Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Brexit“: ar pavyks Theresai May ištesėti pažadą?

Europos Sąjungos vėliava
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr. / Europos Sąjungos vėliava
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Briuselis laukia Londono apsisprendimo pradėti pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) procedūrą, tačiau britų premjerė Theresa May, žadėjusi tai padaryti iki 2016 metų pabaigos, o vėliau nukėlusi terminą į šių metų kovą, atrodo, turi problemų šalies viduje.

Negana to, kad prasidėjo teismai dėl to, kas – vyriausybė ar parlamentas – turi teisę aktyvuoti 50-ąjį Lisabonos sutarties straipsnį, tai dar šią savaitę atsistatydino ir Didžiosios Britanijos ambasadorius ES Ivanas Rogersas, kuris buvo laikomas vienu geriausių derybininkų. Tiesa, jis neslėpė savo skeptiško požiūrio į Britanijos galimybes derybose su Briuseliu.

Naujasis ambasadorius buvo paskirtas po paros. Juo tapo buvęs britų ambasadorius Rusijoje ir Ukrainoje Timas Barrow. Beje, jį, kaip ir pasitraukusį I.Rogersą, sunku pavadinti karštu „Brexit“ šalininku.

Kai atrodė, kad veiksmai dėl „Brexit“ aiškėja, grupelė teisininkų sudavė smūgį Th.May vyriausybei – padavė ją į teismą dėl išstojimo procedūros.

Mitingų Didžiojoje Britanijoje dar pasitaiko, tačiau aistros dėl „Brexit“ tarp gyventojų po truputį rimsta. Tuo metu aistros tarp politikų tiktai didėja. Kai atrodė, kad veiksmai dėl „Brexit“ aiškėja, grupelė teisininkų sudavė smūgį Th.May vyriausybei – padavė ją į teismą dėl išstojimo procedūros.

Gina Miller, kuri padavė vyriausybę į teismą, teigia, kad Dauningo gatvė neturi teisės aktyvuoti 50-ojo Lisabonos sutarties straipsnio. Tai padaryti esą gali tik parlamentas, nes būtent parlamentas ratifikavo stojimo sutartį. Visam šiam judėjimui jau pavyko laimėti Didžiosios Britanijos Aukštesniajame teisme, tačiau vyriausybė sprendimą apskundė Aukščiausiajam teismui.

Šio teismo sprendimo dar reiks palaukti, tačiau, šaltinių duomenimis, vienuolikos teisėjų teismas greičiausiai pasidalys 7:4 pasilikimo stovyklos naudai. Nors iš pradžių buvo manoma, kad sprendimas vyriausybei bus dar nepalankesnis – 10 prieš vieną.

Teismo sprendimas nepakeis fakto, kad Didžioji Britanija paliks Europos Sąjungą, tiesiog apsunkins Th.May vyriausybės darbą, nes sprendimus, susijusius su išstojimo procedūromis ir derybomis, perimtų parlamentas.

Didžioji Britanija deryboms rimtai ruošiasi. Th.May teigia, kad Londonas nenori tokių santykių su ES, kokie su ja sieja Norvegiją ar Šveicariją, o nori susikurti savo modelį. Per konservatorių partijos suvažiavimą ji teigė, kad informuos visuomenę dėl esminių sprendimų, tačiau pačios derybos bus gana uždaros, kad kiltų mažiau debatų visuomenėje ir taip nesusilpnėtų Britanijos derybinė pozicija. Tačiau, jeigu Aukščiausiasis teismas priims sprendimą, palankų vadinamajai pasilikimo stovyklai, vyriausybė viską turės derinti su parlamento nariais, o tai prailgins derybas.

Šią savaitę atsistatydino Didžiosios Britanijos ambasadorius Europos Sąjungoje I.Rogersas. Šis sprendimas buvo šokas Didžiajai Britanijai, nes I.Rogersas buvo laikomas vienu esminių derybininkų su ES. Šis pasitraukimas įvyko po to, kai BBC paviešino informaciją, kad I.Rogersas yra įsitikinęs, jog dvejų metų deryboms su Briuseliu tikrai neužteks. Pasak BBC, I.Rogersas yra įsitikinęs, kad šios derybos tęsis dešimtmetį, vien dėl to, kad naująją sutartį turės patvirtinti visos šalys, o šalyse kaip Belgija – ir regionų parlamentai.

Th.May teigia, kad Londonas nenori tokių santykių su ES, kokie su ja sieja Norvegiją ar Šveicariją, o nori susikurti savo modelį.

