Dabar populiaru
Publikuota: 2016 gruodžio 24d. 16:52

„Brexit“ ir Europos Sąjunga: vieno anglo nuomonė

Pasitraukimo iš ES šalininkai švenčia pergalę
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Pasitraukimo iš ES šalininkai švenčia pergalę

Nuo šių metų birželio, kai Jungtinė Karalystės (JK) piliečiai referendume nusprendė, kad šalis turi išstoti iš Europos Sąjungos (ES), Europoje, o ir pačioje Britanijoje jau daug prirašyta ir prisakyta apie tai, kodėl rinkėjai padarė klaidą. Bet britų dauguma ir toliau visiškai nesijaudina ir tiki pasirinkę teisingai. 37-erių Kieranas McKeownas iš Halifakso miesto Jorkšyre 15min pasakoja, kodėl.

Akivaizdu, kad britų valia buvo didžiulė staigmena. Kai paaiškėjo, kad 52 proc. balsavusiųjų per referendumą pasisakė už JK išstojimą iš ES, kuris laikas tuo patikėti negalėjo ir patys didžiausi tokio apsisprendimo entuziastai.

Ką jau kalbėti apie valdžios, raginusios pasilikti Europos šeimoje, atstovus – premjeras Davidas Cameronas jau kitą rytą pasitraukė iš pareigų, o jį po pustrečios savaitės pakeitė kita konservatorė, buvusi vidaus reikalų sekretorė Theresa May.

Beje, neįtikėtina, bet tą birželio 23-osios rytą D.Camerono atsistatydinimas buvo tik trečioji pagal svarbą ir eilę naujiena žinių laidose.

Pirmavo, žinoma, patys referendumo rezultatai, o antroje vietoje rikiavosi staigi šalies valiutos – svaro – griūtis.

Rėmėsi savo pačių patirtimi

Britams narystės ES klausimas tikrai rūpėjo – į referendumą atėjo net 71,8 proc. balso teisę turinčių piliečių. Balsavo daugiau nei 30 mln. žmonių, o dauguma jų pasisakė už pasitraukimą iš Bendrijos.

Apklausos rodo, kad ir dabar – pabloginus JK ekonomikos augimo prognozes, dėl svaro nuvertėjimo pabrangus atostogoms užsienyje, ekspertams žarstant perspėjimus, jog laukia stagnacija, net recesija, jog finansinis elitas emigruos į Paryžių ar Frankfurtą – britai nekeičia nuomonės.

Londonas buvo vienas pagrindinių Vilniaus sąjungininkų priimant sprendimus pagrindinėse ES institucijose.

Jie neslepia, kad balsavo ne remdamiesi analitikų vertinimais, o klausydamiesi savo širdies. Neslepia ir to, kad pagrindinis argumentas balsuoti prieš tolesnę narystę ES jiems buvo neva neribojama imigracija.

Nuomonių, kodėl britai esą pasirinko klaidingai, šiais metais netrūko ir Lietuvoje. Tai turbūt suprantama, kadangi ilgainiui iškils klausimas dėl JK gyvenančių ir dirbančių mūsų šalies piliečių likimo, be to, Londonas buvo vienas pagrindinių Vilniaus sąjungininkų priimant sprendimus pagrindinėse ES institucijose.

Vis dėlto kita pusė – toji, kurios balsai per referendumą nugalėjo, – neretai neišklausoma. Nors dėl tokių radikalų kaip Nigelas Farage'as pasisakymų nesunku pagalvoti ir apie „daugumos tironiją“, anglas Kieranas McKeownas 15min pabandė paaiškinti, kodėl ir balsavo, ir agitavo kitus balsuoti už išstojimą iš ES.

„Tik nepagalvokite, kad mano pažiūros labai radikalios. Anksčiau balsuodavau už leiboristus, o per pastaruosius dvejus rinkimus rinkausi Konservatorių partiją. Už UKIP (radikalių dešiniųjų Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partiją, – red.) nebalsavau ir nebalsuosiu“, – tikino K.McKeownas.

Gyventi bus vis sunkiau

Anglo teigimu, imigrantų antplūdis į JK toks, kad valstybė sunkiai jį atlaiko: „Tai tapo didžiule našta infrastruktūrai, sveikatos apsaugai, švietimui, aprūpinimui būstu, darbovietėms – viskam!“

„Mano pusseserė dirba socialinės rūpybos srityje ir yra nuolat pervargusi. Neseniai dvi jos kolegės išėjo iš darbo, nes nebesugebėjo susitvarkyti su didžiuliu krūviu ir stresu – tiesiog per daug žmonių“, – 15min pasakojo Kieranas.

