Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 3d. 06:18 , Atnaujinta: 2020 sausio 3d. 10:03

Bagdade per JAV smūgį nukautas svarbus Irano sukarintų pajėgų vadas Q.Soleimani

Svarbus Irano sukarintų pajėgų vadas Qasemas Soleimani žuvo penktadienį per JAV raketų smūgį Bagdado tarptautiniame oro uoste, patvirtino Iranas ir JAV. Šis įvykis neabejotinai dramatiškai padidins įtampą tarp Vašingtono ir Teherano.

Šis įvykis neabejotinai dramatiškai padidins įtampą tarp Vašingtono ir Teherano.

Pentagonas nurodė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas įsakė „nukauti“ Q.Soleimani po anksčiau šią savaitę įvykusio incidento, kai proiranietiški demonstrantai užpuolė Amerikos ambasados kompleksą Bagdade.

Po Q.Soleimani žūties D.Trumpas per „Twitter“ paskelbė JAV vėliavos atvaizdą, bet jokių komentarų nepridėjo.

Paryčiais įvykęs incidentas žymi didžiausią įtampos eskalavimą ir didina nuogąstavimus dėl netiesioginio Irano ir JAV karo Irako teritorijoje.

Anksti penktadienį virtinė raketų smogė Bagdado tarptautiniam oro uostui. Jų taikinys buvo automobilių kolona, priklausiusi Irako sukarintų pajėgų tinklui „Hashed al Shaabi“, palaikančiam glaudžius ryšius su Iranu.

Praėjus vos kelioms valandoms Irano valstybinė televizija paskelbė šalies Revoliucinės gvardijos korpuso pareiškimą, kuriame sakoma, kad Q.Soleimani „šį rytą tapo kankiniu per Amerikos ataką prieš Bagdado oro uostą“.

„Hashed al Shaabi“ patvirtino, kad Q.Soleimani ir sukarintų pajėgų vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas žuvo per „JAV smūgį“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Qasemo Soleimani nužudymo vieta
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Qasemo Soleimani nužudymo vieta

„Hashed“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas ir [Irano revoliucinės gvardijos] Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadas Qasemas Soleimani žuvo per JAV smūgį, nutaikytą į jų automobilį Bagdado tarptautinio oro uosto kelyje“, – sakoma pranešima.

„Hashed al Shaabi“ yra tinklas, sudarytas daugiausia iš šiitiškų ginkluotų grupių. Daugelis jų palaiko glaudžius ryšius su Teheranu, bet taip pat yra oficialiai inkorporuotos į Irako valstybines saugumo pajėgas.

Šie daliniai susivienijo 2014 metais kovodami su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS). Daugelis jų kovotojų yra sukaupę daug kovinės patirties per Irako karą, įskaitant kovos veiksmus prieš Jungtinių Valstijų pajėgas.

„Dekapitacija“

A.M.al Muhandisas buvo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas, bet jis laikytas faktiniu įtakingiausiu šios organizacijos veikėju.

Q.Soleimani vadovo Islamo revoliucinės gvardijos korpuso Kudso pajėgoms, atsakingoms už operacijas užsienyje, taip pat buvo Irano patikėtinis Irake ir nuolat lankydavo šią šalį, ypač padidėjus įtampai regione.

Abiem jiems Jungtinės Valstijos buvo paskelbusios sankcijų.

Pentagonas sakė, kad Q. Soleimani „aktyviai rengė planus puldinėti Amerikos diplomatus ir karius Irake bei visame regione“.

JAV Gynybos departamento pranešime sakoma, jog jis ėmėsi „ryžtingų gynybos veiksmų nukaunant Qasemą Soleimani, kad būtų apsaugoti JAV kariai užsienyje“, bet nepaminėjo, kaip tai buvo padaryta.

Jungtinėse Valstijose dirbantis šiitų ginkluotųjų grupių specialistas Phillipas Smythas naujienų agentūrai AFP sakė, kad šis smūgis gali sukelti „didesnių padarinių“ negu 2011 metų JAV specialiųjų pajėgų operacija, per kurią buvo nukautas teroristų tinklo „al Qaeda“ vadeiva Osama bin Ladenas arba 2019 metų amerikiečių reidas, per kurį žuvo „Islamo valstybės“ vadovas Abu Bakras al Baghdadi.

„Ką tik įvykdytas smūgis yra didžiausia dekapitacija, kokią kada nors yra įvykdžiusios JAV“, – pažymėjo Ph.Smythas.

„To su niekuo neįmanoma palyginti“, – pridūrė jis.

Q.Soleimani laikytas vienu įtakingiausių Irano generolų ir Teherano netiesioginių karų Vidurio Rytuose architektu.

