Dabar populiaru
Publikuota: 2016 gegužės 26d. 10:45

Bombarduotojas ir bombarduotasis: JAV ir Japoniją sieja atominis palikimas

Hirošima po atominės bombos sprogimo
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Hirošima po atominės bombos sprogimo

Japonija ir Jungtinės Valstijos užmezgė vienus patvariausių pasaulyje – kai kas pasakytų, jog stačiai neįtikimus, – santykius, kurie trunka jau septynis dešimtmečius po to, kai amerikiečių atominės bombos nusiaubė Hirošimą ir Nagasakį, pražudydamos 200 tūkst. žmonių.

Abi šalys per Antrąjį pasaulinį karą ketverius metus kariavo nuožmų, brutalų konfliktą Ramiojo vandenyno regione, kurio kulminacija buvo katastrofiškas tų dviejų miestų nusiaubimas 1945 metų rugpjūtį.

Tačiau nepaisant tų beprecedenčių skerdynių, pikčiausi priešai kažkaip tapo geriausiais draugais.

Barackas Obama taps pirmuoju savo pareigas einančiu JAV prezidentu, apsilankiusių viename iš tų dviejų bombardavimo vietų, kai penktadienį drauge su Japonijos premjeru Shinzo Abe nuvyks į Hirošimą, kuri yra šventa vieta japonams, bet daugiau kaip 70 metų buvo „draudžiama“ zona 11-ai B.Obamos pirmtakų Baltuosiuose rūmuose.

Apsilankymui netrūks opių aspektų, simbolikos ir demonstruojamų emocijų, įskaitant sunkius ir ginčijamus klausimus, į kuriuos ilgai nebuvo tikslių atsakymų: ar tie bombardavimai buvo karo nusikaltimai, nes taikinys buvo civiliai gyventojai, o gal jie iš tikrųjų išgelbėjo gyvybes sparčiai užbaigdami konfliktą?

Tačiau japonų apmaudą amerikiečių atžvilgiu būtų sunku įžvelgti.

„Nejaučiu jokios neapykantos“, – sakė Hirošimos bombardavimą išgyvenęs Toshiki Fujimori, kuris kaltina tuometinį JAV prezidentą Harry Trumaną už įsakymą panaudoti atomines bombas, bet priduria nejaučiantis nepalankumo „bendrai visai Amerikai“.

„Tolerantiška okupacija“

Kelias į dabartinius santykius prasidėjo ne tik nuo tos smurtinės Antrojo pasaulinio karo kulminacijos, „žiaurios bombos“, kaip tai savo kapituliacijos kalboje pavadino Japonijos imperatorius Hirohito, bet ir nuo to, kas vyko paskui.

Po pralaimėjimo septynerius metus truko okupacija, kuriai vadovavo generolas Douglasas MacArthuras ir kurios metu buvo įvesta JAV sukurta konstitucija, atėmusi iš Japonijos teisę kariauti.

Tačiau ji taip pat davė pradžią didžiuliams socialiniams pokyčiams, tarp jų – moterų įgalinimo ir laisvių pradžiai, suteikiant joms teisę balsuoti.

„Galvoju, kad šią okupaciją būtų galima vadinti ir tolerantiška, ir savotiška“, – sakė žurnalistas veteranas Fumio Matsuo, kuris, būdamas vaikas, išgyveno tą amerikiečių antskrydį.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Hirošima po atominės bombos sprogimo
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Hirošima po atominės bombos sprogimo

„Tai buvo tokia okupacijos forma, kuri galbūt neturėjo precedento ar panašaus modelio jokioje kitoje pasaulio valstybėje“, – pridūrė F.Matsuo, kuris 2009 metais išleido knygą pranašišku pavadinimu „Diena, kai prezidentas Obama padeda gėlių Hirošimoje“.

Visa tai, žinoma, nereiškia, kad tie bombardavimai buvo pamiršti ar vengiami minėti.

„Interesų susiliejimas“

Nagasakio bombardavimą išgyvenęs Terumi Tanaka sakė, jog svarbiausias dalykas dėl B.Obamos vizito yra tas, kad jis išreikštų supratimą.

„Jam nereikia atsiprašyti, jei jis tikrai sujaudintas, jaučia gailestį ir supranta, ką daryti, kad būtų eliminuoti branduoliniai ginklai“, – sakė jis reporteriams.

Aišku tai, kad tie bombardavimai unikaliu būdu susiejo abi valstybes.

„Prezidento Obamos vizito reikšmė ta, kad JAV, vienintelė valstybė pasaulyje, panaudojusi branduolinius ginklus, ir Japonija, vienintelė pasaulio valstybė, atakuota branduoliniais ginklais, pareikš savo tvirtą ryžtą realizuoti pasaulį be branduolinių ginklų“, – žurnalistams pažymėjo vienas Japonijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas.

Dešimtmečiais po karo abi šalys įgijo daug ką bendra: japonams patinka beisbolas ir Holivudas, o amerikiečiams – sušiai ir animė.

Bet aukštesniu lygiu yra „interesų susiliejimas, vertybių susiliejimas, dvi visuomenės, kurios didžia dalimi pažįsta ir mato pasaulį pro panašius lęšius“, sakė Japonijos ir JAV santykių ekspertas Bradas Glossermanas iš Honolulu įsikūrusio strateginių studijų centro „Pacific Forum CSIS“.

Kartais kylanti įtampa

Tačiau, kaip ir daugumos santykių atveju, kartais kyla įtampa.

Didžiausia krizė ištiko 1960 metais, kai vyko didžiulės demonstracijos prieš jų abipusės saugumo sutarties persvarstymą, dėl kurių žlugo planuotas tuometinio JAV prezidento Dwighto Eisenhowerio vizitas į Japoniją.

Prekybiniai ginčai 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose Jungtinėse Valstijose išprovokavo bjaurią retoriką ir vaizdinius apie atsigaunančią, neatgailaujančią Japoniją, ekonominėmis priemonėmis laiminčią tai, ko nesugebėjo pasiekti kare.

B.Obamos vizito išvakarės nebuvo išimtis.

Vienas civilis amerikietis, dirbantis JAV karinėje bazėje, praėjusią savaitę buvo areštuotas dėl japonės mirties Okinavoje, kur sukoncentruota daug amerikiečių bazių.

Sh.Abe, kurio reikalaujama paspausti B.Obamą šiuo klausimu Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo užkulisiuose prieš jo apsilankymą Hirošimoje, yra sakęs, kad jaučia „stiprų pasipiktinimą“ dėl tos bylos.

B.Glossermanas pabrėžė, kad šalims pasisekė turėti „atsidavusius kadrus“, politikus ir biurokratus, kurie priverčia dalykus veikti, ypač – tokių nemalonumų laikotarpiais.

„Jie žino, kaip spręsti krizes ir yra suinteresuoti pozityviai jas išspręsti“, – sakė jis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Ekspertai pataria

Video

01:04
01:19
01:59

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min