas į Vermachtą. Vėliau jis pabėgo ir prisijungė prie Lenkijos kariuomenės.

„Vermachto reikalas“ pakenkė D. Tuskui, ir jį rinkimuose nugalėjo Lechas Kaczynskis, dabartinio partijos lyderio brolis dvynys. Jis 2010 metų balandį žuvo per lėktuvo katastrofą Rusijoje netoli Smolensko.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min