Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Branduolinį ginklą turinti Rusija laisvajam pasauliui pavojingesnė už džihadistus

Maskva
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr. / Maskva
Šaltinis: 15min
0
A A

Atrodo, kad Vašingtone įsitvirtinęs požiūris, kad iš dviejų didžiausių krizių, šiuo metu krečiančių pasaulį, didesnį dėmesį reikia skirti Artimiesiems Rytams, kuriuose siaučia „Islamo valstybės“ (IS) džihadistai, o ne Ukrainai. Vis dėlto, toks požiūris klaidingas, teigia naujienų svetainės „Financial Times“ apžvalgininkas Gideonas Rachmanas, manantis, jog JAV vadovaujamai laisvojo pasaulio tvarkai branduolinį ginklą turinti Rusija kelią didesnį pavojų.

Nemažai JAV politikų mano, kad didesnis dėmesys Artimiesiems Rytams turi būti skiriamas dėl to, kad ten vyksta atviras karas ir sprendžiamas viso regiono likimas, o džihadistai kelia tiesioginę grėsmę civiliams gyventojams. Kai kurie net jaudinasi dėl to, kad Rusijos veiksmai kiek atitraukė JAV dėmesį nuo Irako ir Sirijos.

Tai, jog JAV atmetė karinio įsitraukimo į Ukrainos įvykius variantą, padidino galimos Rusijos agresijos tikimybę.

Tačiau tie JAV politikai, kurie mano, kad šiuo metu didesnę grėsmę kelia Rusija, įsitikinę, kad Vašingtonas tiesiog kol kas tinkamai neįvertino Kremliaus keliamo pavojaus. Skeptiškai Rusijos atveju nusiteikę amerikiečiai bijo, kad Krymo okupacija ir karas Rytų Ukrainoje – tik pradžia. Tikėtina, kad Rusija greitai pradės grasinti ir kitoms Ukrainos sritims, o taip pat ir Baltijos šalims.

Tai, jog JAV atmetė karinio įsitraukimo į Ukrainos įvykius variantą, padidino galimos Rusijos agresijos tikimybę. Kaip teigė vienas aukšto rango Europos diplomatas – „Putinas žino, kad visada gali taip sužaisti paaštrindamas santykius, kad mes krūptelėsime“.

Remiantis pačiu juodžiausiu scenarijumi, Rusija pasiryš eskaluoti situaciją net ir pasitelkiant taktinio branduolinio ginklo kortą. O tai reikštų pačią didžiausią tarptautinių santykių krizę per pastaruosius kelis dešimtmečius.

Dauguma ekspertų atmeta galimą branduolinio karo scenarijų, tačiau kai kurie bijo, kad Rusija Ukrainoje įvykdys plataus masto konvencinį karą ir pradės kurstyti rusakalbius Baltijos šalių gyventojus. Jeigu Rusija nuspręstų įsiveržti į Baltijos šalis, priklausančias NATO, o karinis blokas į tai tinkamai neatsakytų, Kremlius laimėtų didžiulę pergalę, pademonstruodamas, kad Vakarų karinis aljansas tėra popierinis tigras.

Gali būti, kad taika Europoje priklauso nuo Vašingtono sugebėjimo išlaikyti pusiausvyrą tarp gąsdinimo ir diplomatijos. 

Nors kai kurie politikai tikisi, kad rublio kurso kritimas ir Rusijos ekonomikos sunkumai sustabdys Kremlių nuo tokių planų, tačiau visa tai gali suveikti ir atvirkščiai – Maskva gali pradėti elgtis neapgalvotai ir nenuspėjamai.

Ar teisingą kursą pasirinko B.Obamos administracija? Apie tai turės spręsti istorikai. Tačiau nereikia pamiršti, kad istorijoje yra daug pavyzdžių, kuomet valstybių vadovai klydo. Štai likus mėnesiui iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios, Didžiosios Britanijos vyriausybė daugiau dėmesio skyrė galimiems neramumams Airijoje, o ne karo grėsmei Europoje.

Žlugusios valstybės Artimuosiuose Rytuose ir terorizmo grėsmė šiandien jau suvokiama kaip norma. Bet apie branduolinį ginklą turinčios Rusijos, norinčios mesti iššūkį JAV valdžiai, pavojus dar tik pradedama kalbėti. Gali būti, kad taika Europoje priklauso nuo Vašingtono sugebėjimo išlaikyti pusiausvyrą tarp gąsdinimo ir diplomatijos. 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min