„ES fondus reikėtų skirstyti sąžiningiau, – teigė Ch.Kernas, kuris davė interviu Vokietijos dienraščiui „Die Welt“. – Šalys, kurios kratosi atsakomybės migracijos klausimais, neturėtų gauti milijardų iš Briuselio.“
Austrijos kancleris pastebėjo, kad tokios šalys tikisi ekonominės pagalbos ir solidarumo saugumo bei sankcijų Rusijai klausimais, bet „nenori nieko girdėti apie solidarumą dėl migracijos“.
Ch.Kernas taip yra pasvarstęs ir anksčiau. Dabar, kaip ir tada, jis pabrėžė, kad jo žodžiai nėra grasinimas.
Vis dėlto jis pridūrė, kad nei Vokietija, nei Austrija negali toliau skirti didelių įnašų į ES biudžetą, jei blokas nesusitaria dėl sąžiningo pabėgėlių paskirstymo po Bendrijos nares.
Ch.Kernas taip pat įspėjo, kad „Brexit“ – Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Bendrijos – atvers didelę skylę ES biudžete. Austrija per artėjančias derybas sieks, kad šalies įmoka nepadidėtų.
Austrija iš ES biudžeto gauna mažiau nei į jį sumoka – kaip ir Vokietija, Prancūzija bei Jungtinė Karalystė. Kiekvienais metais į Bendrijos biudžetą šalis įneša 850 mln. eurų.
Tuo metu Lenkija, kuri kasmet iš ES biudžeto gauna net 9,5 mlrd. eurų (tai didžiausia suma iš visų šalių), nuo 2015 metų nepriėmė nė vieno pabėgėlio, nors pagal ES planą Varšuvos buvo prašoma priglausti kiek daugiau nei 6 tūkst. žmonių.
Čekijai pagal Europos Komisijos kvotų sistemą turėjo tekti 2679 pabėgėliai, bet šalis kol kas yra priėmusi tik 12.