Jis buvo nužudytas po beprecedenčio antpuolio prieš JAV diplomatinę atstovybę Bagdade.

„Hashed al Shaabi“ šalininkų minia antradienį apsupo JAV ambasadą, reikšdami įtūžį dėl praeitą savaitgalį surengtų amerikiečių aviacijos smūgių, per kuriuos žuvo 25 kovotojai, priklausantys šios organizacijos radikaliajai grupei „Kata'ib Hizbollah“, remiamai Irano.

JAV šių veiksmų ėmėsi atsakydamos į ankstesnėmis savaitėmis įvykdytas raketų atakas prieš Irako bazes, kuriose yra dislokuota amerikiečių karių. Per vėliausią iš tokių smūgių žuvo Irake dirbęs civilis rangovas amerikietis.

D.Trumpas dėl raketų atakų, akivaizdžiai nukreiptų prieš JAV pajėgas, taip pat dėl ambasados apsiausties kaltino Iraną.

„Jie sumokės labai DIDELĘ KAINĄ! Tai – ne Perspėjimas, tai – Grasinimas [sic]“, – prezidentas anksčiau parašė tviteryje.

Ketvirtadienį JAV gynybos sekretorius Markas Esperis sakė žurnalistams, kad gali įvykti daugiau antpuolių, organizuojamų Irano remiamų grupių, bet pažadėjo, kad Amerikos pajėgos atsakys.

„Esame pasiruošę imtis savigynos ir esame pasiruošę atgrasyti šių grupuočių, remiamų, vadovaujamų ir aprūpinamų Irano, tolesnį blogą elgesį“, – kalbėjo Pentagono vadovas.

Didėjanti priešprieša

JAV ir Irano santykiai blogėjo nuo pat 2018 metų, kai Vašingtonas pasitraukė iš istorinio daugiašalio susitarimo dėl Teherano branduolinės programos.

Vėliau JAV sugrąžino Iranui skaudžias sankcijas ir stengėsi visiškai sužlugdyti šiitiškos respublikos naftos eksportą.

Po penktadienį įvykdyto smūgio „Brent“ rūšies nafta pabrango 4,4 proc. iki 69,16 JAV dolerio (61,79 euro) už barelį, o WTI rūšies naftos kaina šoktelėjo 4,3 proc. – iki 63,84 dolerių (57,04 euro).

Baiminamasi, kad amerikiečių ataka gali padidinti nestabilumą Irake, kuris palaiko glaudžius politinius ir karinius ryšius tiek su Teheranu, tiek su Vašingtonu.

JAV vadovavo 2003 metais pradėtai karinei invazijai prieš tuometį Irako diktatorių Saddamą Husseiną ir aktyviai bendradarbiavo su vėliau į valdžią atėjusiais irakiečių pareigūnais.

Tačiau Amerikos įtaka Irake pastaruoju metu blėso, o Teherano – stiprėjo. Iranas kruopščiai mezgė glaudžius asmeninius ryšius su Irako politikais ir ginkluotomis grupėmis net ir per S.Husseino valdymą.

Irako pareigūnai pastaraisiais mėnesiais buvo perspėję, kad jų šalimi gali būti pasinaudota kaip teritorija sąskaitoms tarp Irano ir JAV suvesti.

„Didžiausias apsiskaičiavimas“

Vienas Irano prezidento Hassano Rouhani padėjėjas iškart perspėjo prezidentą Donaldą Trumpą dėl Teherano keršto.

„Trumpas savo avantiūra įtraukė JAV į pavojingiausią situaciją regione. Kad ir kas peržengia raudoną liniją, jis turėtų būti pasirengęs susidurti su pasekmėmis“, – per socialinių tinklų platformą „Telegram“ paskelbė prezidento patarėjas Hessameddinas Ashena.

Irano valstybinė televizija vėliau savo komentare D.Trumpo įsakymą nužudyti Q.Soleimani pavadino „didžiausiu JAV apsiskaičiavimu“ nuo Antrojo pasaulinio karo.

„Regiono žmonės nebeleis amerikiečiams pasilikti“, – sakoma komentare.

Dramatiška ataka surengta prasidedant metams, kai D.Trumpo laukia teismas Senate po Atstovų Rūmų jam įvykdytos apkaltos ir taip pat perrinkimo kampanija. Ataka žymi galimą lūžį Artimuosiuose Rytuose ir reiškia didžiulį Amerikos politikos Irano atžvilgiu pasikeitimą po mėnesius tvyrojusios įtampos.

