Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 14d. 09:22

„Brexit“: septyni scenarijai Londono ir Briuselio skyrybose

„Brexit“
„Scanpix“/AP nuotr. / „Brexit“

Trečiadienį Jungtinės Karalystės parlamentui atmetus „Brexit“ be sutarties scenarijų, parlamentarų laukia balsavimas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos atidėjimo. BBC pateikia septynis įmanomus scenarijus Londono ir Briuselio skyrybose.

Jei ketvirtadienį parlamentarai pritars „Brexit“ atidėjimui, premjerė Theresa May kreipsis į Briuselį – prašys pratęsti 50-ąjį Europos Sąjungos (ES) sutarties straipsnį. Tam turės pritarti visos 27 Bendrijos sudėtyje liekančios šalys.

15min kalbinto politologo manymu, Bendrija sutiks tai padaryti – nenorės suteikti preteksto tiems, kurie ją kritikuoja dėl nelankstumo. Vis dėlto, nepanašu, kad atidėjus „Brexit“ greitu metu būtų rasta išeitis iš šios aklavietės.

Užsienio reikalų ministerijos ir prezidentūros teigimu, Lietuva balsuotų už „Brexit“ atidėjimą. Tiesa, Th.May įspėjo, kad skyrybos būtų atidėtos ne ilgiau nei trims mėnesiams.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Theresa May
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Theresa May

BBC pateikia septynis labiausiai tikėtinus Londono išstojimo iš Bendrijos scenarijus. Neatmetama ir pasilikimo ES tikimybė.

Kietasis „Brexit“

Nors ketvirtadienį Bendruomenių Rūmuose buvo atmestas skyrybų be sutarties scenarijus, kietasis „Brexit“ išlieka tikėtinas. Jei atidėjus išstojimą Londonas ir Briuselis nepasirašys jokios sutarties, JK anksčiau ar vėliau teks pasitraukti be susitarimo.

Tiesa, dauguma britų parlamentų pasisako prieš kietąjį „Brexit“.

Balsavimas dėl Th.May sutarties

BBC rašo, kad parlamentarai galėtų dar kartą balsuoti dėl Th.May ir Briuselio susiderėto sutarties projekto.

Nors projektas triuškinančiu balsų skirtumu buvo atmestas jau du kartus, nėra taisyklės, neleidžiančios balsuoti dar kartą – tam reikėtų tik parlamento pirmininko leidimo.

Trečiasis balsavimas dėl to paties sutarties projekto įmanomas ir prieš prasidedant „Brexit“ atidėjimo laikotarpiui. Parlamentarams gali būti leista pasirinkti, ar pritarti susitarimui atidedant skyrybas trumpam laikotarpiui, ar jį atmesti ir nukelti „Brexit“ ilgesniam laikui.

Jei balsuodami trečią kartą jie galiausiai pritartų sutarties projektui, JK pasitraukimas iš Bendrijos galėtų įvykti ir kitą dieną – nebūtinai kovo 29-ąją, kaip numatyta šiuo metu.

Naujas sutarties projektas

Vyriausybė galėtų pasiūlyti sudaryti visiškai naują „Brexit“ sutarties projektą. Šiuo atveju kalbama ne apie mažas dabartinio susitarimo korekcijas ir dar vieną balsavimą, o naują sutarties variantą. Tiesa, jo parengimas galėtų užtrukti nemažai laiko.

JK vyriausybė galėtų svarstyti kitus jau anksčiau pasiūlytus pasitraukimo variantus, pavyzdžiui, kažką panašaus į Norvegijos modelį. Jis reikštų glaudesnius JK santykius su ES, nei siūloma dabartiniame sutarties projekte.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./585 puslapių „Brexit“ susitarimo projektas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./585 puslapių „Brexit“ susitarimo projektas

Jei ES nesutiks iš naujo derėtis, vyriausybei teks ieškoti kitų išeičių.

Dar vienas referendumas

Dar viena išeitis – surengti antrą referendumą. Jis galėtų būti teisiškai neįpareigojantis bei patariamasis – kaip ir kiti ankstesni JK vykę referendumai, įskaitant ir 2016-ųjų.

Vis dėlto, kai kurie parlamentarai siūlo rengti teisiškai įpareigojantį referendumą, kurio rezultatus būtų privalu įgyvendinti.

Tiesa, referendumas negalėtų įvykti automatiškai: reikėtų naujo įstatymo dėl balsavimo rengimo ir nustatyti taisykles, kam būtų leidžiama balsuoti.

Naujas referendumas nebūtų įgyvendintas greitai, kadangi Rinkimų komisija turėtų apsvarstyti ir patarti dėl referendume keliamo klausimo. Tuomet klausimas būtų įtvirtintas įstatymu.

Priėmus įstatymą, referendumas negalėtų įvykti iš karto – prieš balsavimą reikėtų išlaukti įstatyme numatytą periodą. Ekspertai mano, kad visų žingsnių įgyvendinimas galėtų užtrukti maždaug 22 savaites.

Išankstiniai rinkimai

Th.May galėtų nuspręsti, kad geriausia išeitis iš šios aklavietės – surengti išankstinius parlamento rinkimus. Torių pergalės atveju būtų suteiktas politinis mandatas jos sutarties projektui.

Ji pati neturi galios sušaukti rinkimų, tačiau galėtų prašyti parlamentarų balsuoti dėl išankstinių rinkimų. Tam reikėtų dviejų trečdalių parlamentarų paramos.

Artimiausia įmanoma išankstinių rinkimų data – 25 darbo dienos po parlamento balsavimo. Vis dėlto tikslią datą nustatytų ministrė pirmininkė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Theresa May
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Theresa May

Balsavimas dėl nepasitikėjimo

Opozicinė Leiboristų partija bet kuriuo metu gali sušaukti balsavimą dėl nepasitikėjimo vyriausybe.

Remiantis JK įstatymais, šalyje parlamento rinkimai vyksta kas penkerius metus, artimiausi rinkimai numatyti 2022-aisiais.

Balsavimas dėl nepasitikėjimo premjere leidžia parlamentarams nuspręsti, ar jie nori, kad dabartinė vyriausybė tęstų darbą.

„Scanpix“ nuotr./„Brexit“
„Scanpix“ nuotr./„Brexit“

Daugumai parlamentarų nubalsavus dėl nepasitikėjimo vyriausybe, ji turėtų 14 dienų laimėti naują balsavimą dėl nepasitikėjimo. Priešingu atveju rengiami išankstiniai parlamento rinkimai.

Tiesa, jie galėtų įvykti tik po 25 darbo dienų ar vėliau.

Jokio „Brexit“

Europos Teisingumo Teismas nusprendė, kad vienašališkas Jungtinės Karalystės 50-ojo straipsnio atšaukimas būtų legalus, tam nereikėtų kitų 27 ES šalių narių pritarimo.

Kadangi vyriausybė tvirtai pasisako už pasitraukimą iš Bendrijos, tikėtina, kad prieš sprendimą atšaukti „Brexit“ turėtų įvykti dar vienas referendumas ar pasikeisti vyriausybė.

BBC rašo, kad bet koks „Brexit“ atidėjimas keltų diskusijas, ar galutinis to tikslas – 2016-ųjų referendumo rezultatų atšaukimas.

Nėra visiškai aišku, kaip atrodytų šis procesas. Vis dėlto greičiausiai užtektų parlamento sprendimo atšaukti 50-ąją straipsnį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min