Britanijos karalienė pareiškė užuojautą Prancūzijai dėl gaisro Paryžiaus katedroje

Monarchė sakė, kad ją „labai nuliūdino“ katedrą apėmusio gaisro vaizdai, ir pridūrė, jog „nuoširdžiai žavisi gelbėjimo tarnybų darbuotojais, kurie rizikavo gyvybėmis bandydami gelbėti šį svarbų nacionalinį paminklą“.

Britanijos politikai ir religiniai lyderiai taip pat reiškė užuojautą ir siūlė pagalbą atstatant gotikinę katedrą.

Paryžiaus Dievo Motinos katedra

Kenterberio arkivyskupas Justinas Welby, pasaulio anglikonų dvasinis lyderis, socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo nuotrauka su liepsnų nuniokota katedra, prie kurios buvo citata iš Biblijos: „Šviesa šviečia tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.“

Tuo tarpu tradicinis Dramblio Kaulo Kranto monarchas antradienį pažadėjo padėti atstatyti Paryžiaus Dievo Motinos katedrą, kuri XVII amžiuje suvaidino nepaprastą vaidmenį jo karalystės istorijoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gaisro nuniokota Dievo Motinos katedra

Dramblio Kaulo Kranto pietryčiuose esančios Sanvi karalystės karalius Amonas N'Douffou V naujienų agentūrai AFP sakė: „Nuodugniai tariuosi su savo vyresniaisiais: mes paaukosime šio paminklo atstatymui.“

„Negalėjau užmigti, nes mane labai sujaudino gaisro nuotraukos, – sakė jis. – Ši katedra simbolizuoja stiprų ryšį tarp mano karalystės ir Prancūzijos.“

1687 metais šioje karalystėje įsikūrus prancūzų pirkliams, tuometis Sanvi karalius nusiuntė maždaug 15-metį sūnų Aniabą į Paryžių kaip savo sąžiningumo garantą.

Berniukas buvo nuvestas į Dievo Motinos katedrą, kurios vaizdas, kaip kalbama, sukėlė jam religinę ekstazę.

Jo istorija pasiekė Karaliaus Saulės – Liudviko XIV – ausis. Tuomet prancūzų monarchas tapo vaiko krikštatėviu bei gynėju.

Sanvi princas buvo pakrikštytas, prie savo vardo pridėjo Liudviko vardą ir stojo tarnauti į karaliaus kavalerijos pulką. Jis laikomas pirmuoju juodaodžiu prancūzų armijos karininku; karališkasis iždas jam skyrė dosnią pensiją.

Sanvi karalystė 1843-iaisiais tapo Prancūzijos protektoratu, o 1959-aisiais, likus metams iki nepriklausomybės, prisijungė prie Dramblio Kaulo Kranto.

Princas, mirus jo tėvui, 1701-aisiais grįžo į Dramblio Kaulo Krantą, bet kas jam nutiko paskui, nėra aišku.

Kai kurie šaltiniai teigia, kad naujasis karalius jį nušalino nuo politikos, tad princas išvyko gyventi į dabartinį Togą, kur buvo vietos monarcho patarėjas. Kiti sako, kad jis apako arba sugrįžo į Prancūziją.