Sekmadienio rinkimai yra vieni reikšmingiausių Bolivijai pastaruoju metu ir vieni labiausiai nenuspėjamų.
Rinkimų išvakarėse apie 30 proc. rinkėjų dar nebuvo apsisprendę, už ką balsuoti. Apklausos rodo, kad dviejų pagrindinių dešiniųjų kandidatų – multimilijonieriaus verslininko Samuelio Dorios Medinos (Samuelio Dorijos Medinos) ir buvusio prezidento Jorge Fernando Quirogos (Chorchės Fernando Kirogos) – šansai yra praktiškai apylygiai.
Daug neapsisprendusių rinkėjų
Tačiau dešiniųjų pergalė nėra garantuota. Daugelis ilgamečių valdančiosios partijos „Judėjimas socializmo link“ (MAS), dabar apimtos vidinės kovos, rinkėjų gyvena kaimiškose vietovėse ir apklausose dažnai būna nepakankamai atstovaujami.
Boliviečiai, patiriantys didžiausią per keturis dešimtmečius ekonominę krizę, valandų valandas laukia degalų, stengiasi rasti pigesnės duonos ir yra prispausti dviženklės infliacijos, todėl opozicijos kandidatai sekmadienio rinkimus laiko galimybe pakeisti šalies likimą.
„Retai, o gal ir niekada, mačiau (...) tiek daug kibirkščių, pasiruošusių įsižiebti“, – sakė Danielis Lansbergis-Rodriguezas (Danielis Landsbergis Rodrigesas), Niujorke įsikūrusios konsultavimo įmonės „Aurora Macro Strategies“ įkūrėjas.
Jis pridūrė, kad MAS politinės valdžios monopolio laužymas „įstumia šalį į neištirtus politinius vandenis didėjančios poliarizacijos, didelio ekonominio nestabilumo ir didėjančios kaimo ir miesto atskirties akivaizdoje“.
Bolivija gali pasukti dešinėn
Nuo rinkimų rezultatų priklausys, ar Bolivija – apie 12 mln. gyventojų turinti valstybė, turinti didžiausius ličio rezervus Žemėje ir itin svarbius retųjų žemių mineralų telkinius – paseks augančia Lotynų Amerikos tendencija.
Dešiniųjų pažiūrų lyderiai, tokie kaip Argentinos libertaras Javieras Milei (Chavjeras Milėjus), Ekvadoro lyderis Danielis Noboa ir Salvadoro konservatorius Nayibas Bukele (Najibas Bukelė), regione smarkiai išpopuliarėjo.
Dešiniųjų pažiūrų vyriausybė Bolivijoje galėtų sukelti didelį geopolitinį persitvarkymą. Šalis dabar yra sąjungininkė su Venesuelos socialistinės pakraipos vyriausybe ir tokiomis pasaulio šalimis kaip Kinija, Rusija ir Iranas.
Konservatoriai žada atkurti santykius su JAV
S. Doria Medina ir J. F. Quiroga gyrė Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administraciją ir pažadėjo atkurti ryšius su Jungtinėmis Valstijomis, kurie nutrūko 2008 metais, kai charizmatiškasis, ilgametis buvęs prezidentas Evo Moralesas (Evas Moralesas) išsiuntė iš šalies Amerikos ambasadorių.
Dešiniųjų pažiūrų lyderiai taip pat išreiškė susidomėjimą verslo reikalais su Izraeliu, kuris neturi diplomatinių santykių su Bolivija, ir paragino užsienio privačias bendroves investuoti šalyje bei plėtoti jos turtingus gamtos išteklius.
2006 metais, prasidėjus žaliavų bumui, į valdžią atėjės E. Moralesas, pirmasis indėnų kilmės Bolivijos prezidentas, nacionalizavo šalies naftos ir dujų pramonę, o gautą didelį pelną panaudojo skurdui mažinti, infrastruktūrai plėsti ir kaimo gyvenimui gerinti.