Nors daugelį I.Rogerso atsistatydinimas šokiravo, „Brexit“ vėliavnešys Nigelas Farage'as sako, kad ir daugiau asmenų, tokių kaip I.Rogersas, dabar laikas atleisti. I.Rogersas buvo vienas pagrindinių buvusio premjero Davido Camerono patarėjų derybose su ES, kurios, pasak euroskeptikų, nieko naudingo Britanijai nedavė.

„Esu labai patenkintas. Juk jis atsidavęs „eurofilas“, jis padėjo vadovauti Davido Camerono deryboms, kurios buvo labai blogos, o dar prieš keletą dienų paskelbė labai neigiamą komentarą: jis mano, kad derybos užtruks iki dešimties metų. Akivaizdu, kad jis netiko šiam darbui. Vienintelis dalykas, dėl ko gailiuosi, kad jis neatsistatydino kitą dieną po referendumo“, – kalbėjo N.Farage'as.

Bendrijos senbuvės laukia Londono sprendimo dėl išstojimo ir vis pabrėžia, kad vyšnaičių išsirankioti Britanijai neleis. Jeigu norės naudotis bendrąja rinka, Londonas turės leisti laisvą darbo jėgos judėjimą. Būtent migracijos valdymas buvo vienas pagrindinių pasitraukimo kampanijos argumentų, taip neva Didžioji Britanija susigrąžins nepriklausomybę. Bendrijos pozicijai pritaria ir 38 metus Europos Komisijoje pradirbęs britų pareigūnas Jonathanas Faullas, jo manymu, nusipirkti narystės bendrojoje rinkoje neįmanoma.

Panašiai mąsto ir kitas Th.May vyriausybės galvos skausmas – Škotija. Škotai balsavo už pasilikimą bendrijoje, o šalies pirmoji ministrė Nicola Sturgeon sako, kad nepriklausomybės referendumas tikrai lieka ant stalo. Vienintelis būdas nesulaukti Škotijos atsiskyrimo nuo Didžiosios Britanijos yra po „Brexit“ išlikti bendrojoje rinkoje.

Naujausios apklausos rodo, kad gyventojai vis dar susiskaldę, ir, jeigu vėl vyktų referendumas, rezultatai gal ir nepasikeistų. Nors rezultatai visiškai apylygiai, didžioji dalis šalies gyventojų jau susitaikė, kad teks pasitraukti.

„Aiškiai tai pasakiau ir šiandien kartoju, kad nepriklausomybės galimybė turi išlikti. Nes be šios galimybės Škotijos žmonės turės susitaikyti su bet kokiais Jungtinės Karalystės vyriausybės sprendimais, kad ir kokie skaudūs Škotijos interesams jie būtų“, – kalbėjo N.Sturgeon.

Susiskaldžiusią šalį premjerė bandė suvienyti naujametiniu sveikinimu.

„Žinau, kad pernai birželį įvykęs referendumas buvo skaldantis. Žinau, kad žmonių pažiūros skiriasi, todėl ir balsavo skirtingai. Tačiau taip pat žinau, kad mūsų laukia galimybės, kurios sieja mūsų interesus ir ambicijas ir gali mus suvienyti.

Visi norime matyti Britaniją tokią stiprią, kokia ji yra šiandien. Visi norime šalies, kurioje sėkmės sulaukti gali visi, kurioje saugūs būtų mūsų vaikai ir anūkai. Šie tikslai mus vienija. Mes nebesam 52 procentai, kurie balsavo pasitraukti, ir 48, kurie balsavo pasilikti, esame viena didžių žmonių sąjunga su didinga istorija ir šviesia ateitimi“, – sveikindama kalbėjo premjerė.

Naujausios apklausos rodo, kad gyventojai vis dar susiskaldę, ir, jeigu vėl vyktų referendumas, rezultatai gal ir nepasikeistų. Nors rezultatai visiškai apylygiai, didžioji dalis šalies gyventojų jau susitaikė, kad teks pasitraukti.

Apklausos taip pat rodo, kad naujo referendumo dėl pasitraukimo gyventojai nenori. Nors pusė gyventojų ir nori pasitraukti iš Bendrijos, didžioji dalis paklausti, ar mano, kad finansiškai jų gyvenimas pasidarys geresnis, įsitikinę priešingai. Dvigubai daugiau apklaustųjų mano, kad jų finansinė padėtis po pasitraukimo pablogės. Tiesa, tiek pat apklaustųjų mano, kad šalies finansinė padėtis ilguoju laikotarpiu bus geresnė pasitraukus iš ES, nei būtų likus joje.

Dabar Th.May vyriausybė laukia Aukščiausiojo teismo sprendimo ir tada bus matyti, ar pavyks ištesėti pažadą: 50-ąjį Lisabonos sutarties straipsnį aktyvuoti iki kovo pabaigos.

VIDEO: „Brexit“ pasekmės: svarbiausi faktai
Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min