Savo sprendime, kurį matė naujienų agentūra AFP, teisėjas Celso de Mello nurodė federalinei policijai per 60 dienų apklausti S.Moro dėl prezidentui mestų kaltinimų.
Paaiškėjus tyrimo išvadoms gali būti pateiktas prašymas pradėti J.Bolsonaro politinį teismą arba S. Moro gali būti apkaltintas davęs melagingus parodymus.
Pasak teisėjo, „nusikaltimai, kuriuos galimai vykdė Respublikos Prezidentas“, regis, „glaudžiai susiję su prezidento įgaliojimu vykdymu“, todėl leistina atlikti tyrimą prezidento atžvilgiu.
Buvęs kovos su korupcija teisėjas S.Moro penktadienį atsistatydino po konflikto su valstybės vadovu dėl federalinės policijos vadovo atleidimo.
S.Moro sukritikavo „politikų kišimąsi“ į federalinės policijos darbą ir sakė, kad negali dirbti savo darbo, jei policija neturi „autonomijos“.
Teisėjo paskelbtame dokumente išvardijami septyni kaltinimai J.Bolsonaro, įskaitant pareigybinį nusikaltimą ir trukdymą vykdyti teisingumą.
Jei tyrimo metu šie kaltinimai pasitvirtins, Brazilijos Kongresas galės inicijuoti prezidento apkaltos procesą.
Pirmadienį vakare paskelbti viešosios nuomonės apklausos rezultatai rodo, kad 45 proc. brazilų mano, jog Kongresas turėtų pradėti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų lyderio apkaltos procesą.
Tuo metu 48 proc. brazilų pasisako prieš prezidento apkaltą, rodo sociologinių tyrimų agentūros „Datafolha“ apklausa, kurios rezultatai paskelbti dienraštyje „Folha de S. Paulo“.
Politinė įtampa Brazilijoje kilo šaliai grumiantis su koronaviruso protrūkiu.
J.Bolsonaro pastarosiomis savaitėmis ne kartą piktinosi karantino priemonėmis, kurias kovai su koronavirusu pasitelkė valstijų gubernatoriai, įskaitant daugiausiai gyventojų turinčių San Paulo ir Rio de Žaneiro vadovus.
Praėjusią savaitę prezidentas atleido iš pareigų sveikatos apsaugos ministrą Luizą Henrique Mandettą, palaikiusį suvaržymus, kurie, anot J.Bolsonaro, gali sugriauti didžiausią Lotynų Amerikos ekonomiką.
Koronaviruso infekciją prezidentas yra pavadinęs „nesmarkiu gripu“, į kurį perdėtai reaguojama.
