Jau kelias savaites Rusijos socialinių tinklų kanaluose propaguojama idėja paskelbti „Narvos liaudies respubliką“. Narva yra pasienio miestas Estijos rytuose, kuriame gyvena apie 50 tūkst. žmonių, iš kurių 90 proc. yra rusakalbiai.
Estijos žvalgybos tarnybos šią kampaniją vertina kaip galimą pasirengimą invazijai, panašiai į 2014 m. pavasarį Rusijos pradėtą agresiją prieš Ukrainą.
Ką pasakoja rusams
Pastebima, kad nuo kovo pradžios socialiniuose tinkluose pasipylė raginimai platinti skrajutes, vykdyti diversijas ir ginkluotis, siekiant paskelbti „Narvos liaudies respubliką“.
Propagandininkai kviečia į ginkluotą kovą šūkiais „Rusai, mes ne vieni!“ ir „Rusų žemė driekiasi nuo Narvos iki Piusio (miestas šiaurės rytų Estijoje)“. Taip pat skelbiami tariamos „liaudies respublikos“ žemėlapiai ir vėliavos.
Estijos saugumo tarnybos „Kapo“ atstovė spaudai Marta Tuule pabrėžė, kad tokie įrašai socialiniuose tinkluose yra dezinformacijos kampanija, kuria siekiama pasėti sumaištį ir suskaldyti visuomenę.
„Tokie metodai jau buvo naudojami Estijoje ir kitose šalyse. Tai paprastas ir nebrangus būdas įbauginti ir destabilizuoti visuomenę. Tai provokacija, o dalyvavimas joje gali turėti baudžiamųjų pasekmių“, – pažymėjo ji.
Pasak šaltinių Estijos žvalgybos tarnybose, „neatsitiktinai ši kampanija prasideda būtent dabar, kai pasaulio dėmesys sutelktas į Iraną“.
„Kol kas neaišku, kam konkrečiai skirtas šis naratyvas. Tačiau negalime atmesti galimybės, kad rengiamasi Rusijos invazijai pagal 2014 m. įvykių Ukrainoje modelį“, – grėsmingą prognozę brėžė šaltiniai.
Europa ignoruoja
Ukrainos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka pabrėžė, kad, sprendžiant iš „Bild“ analizės, Europa vis dar gyvena „senojo karo su tankų kolonomis“ paradigmoje ir ignoruoja naujus agresijos scenarijus, kuriuos gali pasitelkti Rusija.
„Prieš dvejus metus, prieš metus ir net šiemet rašiau, kad Rusija rengia agresijos scenarijus prieš Baltijos šalis, o didžioji dalis agresyvių veiksmų prieš Europą gali būti susiję su bepiločių orlaivių ir raketų naudojimu. Pirmiausia agresija ore, tada puolamosios grupės, diversijos ir tik tada visa kita“, – dėstė jis.
Centro vadovas pažymėjo, kad Europos žurnalistai „mąsto itin tiesmukai“ ir rengia ES piliečius ne tokioms realioms grėsmėms, kokios yra iš tikrųjų.
Nors Europa ir rengiasi pradėti plataus masto gynybos reformą, įskaitant bendrą ginklų ir bepiločių orlaivių gamybą, Briuselis planuoja senąjį žemyną karui parengti tik iki 2030 m.
Vokietijos federalinės užsienio žvalgybos tarnybos vadovo Martino Jaegerio teigimu, Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas yra pasirengęs išbandyti Europos sienas ir bet kada gali išprovokuoti „karštą konfrontaciją“.
