Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Atkovojus Mosulą „Islamo valstybės“ kovotojų vaikams gresia kerštas

Irakiečiai vaikai pabėgėlių stovykloje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Irakiečiai vaikai pabėgėlių stovykloje
Šaltinis: 15min
1
A A

Liepos pradžioje Irako pajėgos po beveik devynis mėnesius trukusio mūšio iš „Islamo valstybės“ (IS) atkovojo Mosulo miestą. Nors džihadistų čia nebėra, vietos gyventojai kenčia nuo siaubingų karo padarinių. Ypač nelengvoje situacijoje atsidūrė IS kovotojų vaikai, kuriems gali tekti atsakyti už tėvų nusikaltimus, rašo „The Guardian“.

Pastaruosius septynis mėnesius kariuomenės gydytojas Abu Hassanas gydė daugybę iš Mosulo atvežtų sužalotų žmonių.

Iš mirtį sėjančių susirėmimų pasprukę kariai, moterys ir vaikai gydytojo akivaizdoje tiesiog drebėjo. Tačiau ne devynerių metų amžiaus Mohammedas.

„Jis nebuvo normalus berniukas – jis neatrodė išsigandęs“, – apie buvusį pacientą iš Mosulo kalbėjo A.Hassanas.

„Aš su juo šnektelėjau, paklausiau normalių klausimų, pavyzdžiui, kuo jis nori būti užaugęs. Atsakė, kad snaiperiu, – pasakojo karo gydytojas. – Buvau šokiruotas. Vaikui toks atsakymas nėra normalus. Paklaustas, kuo užsiėmė jo tėvas, berniukas atsakė, kad jis buvo snaiperių vadas.“

A.Hassanas teigia, kad vėliau iš Mosulo atvykę žmonės papasakojo, jog Mohammedo tėvas tarp džihadistų buvo svarbus asmuo. Specialiosios pajėgos rado berniuką rūsyje su keleto IS kovotojų lavonais. Tuomet kariai atvežė berniuką pas gydytoją A.Hassaną.

Sunki ideologijos našta

Kai liepos pradžioje buvo pagaliau atkovotas Mosulas, paaiškėjo tikrasis IS vykdyto teroro mastas.

Nemaža visuomenės dalis juos laiko blogio įsikūnijimu, prašalaičiais, nenusipelniusiais net menkiausio rūpesčio. Pagalbos organizacijos ir valstybė jų nepripažįsta.

Šimtai, o gal net tūkstančiai vaikų liko našlaičiais. Tuo tarpu be tėvų likusias IS narių atžalas slegia dar ir ideologijos našta

Nemaža visuomenės dalis juos laiko blogio įsikūnijimu, prašalaičiais, nenusipelniusiais net menkiausio rūpesčio. Pagalbos organizacijos ir valstybė jų nepripažįsta.

Todėl IS kovotojų vaikai slepiami stovyklose, išsidėsčiusiose palei šiaurinę Irako sieną. Čia jie gyvena privačiuose namuose, kur jiems pagalbą teikia šeimos nariai, savanoriai ir keletas reikiamo pasiruošimo neturinčių bei menkai finansuojamų pareigūnų.

Vienai laikinų programų vadovauja moterimis ir vaikais Ninevijos provincijoje besirūpinančios organizacijos direktorė Sukaina Mohamed. Jai Mahommedą atsiuntė Irako kariuomenės gydytojas. S.Mohamed pastangomis berniukas buvo apgyvendintas pas dėdę Erbilio mieste – kuo toliau nuo keršyti galinčių Mosulo gyventojų.

S.Mohamed teigimu, vietovėse, kurias kontroliavo IS, socialinių problemų mastas yra tiesiog milžiniškas.

„Iš Mosulo mus pasiekė dešimtys tūkstančių vaikų, netekusių abiejų tėvų. 75 proc. jų yra kilę iš IS šeimų. Neturime tikslaus skaičiaus, kadangi kai kurie vaikai neturi tapatybę įrodančių dokumentų, todėl nežinome, kas jie yra. Galiu pasakyti, kad 600 IS našlaičių yra Hammam al Alil pabėgėlių stovykloje“, – pasakojo S.Mohamed.

„Kol kas nėra jokios programos, nurodančios, kaip elgtis tokiais atvejais. Pateikiau pasiūlymą vyriausybei. Anksčiau svarstėme visus IS našlaičius apgyvendinti sustiprinto saugumo stovykloje. Tačiau nežinau, kas su tuo pasiūlymu nutiko. Problema yra ta, kad žmonės nebepriima IS šeimų“, – pridūrė programos vadovė.

S.Mohamed: „Su IS vaikais turime problemą... kerštą. Ar manote, kad nuo IS nukentėję žmonės viską pamirš? Tai bus kur kas sudėtingiau nei pati IS grupuotė. Daug sudėtingiau nei karinės operacijos.“

Irake praktiškai neegzistuoja psichologinės ar psichiatrinės paslaugos, nenorima priimti karo traumas galinčių išgydyti terapijos programų.

„Su IS vaikais turime problemą... kerštą. Ar manote, kad nuo IS nukentėję žmonės viską pamirš? Tai bus kur kas sudėtingiau nei pati IS grupuotė. Daug sudėtingiau nei karinės operacijos“, – niūrą ateitį prognozavo S.Mohamed.

