Sekite 15min Google
A.Vučičius atsistatydino vykstant kampanijai prieš spalio 25 dieną numatytus pirmalaikius Serbijos parlamento rinkimus. Šis žingsnis leistų jam tapti ministru pirmininku, jeigu jo vadovaujama Serbijos pažangos partija (SNS) suformuotų naują vyriausybę.
Šimtai A.Vučičiaus šalininkų susirinko prie Prezidentūros pastato Belgrado centre.
„Tai mano paskutinis vakaras šiame pastate“, – likus kelioms minutėms iki atsistatydinimo vėliavomis mojuojančiai miniai sakė A.Vučičius.
„Ištikimai tarnavau jums ir savo tėvynei Serbijai. Didžiuojuosi tuo, ką nuveikėme kartu“, – pareiškė jis.
Pagal Serbijos Konstituciją laikinojo prezidento pareigas iki naujo valstybės vadovo išrinkimo eis kadenciją baigiančio parlamento pirmininkė Ana Brnabič. Prezidento rinkimai turi būti surengti per 90 dienų, o rinkimų kampanija gali trukti nuo 30 iki 60 dienų.
„Iki gruodžio pabaigos surengsime pirmąjį prezidento rinkimų turą“, – sakė A.Vučičius, apie ketinimą atsistatydinti pranešęs dar vasarą.
Spalį vyksiančiuose pirmalaikiuose parlamento rinkimuose A.Vučičiaus Serbijos pažangos partija ir jos sąjungininkai varžysis su studentų vadovaujamu antikorupciniu judėjimu „Studentai laimi“ bei provakarietiškų opozicijos partijų koalicija „Europietiška Serbija“.
Šie judėjimai ir kitos partijos dar turės iškelti savo kandidatus į prezidentus.
Pirmalaikiai rinkimai buvo vienas pagrindinių studentų judėjimo reikalavimų, kilusio po 2024 metų lapkritį Novi Sado geležinkelio stotyje įvykusios stoginės griūties. Ši nelaimė nusinešė 16 žmonių gyvybių, o dėl jos visuomenė kaltino korupciją.
Ši tragedija išprovokavo vienus didžiausių protestų Serbijoje nuo Jugoslavijos diktatoriaus Slobodano Miloševičiaus nuvertimo 2000 metais. Kartais į gatves išeidavo šimtai tūkstančių žmonių.
Pradiniai reikalavimai atlikti skaidrų tyrimą peraugo į raginimus surengti pirmalaikius rinkimus, kuriuos A. Vučičius žadėjo ne kartą, tačiau konkrečios datos neskelbė.
Vis dėlto šio mėnesio pradžioje jis paskelbė rinkimų datą – spalio 25-ąją – motyvuodamas tai „dideliais neramumais šalies politinėje scenoje“.
Pirmą kartą 2017 metais prezidentu išrinktas ir 2022 metų gegužę perrinktas A. Vučičius nutraukė savo penkerių metų kadenciją, kad galėtų siekti ministro pirmininko posto, nors įstatymai jį atsistatydinti įpareigojo.
„Noriu varžytis kaip paprastas žmogus, kaip vienas iš tautos“, – sakė A.Vučičius.
Likus kelioms minutėms iki atsistatydinimo, A.Vučičius pasinaudojo savo konstitucinėmis galiomis ir suteikė malonę dešimtims asmenų, įskaitant studentus ir savo partijos šalininkus, įtariamus nusikaltimais protestų metu.
„Nusprendžiau suteikti malonę 49 žmonėms, iš kurių 23 – dėl siaubingų įvykių, kuriuos išgyvenome per pastaruosius pusantrų metų“, – kalbėjo A.Vučičius, turėdamas omenyje protestus.
