Dabar populiaru
Publikuota: 2015 vasario 5d. 09:53

Atsakomasis smūgis Rusijai: NATO greitojo reagavimo pajėgos bus padidintos dvigubai

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

NATO generalinis sekretorius pareiškė, kad Aljansas daugiau negu dvigubai padidins savo greitojo reagavimo pajėgas (NATO Response Force, NRF), reaguodamas į Rusijos agresiją Ukrainoje ir islamo ekstremizmo keliamus iššūkius.

Jensas Stoltenbergas sakė, kad ketvirtadienį Briuselyje vyksiančiame Aljanso šalių gynybos ministrų susitikime turi būti patvirtintas sprendimas tas pajėgas padidinti nuo 13 tūkst. iki 30 tūkst. karių.

Ministrai taip pat turėtų patvirtinti planą dėl naujų ypač greito reagavimo pajėgų, kurias sudarys apie 5 tūkst. karių, įkūrimo.

„Mūsų sprendimai siunčia aiškią žinią, kad NATO pasiryžusi ginti visus sąjungininkes nuo bet kokių grėsmių bet kuria kryptimi“, – pabrėžė J.Stoltenbergas.

Paklaustas, ar šie JAV vadovaujamo Aljanso žingsniai gali išprovokuoti Šaltojo karo laikus primenantį įtampos paaštrėjimą santykiuose su Kremliumi, jis atsakė, kad NATO veiksmai yra grynai gynybinio pobūdžio ir jie tėra atsakas į Rusijos veiksmus.

Ministrai taip pat šiandien spręs dėl naujų ypač greito reagavimo pajėgų sudėties ir pritars korpuso lygio štabo įkūrimui Vakarų Lenkijoje, siekdami sustiprinti NATO rytinį sparną po to, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.

JAV ambasadorius prie NATO Douglas Lute'as sakė, kad Aljanso vėliavos bus iškeltos ant štabo Lenkijoje ir šešių vadaviečių Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje bei Baltijos šalyse.

„Tai bus pirmosios septynios NATO vėliavos Rytų Europoje“, – pažymėjo jis per spaudos konferenciją.

Šis planas, pagrįstas praėjusių metų rugsėjį Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime priimtais sprendimais, neišpildo kai kurių rytinių Europos valstybių lūkesčių dėl didelių Aljanso karinių bazių įsteigimo šiame regione.

Tačiau ir mažų vadaviečių tinklo įkūrimas neabejotinai suerzins Rusiją, kuri yra kategoriškai nusistačiusi prieš NATO artėjimą prie jos sienų.

NATO pareigūnai tvirtina, kad mažesnio masto priemonės atitinka 1997 metų įsipareigojimą nedislokuoti nuolatiniu pagrindu didelių kovinių pajėgų Rytų Europoje ir yra skirtos užtikrinti sąjungininkes tame regione, kad likusios Aljanso šalys ateitų joms į pagalbą agresijos atveju.

Ministrai ketvirtadienį taip pat ketina aptarti didėjantį NATO susirūpinimą dėl Rusijos branduolinės strategijos ir ženklų, kad Rusijos kariškiai galbūt ketina įtraukti į šalies karinę doktriną daugiau atvejų, kada konflikte gali būti panaudoti atominiai ginklai, nurodė diplomatai.

Planuojama, kad Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija ketvirtadienį paskelbs tapsiančios "atraminėmis šalimis", kurios pakaitomis vadovaus naujoms ypač greito reagavimo pajėgoms, kurios bus įkurtos per ateinančius penkerius metus. Vadovaujantį vaidmenį taip pat gali prisiimti Ispanija, Italija ir Lenkija.

Numatoma, kad tas pajėgas sudarys apie 5 tūkst. karių, palaikomų oro, jūrų ir specialiųjų pajėgų dalinių. Jungtinės Valstijos užtikrins tų pajėgų palaikymą transporto ir žvalgybos orlaiviais.

Ministrai taip pat tikriausiai išplės Aljanso vadavietę, kurią Vokietija, Lenkija ir Danija įkūrė Lenkijos vakariniame uostamiestyje Ščecine. Tas korpuso lygio štabas vadovaus NATO pratyboms šiame regione; jis taip pat būtų pagrindinė bazė NATO operacijoms Europos šiaurės rytuose.

Kiekvieno iš šešių štabų, kurie oficialiai vadinsis pajėgų integravimo vienetais, personalą tikriausiai sudarys tik apie 50 karininkų, kurie bus atsakingi už pratybų organizavimą ir greitojo reagavimo pajėgų priėmimą, jeigu būtų nuspręsta jas dislokuoti.

Planuojama, kad Jungtinės Valstijos pasiųs savo kariškių į kiekvieną iš tų septynių NATO centrų, sakė D.Lute'as.

Šis NATO gynybos ministrų susitikimas bus pirmasis po to, kai JAV prezidentas Barackas Obama ir kitų Aljanso šalių lyderiai, rugsėjį susitikę Didžiojoje Britanijoje, sutarė stiprinti Aljanso pajėgumus ir gynybą, reaguojant į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir konfliktą Rytų Ukrainoje.

Pernai NATO sustiprino Baltijos šalių oro policijos misiją ir patruliavimą Baltijos jūroje, o Jungtinės Valstijos atsiuntė po karių kuopą į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją. 

NATO atstovė Oana Lungescu pabrėžė, kad Aljanso vykdomos arba planuojamos priemonės yra ginamojo pobūdžio, proporcingos ir atitinkančios tarptautinius įsipareigojimus.

"Kolektyvinės gynybos aljansui, tokiam kaip NATO, yra normalu užsitikrinti, kad bus atlikta viskas, ko reikia savo sąjungininkės apsaugoti ir apginti", - sakė ji.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min