Kovo 14 dieną abi šalys paskelbė baigusios derybas, kuriomis siekta išspręsti dešimtmečius trunkantį jų konfliktą, ir susitarusios dėl galimos sutarties teksto.
Susitarimas dėl santykių normalizavimo būtų didelis proveržis regione, kuriame dėl įtakos varžosi Rusija, Europos Sąjunga (ES), Jungtinės Valstijos ir Turkija.
Baku ir Jerevanas dėl Kalnų Karabacho regiono kontrolės kariavo du kartus – Sovietų Sąjungai subyrėjus ir dar kartą 2020-aisiais. Galiausiai 2023-iųjų rugsėjį Azerbaidžanas per 24 valandų puolimą atkovojo visą regioną.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) trečiadienį pareiškė, kad Baku nekelia jokių papildomų sąlygų sutarčiai pasirašyti.
„Mūsų reikalavimai Armėnijai gerai žinomi, jie nėra nauji. Juos reiškiame jau seniai, tačiau kol kas nesulaukėme jokio rimto Armėnijos atsakymo“, – sakė jis spaudos konferencijoje kartu su viešinčiu Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu).
„ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) Minsko grupė turi būti panaikinta“, – sakė jis, turėdamas omenyje dabar jau nebeegzistuojančią tarptautinių tarpininkų – Prancūzijos, Rusijos ir JAV – grupę, 1991-aisiais įsteigtą globojant ESBO ir siekiant paskatinti konfliktą spręsti derybomis.
Jis taip pat pakartojo seniai Baku keliamą reikalavimą išbraukti iš Armėnijos konstitucijos nuorodą į jos 1991 metų nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos deklaraciją, kurioje reiškiamos teritorinės pretenzijos į Kalnų Karabachą.
Bet kokiems tokiems Armėnijos konstitucijos pakeitimams reikėtų surengti referendumą.
„Kai šios dvi sąlygos bus įvykdytos, nebus jokių kliūčių pasirašyti taikos sutartį“, – sakė I. Aliyevas.
„Dabar turi veikti Armėnija. Jei Armėnija iš tiesų nori pasirašyti taikos sutartį, ji turi priimti šiuos du teisėtus Azerbaidžano reikalavimus“, – teigė jis.
Jerevanas pareiškė, kad yra pasirengęs nedelsiant pasirašyti taikos sutartį, o ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas paskelbė, kad 2027-aisiais bus surengtas referendumas dėl konstitucijos pakeitimo.
N. Pašinianas pripažino Baku valdžią Kalnų Karabache po tris dešimtmečius trukusio Armėnijos remiamų separatistų valdymo – tai laikoma svarbiu pirmuoju žingsniu siekiant normalizuoti santykius.
Armėnija taip pat pernai grąžino Azerbaidžanui keturis pasienio kaimus, kuriuos buvo užėmusi prieš kelis dešimtmečius.
