Baltųjų rūmų pareigūnas leidiniui „Foreign Policy“ patvirtino, kad D.Trumpas į komandą kviečiasi būtent šią gerbiamą V.Putino kritikę.
Beveik neabejojama, kad sprendimas pakviesti F.Hill užimti pareigas, kurios itin svarbios žvelgiant į JAV santykių su Rusija ateitį, Kongrese bus pasveikintas tiek respublikonų, tiek demokratų.
Daugelis demokratų ir dalis respublikonų nuosekliai būgštauja dėl įtariamų D.Trumpo administracijos narių kontaktų su Rusijos pareigūnais per pernykštę prezidento rinkimų kampaniją. Įtarimus dabar tirs ir Atstovų Rūmų žvalgybos komitetas.
F.Hill yra ir JAV, ir Jungtinės Karalystės pilietė, o 2006–2009 metais buvo JAV žvalgybos pareigūnė. Analitikė nuolat kritikuoja V.Putino autokratinį režimą ir Kremliaus norą „susilpninti Amerikos prezidento instituciją“.
„Šmeižtas ir bauginimai yra neatskiriama jo (V.Putino – red. past.) veiksmų dalis“, – pernai vasarą viename komentare, kuriame aiškino Maskvos norą kištis į JAV prezidento rinkimus, rašė F.Hill.
Ekspertė 2013 metais parašė knygą „Ponas Putinas: operatyvininkas Kremliuje“ („Mr. Putin: Operative in the Kremlin“). Joje F.Hill įspėjo Vakarų politikus nenuvertinti gudraus Rusijos prezidento – buvusio KGB agento – gebėjimų užčiuopti oponentų silpnybes.
Be to, F.Hill nuo pat D.Trumpo pergalės pernai lapkritį viešai abejoja galimybe iš esmės pagerinti JAV ir Rusijos santykius. Jos manymu, Vašingtoną ir Maskvą tiesiog skiria pernelyg didelė praraja.
„Rusus apsvaigins lūkesčiai, o tada visos viltys sugrius per penkias minutes, nes JAV ir Rusijai tiesiog labai sunku dėl ko nors sutarti“, – dar lapkritį ji teigė „The Atlantic“.
Šiai ekspertei pozicija Baltuosiuose rūmuose buvo pasiūlyta dar prieš tai, kai iš D.Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais posto buvo priverstas pasitraukti Michaelas Flynnas.
Kol kas F.Hill dar nedirba D.Trumpo administracijoje, bet liko tik formalumai.
