Sekite 15min Google
Mirtinos Rusijos atakos tęsiasi, o Ukrainai vis didesnį susirūpinimą kelia stringanti JAV parama, pažymėjo CNN.
Šis įtemptas metas, anot įtakingos JAV žiniasklaidos priemonės, – toli gražu ne pirmas Kyjivo ir D.Trumpo, kuris savo antrąją kadenciją pradėjo sustabdydamas pagalbą Ukrainos karo veiksmams, susikirtimas. Nuo to laiko didžiumą finansinės pagalbos naštos perėmė Europa, o Ukraina sparčiai išvystė savo gynybos pramonę.
Vašingtono pasiryžimas daryti precedento neturintį spaudimą Kyjivui suteikia Rusijai tam tikros vilties, kad, jei ji tęs šį karą, galiausiai ir Europos ryžtas išblės.
Tad kiek Ukraina vis dar priklauso nuo Jungtinių Valstijų paramos? Ir ar užpulta šalis gali tęsti kovą be jos? CNN ieško atsakymų į šiuos klausimus.
Ekspertai teigia, kad, siekdamos tam tikros Ukrainos kapituliacijos, kuria būtų užbaigtas Rusijos pradėtas karas, JAV gali panaudoti tris pagrindines spaudimo svirtis – ekonominę, karinę ir politinę.
Ekonominė: pagalba jau sumažinta
D.Trumpo administracija 2025 m. pradžioje sustabdė naujus pagalbos paketus Ukrainai, priminė CNN. Iki to laiko JAV iš viso buvo išsiuntusios mažiausiai 131,5 mlrd. dolerių pagalbos.
Kylio pasaulio ekonomikos instituto, karo metų pagalbą Ukrainai sekančio Vokietijos tyrimų centro, duomenimis, pagal šį rodiklį JAV vis dar išlieka didžiausia pavienė donorė nuo pat Rusijos invazijos pradžios 2022 m.
Kai kurie ginklai iš Amerikos gamintojų, įsigyti J.Bideno prezidentavimo metais, vis dar pasiekia Ukrainą, tačiau daugelis tų sutarčių jau yra įvykdytos.
Europos Sąjungos šalys ir institucijos, vertinant jas kaip vieną bloką, pagal bendrą paramą jau lenkia JAV – nuo 2022 m. jos skyrė mažiausiai 228,5 mlrd. JAV dolerių, rodo Kylio instituto duomenys.
Iš ES narių daugiausia karinės pagalbos suteikė Vokietija, Danija, Nyderlandai ir Švedija. Reikšmingai prisidėjo ir ES nepriklausančios Jungtinė Karalystė bei Norvegija.
Didžiuma paramos teikiama taip: NATO sąjungininkės perka JAV pagamintus ginklus ir vėliau juos perduoda Ukrainai. Tam vis tiek reikalingas Pentagono leidimas, o tai suteikia D.Trumpo administracijai dar vieną spaudimo svirtį.
Europos šalys žvalgybos ir technologijų neturi, ir neturi todėl, kad mes, JAV, pastaruosius 30 metų joms sakėme to nekurti, nes jos gali pasikliauti mumis.
V.Zelenskis prieš kelias dienas užsiminė apie kritinį JAV pagamintų „Patriot“ perėmiklių trūkumą Ukrainoje, pasiskundęs, kad jų pristatymas vėluoja. Praėjusią savaitę Ukrainos turimi perėmikliai – vieni iš nedaugelio gynybinių ginklų, gebančių numušti balistinę raketą, – Ukrainoje baigėsi, todėl šalis tapo daug pažeidžiamesnė.
Nė viena iš balistinių raketų, naktį į praėjusį ketvirtadienį smogusių Kyjivui, nebuvo perimta. Tai rodo, kad „Patriot“ atsargos tebėra išsekusios arba kritiškai mažos, pažymėjo CNN.
Šie ginklų užsakymai yra naudingi Amerikos gynybos bendrovėms, tad analitikai teigia, jog mažai tikėtina, kad bet koks pirkimų lėtėjimas ar blokavimas tęstųsi ilgai.
Karinė: keitimasis žvalgybos duomenimis ir palydovinis internetas
Ukraina vis dar labai priklauso nuo JAV žvalgybos ir technologijų. Šalis neturi kuo pakeisti unikalių amerikietiškų sistemų, tokių kaip „Patriot“ perėmikliai, Elono Musko kompanijos „Starlink“ palydovinio interneto karinės versijos „Starshield“, pažangios perspėjimo apie raketas technologijos.
