Remiantis žvalgybos duomenimis, V.Putinui artimų asmenų namuose įrengiamos stebėjimo sistemos, o personalui – nuo virėjų iki fotografų – uždrausta naudotis viešuoju transportu. Visi lankytojai yra dvigubai tikrinami, o Kremliaus šeimininko artimiausi darbuotojai gali naudotis tik telefonais, kurie neturi mobiliojo interneto.
Saugumo priemonės buvo sugriežtintos po aukšto rango generolo nužudymo 2025 m. pabaigoje, kas ypač padidino įtampą tarp Rusijos jėgos struktūrų.
Daugiau izoliacijos
Pasak CNN, V.Putino judėjimas taip pat buvo smarkiai apribotas: jis nustojo lankytis tradicinėse rezidencijose Maskvos srityje ir Valdajuje, taip pat šiais metais nepasirodė kariniuose objektuose.
Vietoje to Kremlius vis dažniau skelbia iš anksto įrašytus vaizdo įrašus.
Šaltinių duomenimis, Rusijos vadovas reguliariai praleidžia laiką modernizuotuose bunkeriuose, ypač Krasnodaro krašte.
Baimė dėl perversmo
Europos žvalgybos ataskaitoje pažymima, kad nuo 2026 m. kovo Kremlius yra rimtai susirūpinęs sąmokslo ar bandymų įvykdyti perversmą rizika. Ypatingą nerimą kelia galimybė surengti pasikėsinimą naudojant dronus: tikėtina, kad tai galėtų padaryti ir Rusijos elito atstovai.
Atskirai minimas Sergejus Šoigu, kuris siejamas su potencialiais pavojais valdžios stabilumui dėl jo įtakos karinėje vadovybėje. Tačiau ataskaitoje nepateikiama šių teiginių įrodymų.
Penktus metus trunkančio karo su Ukraina fone Rusija patiria didelių nuostolių – Vakarų vertinimais, Maskvos pusėje kas mėnesį fiksuojama iki 30 tūkst. žuvusių ir sužeistųjų. Ekonominės problemos, ryšio sutrikimai didžiuosiuose miestuose ir stiprėjantis elito nepasitenkinimas tik didina įtampą.
Anksčiau V.Putinas jau išgyveno bandymą įvykdyti maištą, kai 2023 m. samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas organizavo žygį į Maskvą.
Ataskaitoje taip pat aprašomi vidiniai nesutarimai tarp saugumo pajėgų. Po generolo leitenanto nužudymo 2025 m. pabaigoje Generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas griežtai sukritikavo Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovą Aleksandrą Bortnikovą dėl saugumo nesėkmių.
Atsakydamas į tai, V.Putinas išplėtė Federalinės apsaugos tarnybos įgaliojimus, pavesdamas jai saugoti dar dešimt aukšto rango vadų.
Saugumo priemonių sugriežtinimas sutapo su pokyčiais dėl gegužės 9 d. parado Maskvoje. Pasak Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, šiais metais pergalei Antrajame pasauliniame kare atminti skirtas renginys vyks be sunkiosios technikos dėl smūgių grėsmės ir saugumo sumetimų.
-
Karas Ukrainoje. Zelenskis užsiminė apie staigmenas Pergalės parade Maskvoje
-
Zelenskis: Ukraina pasirengusi naujam trišalių derybų etapui
-
Sunaikino retą rusišką „Malva 2S43“ artilerijos sistemą
-
Ukrainoje per Rusijos smūgius sužeista žmonių
-
Įvarė baimės: Ukraina smogė dangoraižiui Maskvoje, už kelių kilometrų nuo Kremliaus
-
Rusija paleido „Iskander“ raketą į Charkivo sritį: 4 negyvi, 16 sužeisti
Pažymėtina, kad Kremliaus šeimininko V.Putino asmeninę saugą užtikrina Federalinė apsaugos tarnyba (FSO) – viena iš uždariausių struktūrų Rusijoje. Ji atsakinga ne tik už fizinę apsaugą, bet ir už rezidencijų, transporto bei ryšių saugumą.
Po COVID-19 pandemijos V.Putino izoliacijos lygis smarkiai išaugo: jis apribojo asmeninius kontaktus, įvesti griežti svečių patikrinimai, prezidentas dažnai naudojasi apsaugotomis patalpomis, įskaitant bunkerius. Taip pat žinoma apie daugiapakopę apsaugos sistemą, kuri apima specialųjį ryšį, patikrintus darbuotojus ir griežtą prezidento judėjimo kontrolę.
Remiantis atvirų šaltinių duomenimis, apsaugininkai naudoja specialią įrangą: šarvuotus skėčius su kevlaro įdėklais, galinčius apsaugoti nuo kulkų ir skeveldrų, lagaminus, kurie virsta apsauginiais skydais, taip pat pistoletus ir snaiperių šautuvus.
