Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 18d. 10:19

Baltarusijos opozicija po rinkimų liko be vietų parlamente

Aliaksandras Lukašenka
„Scanpix“ nuotr. / Aliaksandras Lukašenka

Baltarusijos autoritariškam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai lojalūs kandidatai laimėjo parlamento rinkimus, o opozicija negavo nė vienos vietos, rodo pirmadienį paskelbti rezultatai.

Kritikai jau pasmerkė sekmadienio rinkimus kaip apgaulę ir sakė, kad per juos būta daug pažeidimų, nors A.Lukašenka pastaruoju metu bandė gerinti santykius su Vakarais.

Pirmadienį paskelbti oficialūs rezultatai rodo, kad A.Lukašenkai lojalios partijos gavo visas 110 vietų Atstovų Rūmuose.

Anksčiau opozicija turėjo dvi vietas parlamento, kurį kritikai vadina marionetiniu, žemuosiuose rūmuose.

65 metų A.Lukašenka, pramintas „paskutiniu Europos diktatoriumi“, šią buvusią sovietinę respubliką valdo nuo 1994-ųjų. Virtinę jam valdant surengtų rinkimų tarptautiniai stebėtojai pripažino nesąžiningais.

Kitais metais šalyje turi įvykti prezidento rinkimai ir sekmadienį atiduodamas savo balsą A.Lukašenka patvirtino, kad kandidatuos.

Jis sakė suprantantis, kad Vakarų šalys stebės parlamento rinkimus, bet pažymėjo, kad paskutinį žodį tars baltarusiai.

„Mes rengiame šį balsavimą savo šalyje, savo žmonėms, kad padėtis gerėtų, ir rengiame juos taip, kaip suprantame“, – sakė jis.

Prezidento kritikai prie balsadėžių neturėjo didelio pasirinkimo: pagrindiniams opozicijos lyderiams ir dviem vieninteliams opozicijos atstovams kadenciją baigiančiuose Atstovų Rūmuose buvo uždrausta kandidatuoti.

Opozicinių partijų organizuota rinkimų stebėjimo kampanija pranešė, kad balsavimo dieną buvo padaryta daug pažeidimų, įskaitant rinkėjų skaičiaus išpūtimą.

Rinkimus stebėję teisių gynimo aktyvistai skundėsi, kad stebėtojai būdavo išvaromi, jiems būdavo draudžiama fotografuoti.

Pasak pareigūnų, išankstinio balsavimo metu savo balsus atidavė daugiau kaip 35 proc. iš 6,8 mln. rinkėjų. Bendrai aktyvumas buvo 77 proc., rodo oficialūs skaičiai.

Vėl atsigręžė į Vakarus

Pastaraisiais mėnesiais A.Lukašenka vėl bandė užmegzti ryšį su Vakarų valstybėmis, kritiškai vertinančiomis jo darbą dėl žmogaus teisių ir demokratijos.

Šį mėnesį jis surengė retą vizitą į Vakarų Europą: Vienoje susitiko su Austrijos lyderiais ir sakė norintis, kad Europos Sąjunga jo šaliai būtų „svarbi politinė ir verslo partnerė“.

Rugpjūčio mėnesį jis Minske taip pat buvo priėmęs retų derybų tuometinį Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėją Johną Boltoną. Tuomet A. Lukašenka sakė, kad prasideda ryšių su Vašingtonu „naujas skyrius“.

A.Lukašenka siekia atsvaros santykių su Rusija srityje, didžiajai kaimynei labai norint užtikrinti, kad Baltarusija liktų jos įtakos sferoje.

Rusija ir Baltarusija yra sudariusios formalią „sąjungą“, kurioje glaudžiai bendradarbiauja prekybos ir karinėje srityse, bet A. Lukašenka nepritarė visiškam susivienijimui.

ES atstovė Maja Kocijančič anksčiau nurodė, jog Europos blokas atidžiai stebės Baltarusijos rinkimus.

Tačiau užsienio stebėtojai demokratiškesnių rinkimų beveik nesitikėjo.

Žmonės nemano, jog rinkimai bus „išties konkurencingi“ ir „menkai pasitiki rinkimų procesu“, preliminarioje ataskaitoje pažymėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min