Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Baltijos šalys pasiruošusios galimam karui su imperialistine Vladimiro Putino Rusija

NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse kontingentų pasikeitimo ceremonija
Alfredo Pliadžio nuotr. / NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse kontingentų pasikeitimo ceremonija
Šaltinis: 15min
0
A A

Latvija yra pasiruošusi gynybai, jeigu agresyvi Vladimiro Putino valdoma Rusija nuspręstų įsiveržti į šią Baltijos šalį. Taip savaitraščiui „Newsweek“ teigė Latvijos gynybos ministras Raimondas Vejonis. Baltijos šalys, kurias Vakarai dažnai kaltino neva perdėtai jautriai reaguojant į Rusijos keliamą grėsmę, įrodė, kad buvo teisios dėl imperialistinių Kremliaus kėslų. Tuo tarpu Švedija, į kurios teritorinius vandenius neseniai buvo įplaukęs, kaip įtariama, Rusijos povandeninis laivas, tik dabar pradėjo realistiškai vertinti nieko gero nežadančias Maskvos ambicijas.

„Turime veiksmų planą. Dirbdami su Vidaus reikalų ministerija mes ruošiame savo pajėgas ir policiją įvairiems scenarijams. Tačiau, žinoma, mums reikia daugiau bendradarbiavimo su kaimynais ir NATO sąjungininkais“, – teigė R.Vejonis.

Šiuo metu 1 proc. Estijos gyventojų, 14,545 žmonių, yra krašto gynybos savanoriai.

Estijos gynybos ministro pavaduotojas Svenas Sakkovas teigia, kad 2008 m. įvykęs karas Gruzijoje turėjo būti signalas atsibusti visai Europai, tačiau didžioji dalis šalių nusprendė toliau pasyviai stebėti Rusiją.

S.Sakkovas mano, kad ne tik šalies valdžia, bet ir paprasti Estijos piliečiai be iliuzijų vertina Rusijos keliamą grėsmę ir šį teiginį iliustravo skaičiais.

Lyginant 2014 m. su 2013 m., savanorių, nusprendusių prisijungti prie vadinamosios Gynybos lygos, skaičius išaugo dvigubai. Šiuo metu 1 proc. Estijos gyventojų, 14,545 žmonių, yra krašto gynybos savanoriai.

„Jeigu Estija bus užpulta, mes kovosime iš paskutiniųjų. Iš 1939 ir 1940 m įvykių mes išmokome, kad turime kovoti bet kokia kaina, turėti sąjungininkus ir būti demokratine valstybe“, – teigia S.Sakkovas.

Savo ruožtu Lietuva neseniai sukūrė iš 1600 žmonių susidedančias Greitojo reagavimo pajėgas, kurios pasirengusios reaguoti per 2 – 24 valandas.

Kas norėtų užpulti JAV? O tai padarytų Rusija, jeigu atakuotų Latviją. Putinas nėra tiek kvailas, – teigia R.Vejonis.

Latvija, kuri dažnai laikoma itin pažeidžiama šalimi dėl didelės rusakalbių gyventojų dalies ir stiprios prorusiškos politinės partijos „Santarvės centras“, paprašė nuolatinių NATO pajėgų šioje šalyje. Šiuo metu Latvijoje dislokuota 150 NATO karių.

„Kas norėtų užpulti JAV? O tai padarytų Rusija, jeigu atakuotų Latviją. Putinas nėra tiek kvailas“, – teigia R.Vejonis.

Vis dėlto, vargu ar 150 NATO karių galėtų užkirsti kelią galimai Rusijos invazijai, kuri, tiesa, neatrodo labai tikėtina. 2015 m. Latvija gynybai pradės skirti 1 proc. nuo šalies BVP, o NATO reikalaujamą 2 proc. ribą žada pasiekti tik 2020 m.

„Rusija rodo, kad turi geopolitinius interesus Latvijoje ir visame regione, ir bando mums bei NATO parodyti, kokia ji stipri“, – įsitikinęs Latvijos gynybos ministras.