Po trijų prezidento kadencijų iš eilės ir prieštaringai vertinamų pastangų dėl precedento neturinčio siekio būti perrinktam 2019 metais, sukėlusio visuomenės neramumus ir nulėmusio jo nušalinimą, Bolivijos konstitucinis teismas uždraudė E. Moralesui dalyvauti šiuose rinkimuose.
Jo buvęs sąjungininkas, tapęs varžovu, prezidentas Luisas Arce (Luisas Arsė) dėl smunkančio populiarumo atsiėmė savo kandidatūrą nuo MAS ir nominavo savo ministrą Eduardo del Castillo (Eduardą del Kastilją).
Partijai skilus, savo kampaniją pradėjo ir 36 metų Senato pirmininkas Andronico Rodriguezas (Andronikas Rodrigesas), kilęs iš tos pačios kokamedžių augintojų sąjungos kaip ir E. Moralesas.
E. Moralesas ragina gadinti balsalapius
Užuot palaikęs kandidatą, plačiai laikomą jo įpėdiniu, E. Moralesas, besislapstantis savo tvirtovėje tropikuose ir bandantis išvengti arešto orderio dėl kaltinimų, susijusių su jo santykiais su 15-mete, paragino savo rėmėjus sugadinti savo balsalapius arba palikti juos tuščius.
Bolivijoje balsavimo teisę turi apie 7,9 mln. boliviečių, ten balsuoti privaloma.
S. Doria Medina ir J. F. Quiroga, gerai žinomi Bolivijos politikos veidai, abu dirbę ankstesnėse neoliberaliose vyriausybėse ir anksčiau jau ne kartą kandidatavę į prezidentus, sunkiai sugeba sužadinti susidomėjimą, nes rinkėjų nerimas yra didelis.
„Yra entuziazmo dėl pokyčių, bet nėra entuziazmo dėl kandidatų“, – sakė 44 metų Eddy Abasto (Edis Abastas), „Tupperware“ pardavėjas Bolivijos sostinėje La Pase, nenusprendęs, kam atiduoti savo balsą. – Visada tas pats, valdžioje esantys laimingai gyvena leisdami šalies pinigus, o mes kenčiame.“
Konservatoriai: reikia taupyti
S. Doria Medina ir J. F. Quiroga perspėjo apie skausmingo fiskalinio koregavimo poreikį, įskaitant dosnių Bolivijos maisto ir kuro subsidijų panaikinimą, siekiant išgelbėti šalį nuo nemokumo. Kai kurie analitikai įspėja, kad tai gali sukelti socialinius neramumus.
„Bet kurio dešiniojo sparno kandidato pergalė galėtų turėti rimtų pasekmių Bolivijos čiabuvių ir skurdžioms bendruomenėms“, – sakė Kathryn Ledebur (Katrin Ledebur), Bolivijos tyrimų grupės „Andean Information Network“ direktorė.
„Abu kandidatai galėtų sustiprinti saugumo pajėgas ir dešiniojo sparno paravalstybines grupuotes, atverdami kelią smurtiniam susidorojimui su protestais, kurie, kaip tikimasi, kils dėl užsieniečių ličio eksploatavimo ir drastiškų taupymo priemonių“, – mano ji.
Rinkimų apylinkės atsidaro 8 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku ir veiks iki 16 val. (23 val. Lietuvos laiku). Preliminarių rezultatų tikimasi rinkimų naktį, o oficialūs rezultatai paaiškės per savaitę.
Sekmadienį bus renkamas ne tik prezidentas, bet ir visi 130 Bolivijos Atstovų Rūmų nariai ir 36 Senato nariai.
Prireikus, du daugiausiai balsų surinkę kandidatai į prezidentus varžysis antrajame ture spalio 19 dieną – tai būtų pirmas kartas nuo Bolivijos grįžimo prie demokratijos 1982-aisiais.
Naujasis prezidentas pareigas turi pradėti eiti lapkričio pradžioje.