„Facebook“ nuotr./Kieranas McKeownas
„Facebook“ nuotr./Kieranas McKeownas

Šiaurės Anglijoje, Halifakso mieste gyvenantis vyras neabejoja, kad būtent didelis migrantų skaičius „numuša“ atlyginimų vidurkį, o dėl „žmonių pertekliaus“ išaugusi paklausa tik išpūtė prekių ir paslaugų kainas. Ypač – gyvenamojo būsto.

K.McKeownas: „Prieš 10 metų aš uždirbau daugiau nei šiandien, o vidutinės būsto nuomos kainos buvo ženkliai mažesnės“.

„Prieš 10 metų aš uždirbau daugiau nei šiandien, o vidutinės būsto nuomos kainos buvo ženkliai mažesnės. Migracija nulemia vadinamąjį sniego gniūžtės efektą, kuris tikrai akivaizdus.

Prieš dešimtmetį galėjau tikėtis patogaus gyvenimo, nors esu iš darbininkų klasei priklausančios šeimos. Dabar į ateitį žiūriu su nerimu. Anuomet pagrindinėms reikmėms – būstui, maistui, sąskaitoms – išleisdavau 40 proc. savo atlyginimo „į rankas“.

Tad daugiau nei pusė algos likdavo atostogoms, pirkiniams, laisvalaikiui. Dabar pagrindinėms reikmėms reikia skirti 65 proc. atlyginimo. Atostogos vis trumpesnės ir retesnės, o prieš ką nors pirkdamas turiu gerai pagalvoti“, – tvirtino K.McKeownas.

Anglas dėl savo negandų įžvelgia ir esą nekompetentingos nacionalinės valdžios Londone kaltės. Bet neslepia manantis, kad suvaldžius imigraciją padėtis pagerėtų, ypač būsto kainų atžvilgiu: „Anksčiau čia daugiausia važiuodavo migrantai iš Rytų Europos, bet dabar matome, kad atvyksta net italai!“

„Scanpix“/AP nuotr./Imigrantai iš Lenkijos Didžiojoje Britanijoje
„Scanpix“/AP nuotr./Imigrantai iš Lenkijos Didžiojoje Britanijoje

K.McKeownas norėtų, jog į JK atvykstantys imigrantai būtų atidžiau tikrinami – jo teigimu, reikalinga kruopštesnė saugumo patikra, kad į šalį nepatektų nusikaltėliai. Be to, jis ragina pakeisti pašalpų skyrimo svetimšaliams sistemą: „Išmokos už vaikus turėtų būti skiriamos tik tokiu atveju, jei vaikai gyvena čia su tėvais.“

„Vis daugiau britų išvyksta gyventi į kitas Tautų Sandraugos šalis. Jie žino, kad jei reikalai nesitaisys, čia gyventi bus vis sudėtingiau. Be to, šiuo metu net nėra prasmės kalbėti apie padorias valstybines pensijas žmonėms, kurie sunkiai dirbo visą savo gyvenimą“, – 15min teigė anglas.

Pyksta ant pašalpininkų

Netrukus po referendumo JK, ypač Anglijoje (Škotija ir Šiaurės Airija balsavo už pasilikimą ES), prasidėjo ksenofobinių išpuolių banga. Gatvėse puldinėti svetimšaliai, ir nors daugiausia išpuolių buvo žodiniai, Harlou mieste rugpjūtį buvo nužudytas lenkas Arkadiuszas Jozwikas.

K.McKeownas pripažino, kad rasistinis nusiteikimas prie atvykėlius iš kitų ES šalių JK iš tiesų egzistuoja, tačiau pridūrė manantis, jog agresyvių ksenofobų yra labai mažai.

„Scanpix“/AP nuotr./Lenkas A.Jozikas buvo nužudytas Harlou mieste
„Scanpix“/AP nuotr./Lenkas A.Jozikas buvo nužudytas Harlou mieste

„Neapykanta dažniausiai reiškiama romams iš Slovakijos ar Rumunijos, nes jie kelia daugiau problemų nei lenkai ir Baltijos šalių piliečiai. Čia, Šiaurės Anglijoje, taip pat nepasitikima pakistaniečiais. Pastarieji, žinoma, neturi nieko bendra su ES, tačiau jie yra užsieniečiai, tad tai prisideda prie bendrų nuotaikų.

