Pasak BBC, amžinatilsį JAV senatorius Johnas McCainas juokaudavo, kad žiūrėdamas V.Putinui į akis jis matė tris dalykus: „K, G ir B“, turėdamas omenyje jo, kaip sovietų žvalgybos karininko, gyvenimą iki prezidento posto.
BBC spėja, kad V.Putinas mano, jog diplomatinė situacija pasikeitė jo naudai dėl pagerėjusių santykių su JAV ir sėkmės mūšio lauke Ukrainoje.
Kai kurie analitikai pažymėjo, kad V.Putinas neturi paskatų atsisakyti savo reikalavimų: reikalauti, kad Ukraina visiškai atsisakytų Donbaso, tarptautiniu mastu visa okupuota teritorija būtų pripažinta rusiška, Ukrainos kariuomenė sumažintų pajėgų skaičių ir visam laikui būtų atmesta jos narystė NATO.
Galimi scenarijai
Dabartinėje situacijoje galimi keli scenarijai. Pirma, JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali priversti Ukrainą sudaryti paliaubas jai nepriimtinomis sąlygomis, t. y. atiduoti teritoriją ir nesuteikti jokių saugumo garantijų, kurios atgrasytų nuo būsimos Rusijos agresijos.
Jei kuri nors pusė atsisakytų, D.Trumpas užsiminė, kad gali „nusiplauti rankas“.
Jis galėtų atimti iš Ukrainos gyvybiškai svarbią JAV žvalgybos informaciją, reikalingą aptikti Rusijos dronus ir smogti energetikos objektams Rusijos teritorijoje.
Kita galimybė – karas gali tiesiog užsitęsti, o Rusijos pajėgos ir toliau lėtai žengs į priekį.
Trumpas sako, kad Kremlius nebėra egzistencinė grėsmė JAV
Naujojoje D.Trumpo administracijos nacionalinio saugumo strategijoje teigiama, kad Rusija nebekelia „egzistencinės grėsmės“ Jungtinėms Valstijoms, todėl būtina „atkurti strateginį stabilumą“ santykiuose su Kremliumi.
„Taigi, turint omenyje rimtas abejones dėl Amerikos paramos Ukrainai, kas potencialiai galėtų pakeisti V.Putino nuomonę dėl Ukrainos?“ – klausė BBC.
Ką gali padaryti Europa
Remdamasi „Norinčiųjų koalicija“, Europa rengia tarptautines karines pajėgas, kurios padėtų Ukrainai atgrasyti nuo būsimo Rusijos puolimo, ir finansines pastangas šaliai atstatyti.
Tačiau kai kurie pareigūnai siūlo Europai pasirengti galimybei, kad karas tęsis.
Europa taip pat galėtų dėti daugiau pastangų, kad apsaugotų Ukrainos dangų nuo dronų ir raketų. Jau yra parengtas planas, vadinamoji Europos oro skydo iniciatyva, kuris galėtų būti išplėstas, kad Europos oro gynybos sistemos galėtų apsaugoti Vakarų Ukrainą.
Kiti teigia, kad Europos kariai galėtų būti dislokuoti Vakarų Ukrainoje ir patruliuoti prie sienų, o Ukrainos kariuomenė galėtų kovoti fronto linijose. Dauguma tokių pasiūlymų buvo atmesti, nes baimintasi išprovokuoti Rusiją arba eskaluoti konfliktą.
Keiras Gilesas, analitinio centro „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos programos vyresnysis mokslinis bendradarbis, sakė, kad šios baimės pagrįstos „absurdiškumu“, nes Vakarų kariai jau yra vietoje, o sistema „Sky Shield“ galėtų būti dislokuota Vakarų Ukrainoje su minimalia tikimybe susidurti su Rusijos orlaiviais.
Jo nuomone, Europos lyderiai turi „įsikišti į karą taip, kad tai iš tiesų turėtų įtakos“.