Ji prisimena po rytinės Mosulo dalies išvadavimo sutikusi moterį, dėl IS praradusią visą šeimą. Moteris kalbėjo: „Niekada neatleisiu kaimynui. Jis pakvietė mano sūnų į mečetę, o po kelių dienų sūnus pradėjo man sakyti, kad esu bedievė, kad jo tėvas buvo bedievis.“

Reabilitacija – įmanoma

Erbilyje Mohammedas, kalbėdamas apie tą dieną, kai buvo išgelbėtas, teigia rūsyje buvęs su septyniais vyrais. Visi jie buvo IS kovotojai.

Berniukas apie savo gyvenimą vakarų Mosule, viename pavojingiausių rajonų pasaulyje, kalba ramiu tonu. Besirūpinantieji Mohammedu mano, kad jo tėvai buvo nužudyti paskutinėmis mūšių dienomis.

Spėjama, kad abu jie buvo ideologai, IS propaguojamas idėjas įskiepiję ir sūnui.

Spėjama, kad abu jie buvo ideologai, IS propaguojamas idėjas įskiepiję ir sūnui.

Pasakojimą apie ekstremalaus smurto scenas ir kovą IS vaikų dalinyje „Fetiyen al Jinneh“ Mohammedas papildo prisiminimais apie tai, kaip tėvas jam nupirko dviratį ir vedėsi į žaidimų aikštelę.

„Visą laiką pešiausi su sesėmis. Aš nenorėjau likti su moterimis ir mergaitėmis, todėl nusprendžiau išeiti su tėčiu. Tačiau nežinau, kur dabar yra mano tėtis. Jis išėjo su IS. Mano tėtis vedė rusę. Jos vardas buvo Medina“, – pasakojo Mohammedas.

Mohammedas sakė buvęs snaiperiu, kadangi jam sekėsi šaudyti. „IS davė man penkias kulkas. Turėjau keturis taikinius. Nepataikiau į paskutinį. Šaudžiau su kalašnikovu. Labai gerai šaudžiau, net būdamas vaikas.

Mohammedas: „IS davė man penkias kulkas. Turėjau keturis taikinius. Nepataikiau į paskutinį. Šaudžiau su kalašnikovu. Labai gerai šaudžiau, net būdamas vaikas."

Net jei tėtis sakė nešaudyti, vis tiek šaudžiau. Tas, kuris pataikydavo į akmenį, laimėdavo. Buvau geriausias iš visų vaikų. Kai prisijungiau prie „Fetiyen al Jinneh“, buvau laimingas. Nežinau kodėl, bet jo (dalinio) ilgiuosi“, – pasakojo devynmetis.

Mohammedo dėdė stengiasi berniuką laikyti toliau nuo kitų Mosulo gyventojų, ypač tų, kurie galėjo gyventi tame pačiame rajone.

Tyrėja iš žmogaus teisių stebėjimo organizacijos „Human Rights Watch“ Belkis Wille teigė, kad prieš šalies įstatymus IS vaikai stos kaip suaugusieji.

„Vienintelis skirtumas yra tas, kad vaikui Irake negali būti skiriama mirties bausmė. Jie nemano, kad jei vaikystėje tapai IS nariu, esi auka. Jie to nesupranta. Ir jie neturi jokių reabilitacijos ar deradikalizacijos programų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Irakiečių šeima sugriautame Mosule
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Irakiečių šeima sugriautame Mosule

Kodėl neturi? Nes sako, kad nėra skirtumo. Juk jie (IS kovotojai) vis tiek bus įkalinti arba jiems bus skirta mirties bausmė, kam stengtis reabilituojant? Tas pats galioja ir vaikams. Kam dėti pastangas?“, – pasakojo B.Wille.

Kenčia ir moterys

Šiaurės Irake išsidėsčiusiose stovyklose gyvenančios moterys, susilaukusios vaikų nuo IS kovotojų, stengiasi nuslėpti savo praeitį.

Vengdamos išankstinio nusistatymo ar kur kas blogesnių padarinių, moterys meluoja, neva šie vaikai yra jų sūnėnai ar dukterėčios.

Vengdamos išankstinio nusistatymo ar kur kas blogesnių padarinių, moterys meluoja, neva šie vaikai yra jų sūnėnai ar dukterėčios.

Jei būtų atskleista tikroji jų kilmė, vaikams kiltų grėsmę būti ištremtiems.

Vis dėlto S.Mohamed tiki, kad įmanoma realibilituoti kai kuriuos iš Mosulo kilusius jaunus žmones.

Jos manymu, pirmasis žingsnis – padėti atsisakyti dogmatinių įsitikinimų. Bendruomenės parama šiuo atveju būtų itin naudinga.

„Tikiu, kad 8-12 metų amžiaus vaikams lengva padėti grįžti į normalų gyvenimą. Paaugliams tai padaryti sunkiau, kadangi jų ideologija – stipresnė.

Ne tik Irako vyriausybė turi rasti būdą kaip jais pasirūpinti. Tarptautinė bendruomenė turi padėti rasti mums sprendimą. Be jų pagalbos tai bus sudėtinga, kadangi vaikams turi padėti specialistai“, – teigė S.Mohamed.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min