Daugelis britų draugiški tiems, kurie atvyksta dirbti, tačiau tiesiog neapkenčia svetimšalių, kurie nieko neveikia ir tik nori pašalpų. Vėlgi, tokie daugiausia romai, bet taip elgiasi ir dalis lenkų, lietuvių bei latvių“, – sakė K.McKeownas.

Jis nesutinka, kad „Brexit“ nulėmė vien rasizmas ir ksenofobija: „Čia nėra jokio priešiškumo indams ar žmonėms, kilusiems iš Karibų jūros regiono šalių – visi jie per pastaruosius 50 metų visiškai integravosi, be to, mus sieja kolonijinė praeitis.“

Nors gali atrodyti, kad „Brexit“ reiškia, jog JK turės palikti kone visi imigrantai iš kitų ES valstybių, taip greičiausiai nebus.

Daugiau apie rasistinių ir ksenofobinių išpuolių bangą JK, ypač – Anglijoje, galite skaityti čia.

Tiesa, nors gali atrodyti, kad „Brexit“ reiškia, jog JK turės palikti kone visi imigrantai iš kitų ES valstybių, taip greičiausiai nebus.

Londonas tvirtų garantijų dėl tokių žmonių statuso ateityje kol kas neduoda. Tačiau tvirtinama, kad ES šalių piliečiai, turintys nuolatinį leidimą gyventi JK, kuris suteikiamas šalyje praleidus penkerius metus, galės pasilikti.

Piktina išlaidavimas

Šią vasarą, šokui dėl referendumo JK rezultatų atslūgus, apklausos parodė, kad žemyninėje Europoje parama ES kaip projektui tik išaugo.

Taip atsitiko ir Prancūzijoje, kur nesitraukia radikalaus „Nacionalinio fronto“ populiarumas, ir Nyderlanduose, kur Bendriją ir eurą keiksnoja Laisvės partija bei jos lyderis Gertas Wildeersas.

Tačiau K.McKeownas vis tiek įsitikinęs, kad ES „neveikia taip, kaip turėtų veikti“.

„Politinė skirtingų valstybių sąjunga dar turėtų galimybių, bet visa ši Supersąjungos vizija yra visiška nesąmonė. Beprasmiškas kraustymasis į Strasbūrą kiekvieną mėnesį – tik dar vienas absurdiškos tradicijos, kuri neturi absoliučiai jokios naudos, pavyzdys“, – teigė anglas.

Jis neklysta – visi Europos Parlamento nariai, jų padėjėjai ir kiti eurokratai dvylika sykių per metus iš Briuselio kraustosi į Strasbūrą, kur surengiama kasmėnesinė plenarinė sesija. Kadangi paskui deputatus vyksta ir visi reikalingi dokumentai, toks keliaujantis cirkas per metus kainuoja net 176 mln. eurų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Europos Parlamentas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Europos Parlamentas

K.McKeownas prasmės JK likti ES nemato ir dėl to, kad, jo teigimu, šalis „prieš kelerius metus prarado turėtą nuolaidą“ – pagal ją dalis Londono sumokėtų lėšų į ES biudžetą grįžta į JK.

„Vis sunkiau sekasi Vokietijos bankams, Italijos bankai – ant bankroto slenksčio! Kai jie pradės byrėti, įtariu, kad ES nebebus įmanoma pasiekti susitarimų dėl finansinio gelbėjimo planų. Akivaizdu, kad ES miršta – ir kaip politinis, ir kaip finansinis projektas“, – 15min teigė anglas.

Jam nepatiko, kad tolesnės narystės ES šalininkai parlamente esą bando sutrukdyti pradėti išstojimo procesą – jį aktyvuoti pagal Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį.

„Norėčiau, kad „Brexit“ įvyktų kuo greičiau. Jau dvejų metų laikotarpis yra absurdas. Tiesa, galėčiau lažintis iš 200 alaus pintų, kad po dvejų metų , kai oficialiai išstosime, Europos Sąjunga jau bus žlugusi!“ – juokėsi K.McKeownas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

20:37
00:58
00:23

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min