„Europos šalys to neturi, ir neturi todėl, kad mes (JAV) pastaruosius 30 metų joms sakėme to nekurti, nes jos gali pasikliauti mumis“, – apibendrino Vašingtone įsikūrusio tyrimų centro „Strateginių ir tarptautinių studijų centras“ Rusijos programos direktorius Maxas Bergmannas.
Jis CNN pripažino: „Atsidūrėme situacijoje, kai Amerika visiems Europoje įrodo, kad ja tiesiog negalima pasitikėti.“
Ukrainai, anot eksperto, tai gali būti itin pražūtinga ta prasme, kad gali sukelti milžinišką ekonominę žalą, didžiulį civilių gyvybių praradimą ir pasitraukimą. M.Bergmannas, tiesa, suabejojo, ar tai palauš Ukrainos valią kovoti.
Šią savaitę V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina kelis kartus negavo JAV žvalgybos įspėjimų apie balistinius smūgius. Dėl to Rusijos raketų smūgiai kliudė taikinius be įprastų oro pavojaus sirenų, įspėjančių gyventojus glaustis slėptuvėse, o Ukrainos pareigūnai teigė, kad dėl to žuvo daugiau civilių.
Ukrainiečiai tikriausiai negalvojo, kad JAV nusileis taip žemai, taip stipriai juos išduos, nes tai nėra kokia nors labdara, kurią teikia JAV. Tai yra paslauga, už kurią Ukraina moka pinigus.
JAV Valstybės departamentas ir pats D.Trumpas paneigė apriboję keitimąsi žvalgybos duomenimis.
Antradienio vakarą V.Zelenskis pranešė, kad keitimasis žvalgybos informacija su amerikiečiais vėl veikia. Gynybos ministerija savo ruožtu pareiškė, kad prieiga prie „Starshield“ buvo atkurta.
Ekspertų teigimu, trumpuoju laikotarpiu bet kokie tolimesni JAV palaikomų sistemų veikimo sutrikimai ar apribojimai greičiausiai itin skaudžiai smogtų Ukrainai. Bet tikėtina, kad ilguoju laikotarpiu sąjungininkai Europoje skirs daugiau lėšų savo pačių sistemų kūrimui, kad padėtų Ukrainai.
„Manau, ukrainiečiai tikriausiai negalvojo, kad Jungtinės Valstijos nusileis taip žemai, taip stipriai juos išduos, nes tai nėra kokia nors labdara, kurią teikia JAV… Tai yra paslauga, už kurią Ukraina moka pinigus“, – sakė M.Bergmannas, kalbėdamas apie Kyjivo sutartį dėl „Starshield“ ir „Patriot“ perėmiklių pirkimo.
Politinė: vilties suteikimas Putinui
Analitikų teigimu, JAV bei Ukrainos nesutarimai turi ir platesnių geopolitinių pasekmių, o galiausiai gali tapti dovana Kremliaus karo pastangoms.
Tai vyksta po kelių prieštaringai vertinamų D.Trumpo administracijos žingsnių šį mėnesį, įskaitant naujų sankcijų Rusijai atsisakymą prieš pat joms įsigaliojant ir susitarimą, leidžiantį Rusijai eksportuoti dyzeliną. Kremlius iki šiol nenusileido dėl savo maksimalistinių reikalavimų karo užbaigimui.
Vašingtono pasiryžimas daryti precedento neturintį spaudimą Kyjivui „suteikia Rusijai tam tikros vilties, kad, jei ji tęs šį karą, galiausiai ir Europos ryžtas išblės“, įvertino Natia Seskuria, Didžiosios Britanijos gynybos tyrimų centro „Royal United Services Institute“ (RUSI) vyresnioji Rusijos ir Eurazijos mokslo darbuotoja.
Panašios nuomonės laikėsi ir Naujojo Eurazijos strategijų centro tarptautinių partnerysčių vadovas Johnas Loughas. „Manau, kad rusai šiuo metu turi jaustis gana patenkinti savimi dėl įtampos, kurią visa ši pastarųjų dienų veikla sukelia Europai – priverčiant D. Trumpą daryti spaudimą Ukrainai, sulaužyti sankcijų režimą ir neįgyvendinti Lindsey Grahamo įstatymo projekto“, – sakė jis CNN.
CNN pašnekovų manymu, dalis įtampos – ypač susijusios su dyzelino klausimais, nes D.Trumpas dėl viršun šovusių kainų kaltino Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, o ne karą su Iranu, – gali atslūgti po JAV vidurio kadencijos rinkimų. Bet aukštų degalų kainų problema ir karo su Iranu nepopuliarumas išliks visą likusį D.Trumpo prezidentavimo laikotarpį, įsitikinęs J.Loughas.
