Gambija iškėlė bylą, kurioje Mianmaras kaltinamas 1948 metų Genocido konvencijos pažeidimu per 2017-aisiais vykdytas represijas.
Gambijos teisingumo ministras Dawda Jallow (Davda Džalou) pirmadienį TTT jau pareiškė, kad Mianmaro kariuomenė sąmoningai puolė rohinjų mažumą, siekdama sunaikinti šią bendruomenę.
„Tai ne ezoterinės tarptautinės teisės problemos. Tai realūs žmonės, realios istorijos ir reali žmonių grupė. Mianmaro rohinjai. Jie buvo pasmerkti sunaikinimui“, – TTT teisėjams sakė D. Jallow.
Teisės ekspertai atidžiai stebi procesą, kuris gali suteikti užuominų, kaip Teismas nagrinės panašius kaltinimus Izraeliui dėl jo karinės kampanijos Gazos Ruože – šią bylą TTT perdavė Pietų Afrikos Respublika (PAR).
Šimtai tūkstančių rohinjų musulmonų pabėgo nuo Mianmaro kariuomenės ir budistų sukarintų grupuočių smurto į kaimyninį Bangladešą, liudydami apie masinius prievartavimus, padegimus ir žudynes.
Šiandien 1,17 mln. rohinjų gyvena susigrūdę perpildytose stovyklose, išsidėsčiusiose 3,2 tūkst. ha plote Koks Bazare, Bangladeše.
Gambija, daugiausia musulmoniška Vakarų Afrikos valstybė, bylą TTT, sprendžiančiam valstybių tarpusavio ginčus, perdavė 2019 metais.
Pagal Genocido konvenciją bet kuri šalis gali kreiptis į TTT su byla prieš bet kurią kitą valstybę, jei manoma, kad ši pažeidžia sutartį.
2019 metų gruodį Gambijos teisininkai pateikė įrodymus, liudijančius apie, jų teigimu, beprasmes žudynes, barbariškumo aktus, „kurie ir toliau šokiruoja mūsų kolektyvinę sąžinę“.
Taikos rūmų teismo salėje Hagoje Nobelio taikos premijos laureatė Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) tuomet pati stojo ginti savo šalies.
Ji atmetė Gambijos argumentus kaip „klaidinantį ir neužbaigtą padėties Rachinų valstijoje vaizdą“ dėl šio „vidaus ginkluoto konflikto“.
Buvęs demokratijos simbolis įspėjo, kad genocido byla TTT rizikuoja vėl įžiebti krizę, kuri, pasak jos, buvo atsakas į rohinjų kovotojų išpuolius.
Mianmaras visada laikėsi pozicijos, kad jo ginkluotųjų pajėgų, vadinamų „Tatmadaw“, represijos buvo pagrįstos siekiu išnaikinti rohinjų sukilėlius po virtinės išpuolių, per kuriuos žuvo keliolika saugumo pareigūnų.
„Fizinis sunaikinimas“
TTT iš pradžių palaikė Gambiją, kuri prašė teisėjų taikyti „laikinąsias priemones“ smurtui sustabdyti, kol byla bus nagrinėjama.
2020 metais teismas pareiškė, jog Mianmaras privalo imtis „visų priemonių savo galioje“, kad sustabdytų bet kokius veiksmus, draudžiamus 1948 metų Jungtinių Tautų (JT) Genocido konvencijoje.
Tarp šių aktų yra „grupės narių žudymas“ ir „sąmoningas primetimas grupei tokių gyvenimo sąlygų, kurios apskaičiuotos sukelti jos visišką ar dalinį fizinį sunaikinimą“.
Jungtinės Valstijos 2022-aisiais oficialiai paskelbė, kad minimi įvykiai Mianmare prilygsta genocidui. Tai buvo padaryta praėjus trejiems metams po to, kai viena JT grupė pareiškė, jog Mianmaras turi „genocido ketinimų“ rohinjų atžvilgiu.
Iki sausio 30 dienos truksiantys Teismo posėdžiai yra bylos esminė dalis.
Teismas jau atmetė 2022 metais Mianmaro pateiktą prieštaravimą dėl jurisdikcijos, todėl teisėjai mano turintys įgaliojimus spręsti genocido klausimą.
Galutinis sprendimas gali būti priimtas po kelių mėnesių ar net metų.
Nors TTT neturi priemonių priversti vykdyti savo sprendimus, nutartis Gambijos naudai padidintų politinį spaudimą Mianmarui.
Aung San Suu Kyi į Taikos rūmus nebegrįš. Ji įkalinta nuo 2021 metų perversmo, remiantis kaltinimais, kurie, pasak teisių gynimo grupių, buvo politiškai motyvuoti.
TTT nėra vienintelis teismas, nagrinėjantis galimą genocidą prieš rohinjus.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT), taip pat įsikūręs Hagoje, atlieka tyrimą dėl kariuomenės vado Min Aung Hlaingo įtariamų nusikaltimų žmoniškumui.
Dar viena byla nagrinėjama Argentinoje pagal universaliosios jurisdikcijos principą, numatantį, kad kai kurie nusikaltimai yra tokie sunkūs, jog juos gali nagrinėti bet kuris teismas.
