Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Berlynas ieško būdų atimti struktūrinių fondų lėšas iš ES normų laužytojų

Angela Merkel
„Scanpix“/AP nuotr. / Angela Merkel
Šaltinis: 15min
1
A A

Įtakingiausia Europos Sąjungos šalis Vokietija ieško būdų suteikti Europos Komisijai teisę įšaldyti struktūrinių fondų paramą Bendrijos narėms, kurios nesilaiko bloko standartų dėl teisės viršenybės, rašo „Politico“.

Tai skelbiama oficialiame Vokietijos vyriausybės dokumente dėl būsimojo ES biudžeto taisyklių. Teigiama, kad Berlynas analizuoja, ar „lėšų iš ES fondų gavimas gali būti susietas su pagrindiniais įstatymų laikymosi principais“.

Numanoma, kad taip siekiama sudrausminti tokias šalis kaip, pavyzdžiui, Lenkija. Vyriausybė Varšuvoje jau kuris laikas surėmusi ragus su Briuseliu dėl teisminės valdžios nepriklausomybės, o į skurdesnius Lenkijos rajonus plūsta ES finansinė parama.

Dabartiniame – 2014-2020 metų – ES biudžete Lenkijai iš įvairių Bendrijos struktūrinių fondų išskirta net 86 mlrd. eurų.

Europos Komisija jau daugiau nei metus bando sudrausminti Lenkijos valdančiąją Teisės ir teisingumo partiją, kuri tampo už virvučių šalies Konstitucinį tribunolą. Varšuva nenusileidžia ir ES komisarą Fransą Timmermansą kaltina vykdant „asmeninį žygį“ prieš Lenkiją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Fransas Timmermansas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Fransas Timmermansas

Nors pagrindiniai politikai Berlyne apie problemas su Lenkija tiesiogiai nekalba, būtent Vokietija įmoka daugiausiai lėšų į ES biudžetą.

Antradienį ES biudžeto komisaras Güntheris Oettingeris pristatė ES 2018 metų biudžetą. Bet jam kur kas didesnis iššūkis – 2021-2026 metų Bendrijos biudžeto juodraščio paruošimas.

Berlynas norėtų, kad struktūriniai fondai būtų naudojami kaip meduolis, skiriamas šalims narėms, vykdančios reikalingas struktūrines reformas.

Tai bus pirmasis po „Brexit“ daugiametis ES biudžetas, o ore kybo vienintelis klausimas: ar Jungtinės Karalystės kaip šalies donorės praradimas reikš, kad biudžetas mažėja, ar tiesiog mažesnis narių skaičius pasidalins panašaus dydžio sąskaitą?

O Vokietija daugiau mokėti, regis, nenusiteikusi. Vyriausybės dokumente užsimenama apie „papildomą naštą“ norint finansuoti „naujus iššūkius“ tokiose srityse kaip migracija ir saugumas.

Berlynas norėtų, kad struktūriniai fondai būtų naudojami kaip meduolis, skiriamas šalims narėms, vykdančios reikalingas struktūrines reformas. Tiesa, kalba eina ne apie papildomas lėšas, o sąlygą, kad įgyvendinant reformas pinigų skyrimas nebūtų stabdomas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min