Penktadienį išplatintame Rusijos ambasados pranešime teigiama, kad Latvijos Seimo pareiškimas grindžiamas vienašališku įvykių vertinimu ir neobjektyvia informacija, taip pat apgailestaujama, kad jame „ignoruojami realaus įvykių vertinimo principai ir tarptautinės teisės normos“.
Ambasada kategoriškai nesutinka su tuo, kad „Rusija pažeidė Gruzijos valstybinį suverenitetą ir neliečiamybę“ ir primena, jog kvietė tarptautinę bendriją diplomatinėmis priemonėmis sureaguoti į Gruzijos ginkluotą agresiją prieš Pietų Osetiją, tačiau „JAV vadovybė ir jos sąjungininkės, tarp jų Latvija, tylėdamos stebėjo osetinų tautos genocidą, Rusijos taikdarių žudymą ir tai, kaip Gruzijos kariuomenė naikina Osetijos miestus ir kaimus, griauna ligonines, mokyklas, vaikų darželius, bažnyčias“.
Ambasada taip pat teigia, kad Latvijos vadovybė net nebandė objektyviai įsigilinti į padėtį, pasikliovė Gruzijos pateiktu įvykių aiškinimu.
Ambasada taip pat teigė, kad įvykiai Pietų Osetijoje akivaizdžiai parodė, jog Gruzija neatitinka būsimosioms NATO narėms keliamų reikalavimų, ypač demokratijos ir žmogaus teisių gynimo kriterijų.
Pareiškimas remiantis Gruziją
Latvijos Seimas neeiliniame posėdyje ketvirtadienį priėmė Gruziją remiantį pareiškimą.
Už šį dokumentą balsavo 64 deputatai, prieš pasisakė keturi, vienas susilaikė.
Latvijos parlamentas paragino Rusiją išvesti kariuomenę iš Gruzijos teritorijos, o konfliktuojančias šalis – sustabdyti karo veiksmus, atnaujinti derybų procesą, taip pat suteikti tarptautinei visuomenei galimybę įvertinti padėtį ir užtikrinti medicinos bei humanitarinę pagalbą nukentėjusiems ir pabėgėliams.
Seimas taip pat pasisakė už tai, kad rengiant naują Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį būtų „pakartotinai įvertinti ankstesni ES ir Rusijos santykiai, taip pat vizų režimo sąlygos“.
Latvijos parlamentas paragino NATO šalis intensyviau diskutuoti apie Gruzijos narystę aljanse ir šios šalies įtraukimą į Narystės NATO veiksmų planą.
Be to, Seimas ragina ES, NATO, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizaciją, Europos Parlamentą, Jungtines Tautas ir kitas tarptautines organizacijas, „remiantis tarptautiniu mastu pripažintomis Gruzijos sienomis“ kiek įmanoma greičiau pradėti derybas dėl taikos ir padėties sureguliavimo ir tuo pat metu siekti, „kad į padėties stabilizavimo procesą būtų įtrauktos neutralių šalių pajėgos užtikrinant didelį ES vaidmenį jose“.
Latvijos gynybos ministras Vinetas Veldrė nurodo, kad kilus kariniam Gruzijos ir Rusijos konfliktui Latvija turi peržiūrėti kai kurias gynybos politikos ir nacionalinio saugumo politikos detales.
Apie tai V.Veldrė kalbėjo interviu Latvijos radijui penktadienį, bet daugiau detalių nepateikė.
Ministras taip pat nurodė, jog šiuolaikinės valstybės gynyboje svarbus vaidmuo tenka ir ekonomikai, nes pasitaiko, kai griebiamasi ir ekonominių poveikio priemonių. Tai sakydamas, Latvijos ministras turėjo galvoje naftos ir dujų tranzitą.
Penktadienį vyksiančiame nacionalinio saugumo tarybos posėdyje gali būti aptarta tolesnė Latvijos politika valstybės saugumo srityje.
Užsienio reikalų ministras Maris Riekstinis mano, kad „Latvija privalės įvertinti šį konfliktą (Rusijos ir Gruzijos), galvodama apie mūsų interesus saugumo srityje, tačiau daryti tai reikia kartu su NATO partneriais. Mes negalime apsimesti, kad nieko neįvyko. Mes turime labai rimtai tai įvertinti“, – pabrėžė URM vadovas.
Reikalaus peržiūrėti santykius su Rusija
Latvija taip pat kategoriškai reikalaus, kad tarptautinės organizacijos peržiūrėtų santykius su Rusija.
„Latvija pasisako už tai, kad būtų peržiūrėti visi bendradarbiavimo su Rusija principai ir mechanizmai“, – sakė žurnalistams šalies prezidentas Valdis Zatleris po penktadienį įvykusio Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio. Tai pirmas viešas Latvijos prezidento pasisakymas dėl Gruzijos ir Rusijos konflikto.
V.Zatleris pabrėžė, jog Latvija turi aktyviai bendradarbiauti su Europos Sąjunga, NATO, Jungtinėmis Tautomis ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija siekiant pakeisti Gruzijos ir
Rusijos konflikto esmę ir užtikrinti tarptautinių taikos palaikymo pajėgų dislokavimą Gruzijoje, nes tik jos gali garantuoti taiką regione.
Armiją papildė savanoriai iš Estijos
Gruzijos armiją ketvirtadienį papildė 50 savanorių iš Estijos, pranešė žurnalistams Gruzijos gynybos ministerijos tarptautinių santykių departamento viršininkė Nino Bakradzė.
„Estijos vyriausybė pasiuntė savo padalinį ginti Gruzijos suvereniteto ir užtikrinti, kad Rusijos kariuomenė būtų išvesta iš Gruzijos teritorijos“, – sakė ji.
N.Bakradzė „vyriausybės ir gruzinų tautos vardu“ padėkojo už tai „estų tautai ir Estijos vyriausybei“.
Tardymo komitetas prie Rusijos prokuratūros savo ruožtu anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad išpuolyje prieš Pietų Osetiją, be Gruzijos kariškių, dalyvavo samdiniai užsieniečiai.
„Apklausus Cchinvalio gyventojus gauta duomenų, kad puolant miestą dalyvavo kai kurių užsienio valstybių piliečiai“, – pranešė žurnalistams ketvirtadienį Tardymo komiteto pirmininko padėjėjas Igoris Komisarovas.
Tačiau jis nenurodė jokių konkrečių šalių.
Anksčiau šią savaitę Rusijos generalinis štabas patvirtino, kad užsienio piliečiai tikrai dalyvavo karo veiksmuose Pietų Osetijoje Gruzijos formuočių pusėje.
„Juodaodžių „gruzinų“ ten esame sutikę ir su kitų valstybių pasais – taip, jie iš tikrųjų dalyvauja konflikte Gruzijos pusėje“, – pareiškė Rusijos Generalinio štabo vadovo pavaduotojas Anatolijus Nogovicynas spaudos konferencijoje Maskvoje rugpjūčio 11-ąją.
