Rusijos valstybinė žiniasklaida ir prorusiški sociallinių tinklų veikėjai pradėjo platinti naują manipuliaciją, esą Europos Sąjunga (ES) nusigręžia nuo Ukrainos ir rengiasi atkurti santykius su Kremliumi.
Šis naratyvas grindžiamas Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko António Costos pasisakymu apie ilgalaikę Europos saugumo architektūrą ir galimą taikos procesą ateityje.
Propagandos platintojai jo žodžius pateikia kaip tariamą įrodymą, kad Europos politikai anksčiau skatino Ukrainą atsisakyti taikos susitarimų, o dabar esą siekia pradėti derybas su Rusija apeidami Kyjivą.
Tačiau tokia interpretacija neatitinka nei A.Costos pareiškimo konteksto, nei nuoseklios Europos Sąjungos pozicijos, kad jokie sprendimai dėl Ukrainos negali būti priimami be pačios Ukrainos dalyvavimo.
Šie teiginiai išplito po pranešimų, kad Europos Sąjungos lyderiai svarsto, kokį vaidmenį Bendrija galėtų atlikti galimame derybų dėl karo Ukrainoje procese.
Gegužės 7 d. leidinys „Financial Times“ pranešė, jog ES valstybių vadovai diskutuoja apie tiesioginio kontakto su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu galimybę, mažėjant pasitikėjimui Jungtinių Valstijų tarpininkavimo pastangų veiksmingumu.
Europos dienos renginiuose Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa patvirtino, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi įsitraukti į diplomatinį procesą, jei tai padėtų siekti teisingos ir tvarios taikos.
Tačiau kartu jis pabrėžė, kad Europos lyderiai nuolat derina savo veiksmus su Ukrainos vadovybe.
Kitaip tariant, kalbėta ne apie derybas apeinant Kyjivą, o apie galimą ES vaidmenį procese, kuriame Ukraina išlieka pagrindinė sprendimų priėmėja.
Taip pat A.Costa pabrėžė, kad Europos lyderiai nuolat palaiko ryšį su Ukrainos valdžia, taip paneigdamas Rusijos skleidžiamus teiginius.
„Štai kodėl remiame Ukrainą, štai kodėl taikome sankcijas Rusijai ir būtent todėl galime dalyvauti visose taikos derybose, kuriomis siekiama teisingos ir tvarios taikos Ukrainoje.
Palaikome ryšį su savo draugais ukrainiečiais, kad juos paremtume, ir, žinoma, atėjus tinkamam momentui turėsime derėtis su Rusija, kad išspręstume bendrus saugumo klausimus.
Nenorime prieštarauti prezidento D.Trumpo iniciatyvai, tačiau kartu esame pasirengę daryti tai, kas būtina, nes taip pat turime spręsti klausimus, susijusius su Ukrainos saugumu“, – pabrėžė A.Costa.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas A.Costa teigė, kad Europos Sąjunga gali atlikti svarbų vaidmenį būsimose derybose su Rusija. Tokiai pozicijai pritarė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
2026 m. gegužės 17 d. abu lyderiai aptarė galimas taikos derybų perspektyvas bei Europos vaidmenį siekiant ilgalaikio saugumo Ukrainoje ir regione.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad Europa privalo dalyvauti bet kokiose derybose dėl karo užbaigimo.
„Europa turi būti prie derybų stalo. Svarbu, kad ji šiame procese turėtų stiprų balsą ir realų atstovavimą. Taip pat būtina apsispręsti, kas konkrečiai atstovaus Europai“, – sakė V.Zelenskis.
Panašios pozicijos laikosi ir Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas.
Ji anksčiau pranešė, kad galimos derybos su Rusija bus aptariamos neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime „Gymnich“ formatu, Kipre gegužės 27–28 dienomis.
K.Kallas taip pat yra pažymėjusi, kad viena pagrindinių Europos saugumo problemų išlieka Rusijos agresyvi politika kaimyninių valstybių atžvilgiu.
„Gymnich“ formatas – tai neformalus Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimas, kuriame aptariami svarbiausi užsienio politikos ir saugumo klausimai. Šiuose susitikimuose oficialūs sprendimai nepriimami, tačiau jie dažnai padeda suderinti valstybių narių pozicijas prieš vėlesnius formalius ES sprendimus.
Šalies likimo už akių nesprendžia
A.Costa nuosaikiai išsako priešingą poziciją. 2025 m. vasario 24 d. tarptautiniame Ukrainos paramos aukščiausiojo lygio susitikime jis pareiškė, kad jokios patikimos ir sėkmingos derybos, jokia ilgalaikė taika neįmanomos be Ukrainos ir be Europos Sąjungos. Tik pati Ukraina gali nuspręsti, kada sąlygos deryboms yra subrendusios.
Gruodžio Europos Vadovų Tarybos spaudos konferencijoje jis pakartojo: vienintelis būdas privesti Rusiją prie derybų stalo – stiprinti Ukrainą.
Šią poziciją atspindi ir oficialūs ES sprendimai. 2025 m. gruodžio 18–19 d. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad taikos kelias negali būti nulemtas be Ukrainos, o ES ir toliau aktyviai dalyvaus taikos pastangose.
„Nė žodžio apie Ukrainą be Ukrainos“ – tarptautinėje politikoje plačiai naudojamas principas, reiškiantis, kad jokie sprendimai dėl Ukrainos ateities, teritorinio vientisumo, saugumo ar taikos sąlygų negali būti priimami nedalyvaujant pačiai Ukrainai.
Ši nuostata grindžiama valstybių suvereniteto ir apsisprendimo teise. Jos svarba ypač išryškėjo po 2014–2015 m. Minsko susitarimų, kurie buvo priimtini Rusijai bei Ukrainos partnerėms Prancūzijai ir Vokietijai, tačiau nesulaukė pakankamo palaikymo Ukrainoje, nes dalis šalies interesų derybose buvo nustumti į antrą planą.
Dėl šios patirties Vakarų valstybės po 2022 m. Rusijos pradėtos plataus masto invazijos nuosekliai pabrėžė, kad bet kokios derybos dėl karo užbaigimo turi vykti tiesiogiai dalyvaujant Ukrainai.
Europos išorės veiksmų tarnyba yra ne kartą įspėjusi, kad taikos susitarimas, sudarytas ignoruojant Ukrainos poziciją, galėtų suteikti Rusijai galimybę persigrupuoti, atkurti karinius pajėgumus ir ateityje atnaujinti agresiją.
15min verdiktas: melas. Rusijos žiniasklaida ir prorusiški socialinių tinklų kanalai klaidinančiai interpretuoja Europos Vadovų Tarybos pirmininko A.Costos pasisakymus, sudarydami įspūdį, kad Europos Sąjunga ketina atnaujinti santykius su Kremliumi ir derėtis dėl Ukrainos ateities apeidama Kyjivą. Tačiau A.Costa kalbėjo apie galimą ES vaidmenį būsimame taikos procese ir kartu aiškiai pabrėžė, kad Europos lyderiai nuolat derina veiksmus su Ukrainos vadovybe.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