Teheranas yra numušęs JAV karinį žvalgybos droną ir sulaikęs tanklaivių. JAV taip pat kaltina Iraną dėl virtinės išpuolių prieš tanklaivius ir dėl rugsėjį surengtų atakų prieš Saudo Arabijos naftos pramonę, dėl kurių naftos gavyba šalyje kuriam laikui buvo sumažėjusi perpus.

Įtampą pirmiausia sukėlė D.Trumpo sprendimas 2018 metų gegužę išvesti JAV iš daugiašalio susitarimo dėl Irano branduolinės programos, kuris buvo sudarytas valdant jo pirmtakui Barackui Obamai.

Penktadienio ataką, per kurią žuvo Q.Soleimani, įvykdė apginkluotas amerikiečių dronas, sakė vienas JAV pareigūnas. Į Q.Soleimani automobilį buvo pataikyta viename privažiavimo kelyje netoli Bagdado oro uosto.

Pasak irakiečių aukšto rango saugumo pareigūno, smūgis buvo suduotas netoli krovinių zonos, Q.Soleimani išlipus iš savo lėktuvo, kuris atskrido arba iš Libano, arba iš Sirijos. Q.Soleimani pasitiko A.M.al Muhandisas ir kiti asmenys.

Du pareigūnai iš sukarintų pajėgų sakė, kad Q.Suleimani per ataką buvo sudraskytas į gabalus, o A.M.al Muhandiso palaikai nerasti. Vienas aukšto rango politikas nurodė, kad Q.Soleimani palaikai buvo identifikuoti pagal jo mūvėtą žiedą.

Dėl temos opumo ir neturėdami įgaliojimų daryti oficialius pareiškimus pareigūnai kalbėjo su sąlyga, kad nebus skelbiamos jų pavardės.

Kultūrinis simbolis

Neaišku, kokiais teisiniais įgaliojimais JAV rėmėsi įvykdydamos šią ataką. Amerikos prezidentai turi plačius įgaliojimus veikti be Kongreso pritarimo, kai JAV žmonėms ar interesams iškyla reali grėsmė. Pentagonas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo vertinimą, kad Q.Soleimani planavo naujas atakas prieš amerikiečius.

Demokratų senatorius Richardas Blumenthalis sakė, kad D.Trumpas yra skolingas Kongresui ir Amerikos žmonėms nuodugnų paaiškinimą. „Dabartiniai leidimai naudoti karinę jėgą jokiu būdu neapima galimo naujo karo pradėjimo. Šis žingsnis galėtų nulemti svarbiausią per kelis dešimtmečius karinę konfrontaciją“, – sakė senatorius.

Tačiau D.Trumpo sąjungininkai gyrė prezidento veiksmus. „Irano vyriausybei: jei norite daugiau, gausite daugiau“, – tviteryje parašė Pietų Karolinai atstovaujantis respublikonų senatorius Lindsey Grahamas.

Iranui minimas nužudymas reiškia daugiau nei vien vado mūšio lauke praradimą. Q.Soleimani taip pat buvo kultūrinis simbolis, reiškęs nacionalinį pasididžiavimą ir atsparumą susidūrus su JAV sankcijomis. Nors Q.Soleimani labai vengė dalyvauti politikoje, jo žinomumas išaugo, JAV ir Izraelio pareigūnams apkaltinus šį kariškį netiesioginėmis Irano atakomis užsienyje.

Nors įprastinė Irano kariuomenė jau 40 metų patiria JAV sankcijas, Revoliucinė gvardija vykdė balistinių raketų programą. Ji taip pat gali asimetriškai smogti regione per tokias pajėgas kaip Libano judėjimas „Hizbollah“ ir Jemeno husių sukilėliai. JAV ilgą laiką kaltina Iraną dėl automobiliuose padėtų bombų sprogimų ir pagrobimų, bet jis atsakomybės nėra prisiėmęs.

Kaip Kudso pajėgų vadas Q.Soleimani vadovavo visoms jų ekspedicinėms pajėgoms ir dažnai važinėdavo į Iraką, Libaną ir Siriją. Kudso pajėgų nariai ilgame Sirijos kare remia prezidentą Basharą al Assadą, jų taip pat buvo dislokuota Irake po 2003 metų JAV invazijos.

Q.Soleimani išgarsėjo patarinėdamas pajėgoms, kovojančioms su IS Irake ir B.al Assado vardu Sirijoje.

JAV pareigūnai sako, kad vadovaujant Q.Soleimani Gvardija mokydavo irakiečių kovotojus gaminti ir naudoti prieš JAV karius ypač pavojingas pakelės bombas. Iranas tai neigia.

Q.Soleimani yra populiarus Irane, kur daugelis žmonių jį laiko nesavanaudišku didvyriu, kovojusiu su Irano priešais užsienyje.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai: 16

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min