2026-08-31 17:39

Baltijos jūros regiono šalys sutarė kurti greitojo reagavimo grupę hibridinėms grėsmėms

Baltijos jūros regiono šalys susitarė įsteigti naują greitojo reagavimo grupę, skirtą atremti augančias hibridines grėsmes, naujienų agentūrai LETA nurodė Latvijos vidaus reikalų ministerija.
Christian Charisius / via REUTERS
Christian Charisius / via REUTERS

Latvijos vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretorius Dmitrijus Trofimovas rugpjūčio 28 dieną dalyvavo hibridinio saugumo susitikime Flensburge, Vokietijoje. Pasak ministerijos, šiame susitikime Baltijos jūros regiono šalių vidaus reikalų ministrai sutarė įkurti naują saugumo darbo grupę operatyviniam koordinavimui.

Susitikime, kuris vyko Miurviko karinio jūrų laivyno mokykloje, pareigūnai aptarė neatidėliotinus saugumo politikos klausimus, susijusius su bendra Baltijos jūros regiono ateitimi. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta užsienio veikėjų vykdomoms hibridinėms atakoms, kuriomis siekiama kelti grėsmę regiono saugumui, destabilizuoti demokratiją ir silpninti nacionalines ekonomikas.

Kaip susitikime pažymėjo Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexander'as Dobrindtas (Aleksandras Dobrintas), pastaruoju metu smarkiai išaugo dronų ir kibernetinių atakų, šnipinėjimo, dezinformacijos, slaptų operacijų ir tyčinių ypatingos svarbos infrastruktūros padegimų skaičius, taip pat naudojimasis vadinamaisiais vienkartiniais agentais.

Pareigūnai sutarė, kad pastarojo meto įvykiai aiškiai rodo tokių atakų sudėtingumo ir intensyvumo padidėjimą, todėl regionas turi būti pasirengęs tolesniam hibridinių grėsmių eskalavimui.

Bendras šalių tikslas – sugebėti daug greičiau tirti incidentus, įgyvendinti atgrasymo politiką ir gintis nuo hibridinių grėsmių, taip paverčiant Baltijos jūros regioną iš „kolektyvinės rizikos zonos“ į „kolektyvinės gynybos zoną“.

Susitikimo pabaigoje šalys sutarė įsteigti hibridinio saugumo greitojo reagavimo darbo grupę. Ją sudarys Baltijos jūros regiono valstybių vidaus reikalų ministerijų valstybės sekretoriai. Darbo grupės tikslas bus užtikrinti operatyvinius ryšio kanalus ir bendrai parengti hibridinių grėsmių vertinimą.

Susitikime taip pat padaryta išvada, kad 2028–2034 metų Europos Sąjungos (ES) daugiametės finansinės programos laikotarpiu didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas dronų gynybos technologijoms, taip pat regioninio operatyvinio bendradarbiavimo stiprinimui.

Susitikime dalyvavo atstovai iš Latvijos, Vokietijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Norvegijos, taip pat Airijos, kuri šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą

Prenumerata sėkmingai aktyvuota

Mėgaukitės visu 15min prenumeratoriaus turiniu 7 dienas nemokamai.