„Vienintelis dalykas, kuris neginčijamai sustabdys Rusijos agresiją, yra pakankamai stiprių Vakarų pajėgų buvimas ten, kur Rusija nori pulti, ir pademonstruota valia bei ryžtas panaudoti jas gynybai“, – sakė analitikas.
BBC pažymi, kad ši strategija būtų susijusi su didžiuliais politiniais sunkumais, nes kai kurios Europos šalys nenori rizikuoti susidurti su Kremliumi.
Fiona Hill, Brookings instituto Jungtinių Valstijų ir Europos centro bendradarbė, sakė, kad didžiausias V.Putino pranašumas yra tas, kad daugelis žmonių mano, jog Ukraina pralaimi: „Visi kalba apie Ukrainą kaip apie pralaiminčiąją pusę, nors dabar ji turi galingiausią kariuomenę Europoje“.
Prekyba, sankcijos ir Rusijos ekonomika
Be to, yra sankcijų svertas. Rusijos ekonomika kenčia: 8 proc. infliacija, 16 proc. palūkanų normos, lėtėjantis augimas, mažėjančios realiosios pajamos, didėjantys mokesčiai gyventojams.
BBC priduria, kad Taikos ir konfliktų sprendimo įrodymų platformos ataskaitoje teigiama, kad Rusijos karo ekonomikai baigiasi laikas. „Rusijos ekonomika yra gerokai mažiau pajėgi finansuoti karą nei 2022 m.“, – teigė autoriai.
„Tačiau kol kas Kremliaus mąstymas dėl to nepasikeitė, nes įmonės rado būdų, kaip apeiti apribojimus, pavyzdžiui, gabenti naftą neregistruotais „laivais vaiduokliais“, – rašoma tekste.
Be kita ko, BBC pažymėjo, kad Europos Sąjunga galėtų sutikti panaudoti apie 200 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos turto „reparacijų paskolai“ Ukrainai. Naujausiame Europos Komisijos pasiūlyme numatyta per dvejus metus surinkti 90 mlrd. eurų.
„Kyjivo pareigūnai jau tikisi gauti šiuos pinigus. Tačiau ES delsia“, – teigė žurnalistai.
Mobilizacija Ukrainoje
Kalbant apie Ukrainą, ji galėtų mobilizuoti daugiau savo piliečių.
Ji tebėra antra pagal dydį Europoje (po Rusijos) ir techniškai pažangiausia kariuomenė, tačiau vis dėlto jai sunku apginti daugiakilometrinę fronto liniją, nes daugelis karių po beveik ketverius metus trunkančio karo yra išsekę, o dezertyrų skaičius didėja.
Jei Ukraina galėtų importuoti ir pasigaminti daugiau tolimojo nuotolio raketų, ji galėtų suduoti stipresnius ir gilesnius smūgius Rusijai.
„Šiais metais ji sustiprino oro smūgius prieš taikinius okupuotoje teritorijoje ir Rusijos Federacijoje“, – teigia BBC.
Nors, pasak Strateginių ir tarptautinių studijų centro atstovo Micko Ryano, giluminiai smūgiai nėra panacėja: „Tai itin svarbi karinė operacija, tačiau vien jos nepakanka, kad priverstų V.Putiną sėsti prie derybų stalo ar laimėti karą.“
Svarbus Kinijos vaidmuo
Kai kurie analitikai teigia, kad jei V.Putinui bus pasiūlyta išeitis iš karo, jis gali ją pasirinkti.
Šiuo atveju nenuspėjamas veiksnys yra Kinija. Prezidentas Xi Jinpingas yra vienas iš nedaugelio pasaulio lyderių, kurių Rusijos vadovas klauso.
Rusijos karo mašina taip pat labai priklauso nuo Kinijos tiekiamų dvejopo naudojimo prekių – tokių kaip elektronika ar techninė įranga.
„Taigi, jei Pekinas nuspręs, kad tęsti karą nebeatitinka jo interesų, tai turės didelės įtakos Kremliaus mąstymui“, – skelbia BBC.