„Jie siunčia naujausius karo laivus. Taip, tai rusiška technologija, bet jie siunčia geriausius turimus laivus“, – pabrėžia R.Vejonis, turėdamas omenyje pastaruoju metu netoli Latvijos teritorinių vandenų dažnai pasirodančius Rusijos povandeninius laivus.

Tai nėra žodžio laisvės pažeidimas. Tai kova su propaganda ir tai turi rūpėti visoms ES šalims, nes propaganda destabilizuoja Europą, – apie Kremliaus ruporų draudimo būtinybę aiškino R.Vejonis.

Daugelis prorusiško „Santarvės centro“ narių kaltina likusias Latvijos politines jėgas naudojant Rusijos grėsmės kortą neva norint atitraukti rinkėjų dėmesį nuo „tikrų problemų“ – skurdo, socialinės nelygybės ir švietimo.

Latvijos ir Estijos rusakalbius taip pat smarkiai veikia Kremliaus kontroliuojamų TV kanalų skleidžiama propaganda. Kovodama su tuo Latvijos valdžiai neseniai skyrė 800 tūkstančių eurų Latvijos valstybinės televizijos programų rusų kalba plėtrai. Be to, Ryga siekia riboti propagandinių Rusijos TV kanalų transliaciją šalyje.

„Tai nėra žodžio laisvės pažeidimas. Tai kova su propaganda ir tai turi rūpėti visoms ES šalims, nes propaganda destabilizuoja Europą“, – apie Kremliaus ruporų draudimo būtinybę aiškino R.Vejonis.

Gynybai pradėjo ruoštis ir Švedija su Suomija

Pirmojo XXI a. dešimtmečio pradžioje kita Baltijos regiono valstybė Švedija nutarė, kad grėsmės iš Rusijos nebėra, ir nusprendė smarkiai sumažinti savo kariuomenę bei gynybai skiriamas išlaidas.

„Buvo nuspręsta, kad grėsmės gali būti nebent tolimoje ateityje, ir dėl to galima skirti visą dėmesį aukštųjų technologijų reikalaujančios gynybos plėtojimui“, – teigia Švedijos kariuomenės istorikas ir į pensiją išėjęs generolas Bo Hugemarkas. Jo teigimu, Švedijos kariuomenė dabar yra pajėgi atlikti nedideles užduotis, tačiau kova su dideliu priešu jai būtų neįveikiamas iššūkis.

Ironiška, kad dar 2007 m. po gynybai skirtų lėšų mažinimo buvo nuspręsta atidėti prieš povandeninius laivus nukreiptos granatų paleidimo sistemos plėtojimą. Tuo tarpu lapkričio pradžioje Stokholmas pripažino, kad Švedijos teritorinius vandenis pažeidė užsienio šalies povandeninis laivas. Tikėtina, kad jis priklausė Rusijai.

Suomijos politikai, kurie svarstė apie glaudesnį bendradarbiavimą su Rusija, buvo nustebinti Rusijos agresijos, tačiau dėl jos Suomijos kariuomenė visai nenustebusi, – teigė Suomijos nacionalinio gynybos universiteto dėstytojas Jyris Rautasalo.

Tuo tarpu Švedijos kaimynė Suomija neturėjo daug iliuzijų dėl Rusijos.

„Suomijos politikai, kurie svarstė apie glaudesnį bendradarbiavimą su Rusija, buvo nustebinti Rusijos agresijos, tačiau dėl jos Suomijos kariuomenė visai nenustebusi“, – teigė Suomijos nacionalinio gynybos universiteto dėstytojas Jyris Rautasalo.

„Dėl to dabar kariuomenės pajėgumų augimas pas mus mažesnis, negu Švedijoje“, – tikina J.Rautasalo.

Vien tik 2014 m. Rusija pažeidė Suomijos oro erdvę penkis sykius, o per incidentus rugpjūtį ir rugsėjį Rusijos kariniai laivai ir sraigtasparniai bandė priversti Suomijos laivyno mokslinių tyrimų laivą Baltijos jūroje trauktis iš tarptautinių vandenų.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min