2026-02-23 15:25 Atnaujinta 2026-02-23 16:11

Ataskaita: Ukrainos atstatymo išlaidos siekia 588 mlrd. dolerių

Ukrainai reikia 588 mlrd. dolerių (499 mlrd. eurų) šalies atstatymui, beveik ketverius metus tęsiantis Rusijos invazijai – tai kone tris kartus daugiau nei šalies bendrasis vidaus produktas (BVP), teigiama pirmadienį paskelbtoje Pasaulio banko ir kitų institucijų ataskaitoje.
Ukrainos karys /  / AP
Ukrainos karys / / AP

Apskaičiuota bendra suma yra 12 proc. didesnė nei praėjusiais metais. Šią žiemą Rusija surengė niokojančias atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, dėl kurių milijonai žmonių liko be šildymo ir elektros.

Ketveri karo metai nuniokojo Ukrainos ekonomiką, ištisus miestus ir miestelius pavertė griuvėsiais ir privertė milijonus žmonių palikti savo namus.

Ukrainos Vakarų sąjungininkai nuo Rusijos plataus masto invazijos 2022 metų vasarį pažadėjo Ukrainai šimtus milijardų dolerių pagalbos, tačiau Kyjivas didžiąją dalį lėšų skiria karo veiksmams ir ekonomikos palaikymui.

„Atkūrimo ir rekonstrukcijos poreikiai toliau auga ir dabar per 10 metų siekia 587,7 mlrd. JAV dolerių – tai beveik tris kartus daugiau nei Ukrainos 2025 metų BVP“, – teigiama bendrai Ukrainos vyriausybės, Pasaulio banko, Europos Komisijos (EK) ir Jungtinių Tautų (JT) paskelbtoje ataskaitoje.

Šis skaičius buvo apskaičiuotas remiantis iki 2025 metų gruodžio 31-osios padarytos žalos įvertinimu.

Nuo to laiko Rusija surengė daugiau niokojančių atakų prieš Ukrainos energetikos tinklą, įskaitant raketų ir dronų atakų bangas, kurios visiškai sunaikino kai kurias elektrines.

Ataskaitoje teigiama, kad dėl karo Ukrainoje daugiau nei vienas iš septynių namų buvo apgadintas arba sunaikintas.

Didžiausios atstatymo išlaidos tenka transporto sektoriui – maždaug 96 mlrd. JAV dolerių (81 mlrd. eurų), po to – energetikos ir būsto sektoriams – po maždaug 90 mlrd. JAV dolerių (76 mlrd. eurų).

Nuolaužų valymui ir „sprogmenų pavojaus valdymui“ – iš esmės išminavimo darbams – reikės 28 mlrd. dolerių (24 mlrd. eurų).

Ataskaitoje teigiama, kad daugiausiai investicijų reikės pasienyje esančioms Donecko ir Charkivo sritims, o sostinei Kyjivui atsigauti prireiks daugiau nei 15 mlrd. dolerių (13 mlrd. eurų).

Vokietijoje įsikūrusio Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, nuo karo pradžios Vakarų sąjungininkės Ukrainai skyrė daugiau nei 400 mlrd. JAV dolerių (339 mlrd. eurų) finansinės, karinės ir humanitarinės pagalbos.

Briuselis sausį pranešė, kad du trečdaliai gyvybiškai svarbios 90 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paskolos Ukrainai bus skirti Kyjivo kariniam aparatui finansuoti, o likusi dalis – bendrajam biudžetui paremti.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą