Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Trumpas ruošia dar vieną dovaną Putinui
13:33
JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto galimybę dar labiau sušvelninti Rusijai taikomas sankcijas. Po neseniai sudaryto susitarimo dėl dyzelino tiekimo dabar gali būti ieškoma nuolaidų ir Rusijos trąšų pramonei. Apie tai, remdamasis Ukrainos ir JAV pareigūnų pareiškimais, rašo leidinys „Kyiv Independent“.
Leidinio teigimu, D. Trumpo administracija siūlo Rusijai ekonominę naudą, tikėdamasi įtikinti Maskvą nutraukti karą prieš Ukrainą. Tačiau Ukrainos pareigūnai baiminasi, kad Vašingtonas gali svarstyti susitarimą dėl Rusijos trąšų pramonės.
Pati Rusijos trąšų pramonė tiesiogiai nepatenka į JAV sankcijų taikymo sritį – Vašingtonas nėra įvedęs tiesioginių sankcijų rusiškoms trąšoms ir nėra uždraudęs jų importo. Vis dėlto galimas susitarimas galėtų numatyti su šia pramonės šaka susijusiems laivams, įmonėms, bankams ir fiziniams asmenims taikomų apribojimų panaikinimą, teigė aukšto rango Ukrainos pareigūnas.
Rusija jau seniai siekia sušvelninti apribojimus, kurie daro įtaką žemės ūkio produkcijos eksportui. Maskva tvirtina, kad bankininkystės, draudimo ir transporto kliūtys riboja jos galimybes pasiekti užsienio rinkas.
Šį klausimą Rusija kėlė dar 2022 m., vykstant deryboms dėl Juodosios jūros grūdų iniciatyvos. Tačiau Vakarų šalių vyriausybės teigė, kad Rusijos maisto produktų ir trąšų eksportui tiesioginės sankcijos nebuvo taikomos.
„Trąšų klausimas senas, rusai jau seniai bandė jį iškelti. Jie nuolat siekė, kad amerikiečiai ir europiečiai atsisakytų apribojimų trąšoms. Iš tikrųjų jie pasitraukė iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, nes nebuvo pažangos trąšų klausimu“, – leidiniui sakė Ukrainos žvalgybos atstovas.
„Kyiv Independent“ pabrėžia, kad Ukrainos pareigūnai baiminasi, jog Vašingtonas gali būti pasirengęs suteikti Maskvai nuolaidų klausimu, kurį ši bandė išspręsti jau daugelį metų.
Vis dėlto galimo susitarimo dėl trąšų sąlygos kol kas neaiškios. Pareigūnai leidiniui neįvardijo konkrečių sankcijų, kurias JAV galėtų panaikinti.
Analitikai įspėja: Putino ambicijos Ukrainoje – kur kas didesnės nei gali pasirodyti
12:06
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusijos teritorinės pretenzijos Ukrainoje neapsiriboja vien Donbasu. Kaip skelbia Karo studijų institutas (ISW), savo poziciją jis grindžia istorijos interpretacija, teigdamas, kad ukrainiečiai ir rusai esą yra „viena tauta“.
Spalio 22 d. Putinas pareiškė, kad okupuotos Ukrainos teritorijos yra „istorinės Rusijos žemės“. Jis taip pat rėmėsi neva naujausiais genetiniais tyrimais, kurie esą patvirtina, kad rusai ir ukrainiečiai yra „viena tauta“.
ISW analitikų vertinimu, kalbėdamas apie „istorinę Rusiją“, Putinas greičiausiai turi omenyje vadinamąją „Novorosiją“ – išgalvotą, aiškių ribų neturintį pietų Ukrainos regioną, kurį Kremlius laiko neatsiejama Rusijos dalimi.
Į šią teritoriją Rusija įtraukia ne tik Krymą ir keturis neteisėtai aneksuotus Ukrainos regionus – Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sritis, bet ir Charkivo, Dnipropetrovsko, Mykolajivo bei Odesos sritis.
ISW analitikų teigimu, Putino pareiškimai rodo, kad Maskvos teritorinės pretenzijos gerokai peržengia Donbaso ribas.
Analitikai pažymi, kad Rusijos keliami reikalavimai reikštų, jog Ukraina turėtų atsisakyti ir šiuo metu Kyjivo kontroliuojamų teritorijų: 20,5 proc. Donecko srities, 24,5 proc. Zaporižios srities ir 30 proc. Chersono srities. Pasak jų, Putino pareiškimai leidžia manyti, kad Rusijos pretenzijos gali apimti visą Ukrainos teritoriją.
ISW vertinimu, tai patvirtina, kad Kremlius yra pasirengęs dalyvauti derybose su Ukraina tikėdamasis Kyjivo kapituliacijos, o ne siekdamas kompromisinio taikos susitarimo.
Taikos derybos
Putinas taip pat pareiškė, kad Rusija ir Jungtinės Valstijos susitarė atnaujinti trišalius kontaktus. Tačiau kartu jis vėl pakartojo teiginį, kad rusai ir ukrainiečiai esą yra viena tauta, remdamasis tariamais genetiniais tyrimais.
Leidinys „The Economist“ atskleidė dalį naujo taikos susitarimo punktų, kuriuos Jungtinės Valstijos siūlo Ukrainai ir Rusijai. Remiantis leidinio informacija, Vašingtonas siūlo Donbase sukurti demilitarizuotą zoną.
Pagal šį pasiūlymą Ukraina turėtų atsisakyti siekio įstoti į NATO, tačiau mainais gautų galimybę tapti Europos Sąjungos nare. Rusijai būtų siūloma sušvelninti sankcijas ir sudaryti sąlygas tiekti dujas Europai.
Zelenskis atskleidė, kokiomis sąlygomis Ukraina pasirengusi užbaigti karą
10:42
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina pasirengusi kuo greičiau užbaigti karą ir įšaldyti konfliktą pagal dabartinę fronto liniją. Tačiau jis pabrėžė, kad šalis niekada nepripažins okupuotų teritorijų Rusijos dalimi.
Interviu televizijai „ABC News“ V.Zelenskis teigė, kad būtų pasirengęs sudaryti taikos susitarimą jau šiandien, jeigu tik turėtų tokią galimybę.
„Esame pasirengę kuo greičiau sustabdyti šį karą“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Jis pabrėžė, kad Ukraina sutiktų įšaldyti konfliktą pagal dabartinę fronto liniją.
Paklaustas, ar sutiktų su susitarimu, pagal kurį Ukrainai tektų atsisakyti 25 proc. savo teritorijos, V.Zelenskis atkreipė dėmesį, kad Rusija šiuo metu yra okupavusi 19,3 proc. Ukrainos teritorijos. Anot jo, reikalavimas atsisakyti 25 proc. teritorijos reikštų, kad Ukraina pati turėtų pasitraukti iš jai priklausančių Donbaso teritorijų.
„Jie nėra okupavę 25 proc. mūsų teritorijos. Kai kas nors kalba apie 25 proc., tai reiškia, kad mes patys turėtume pasitraukti iš savo teritorijų Donbase. Tai reikštų, kad jie kontroliuotų 25 proc. Šiuo metu jie kontroliuoja 19,3 proc.“, – sakė V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad Ukraina nesutiks pripažinti okupuotų Donbaso teritorijų Rusijos dalimi.
„Žinoma, mes su tuo nesutiksime. Girdėjau pasiūlymų, pagal kuriuos laikinai okupuota teritorija turėtų tapti Rusijos dalimi“, – teigė Ukrainos prezidentas.
V.Zelenskis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu Ukraina negali sau leisti turėti silpno prezidento.
„Ukraina dabar negali sau leisti silpno prezidento. Galbūt po karo – bet kokio. Tačiau dabar, jei Ukraina nori išlikti, jai reikia stiprios kariuomenės, stipraus prezidento ir stiprios tautos. Todėl į bet kokį man daromą spaudimą, žinoma, reaguosiu. Kitaip mus praris“, – sakė jis.
Kiti Zelenskio pareiškimai
Ukrainos prezidentas paragino JAV partnerius įjungti „Starlink“ tose Rusijos teritorijose, iš kurių paleidžiamos balistinės raketos.
„Mes patys viską padarysime. Su viskuo susitvarkysime. Žinoma, tai padarysime, jei Rusija nenutrauks šio karo. Įjunkite jį. Juk tai visai nesudėtinga“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Jis taip pat paragino sąjungininkus sugriežtinti sankcijas Rusijos raketų gamybai. Pasak jo, apie 70 proc. kiekvienai Rusijos balistinei raketai reikalingų komponentų atkeliauja iš kitų šalių, įskaitant Azijos valstybes, JAV ir Europą.
Ukrainai atkurtas „Starlink“ ryšys didesniu nei 161 km/val. greičiu
10:22
Ukrainoje karinis palydovinis ryšys „Starlink“ vėl pradėjo veikti didesniu nei 161 km/val. greičiu. Spalio 24-osios rytą Ukrainos gynybos pajėgos ir Gynybos ministerijos specialistai užfiksavo, kad tokiu greičiu vėl veikia „Starlink“ ir „Starshield“ sistemos. Apie tai, remdamasi šaltiniais Ukrainos gynybos ministerijoje, pranešė naujienų agentūra „RBC-Ukraine“.
Šaltinių teigimu, palydovinis ryšys vėl veikia didesniu nei 161 km/val. greičiu, tačiau patikros tęsiamos. Ukrainos gynybos pajėgos ir ministerijos specialistai aiškinasi, kokiu dar didesniu greičiu ryšys gali veikti ir ar jo veikimą pavyko visiškai atkurti.
„Toliau stebime situaciją ir atliekame bandymus važiuojant didesniu greičiu, nustatome didžiausias ribas ir aiškinamės, kiek iš tikrųjų pavyko atkurti šio ryšio veikimą“, – šaltinius cituoja „RBC-Ukraine“.
Kas žinoma apie „Starlink“ ribojimus Ukrainoje?
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio anksčiau teigė, kad JAV administracija negali įsakyti bendrovei „SpaceX“ ar jos vadovui Elonui Muskui riboti arba lėtinti „Starlink“ veikimo Ukrainoje, nes bendrovė yra privati.
„The Wall Street Journal“ pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskambino Muskui ir paprašė panaikinti Ukrainai taikomus ribojimus.
Spalio 23-iosios rytą palydovinio ryšio „Starshield“ greičio apribojimai vis dar veikė Ukrainos bepiločių orlaivių operacijas. Dėl jų perėmimo dronai negalėjo visavertiškai vykdyti užduočių, kuriomis siekiama sunaikinti Rusijos atakos dronus.
„Reuters“ duomenimis, JAV administracijos jau kelerius metus daro įtaką „Starlink“ prieinamumui per Eloną Muską – tiek Joe Bideno, tiek Donaldo Trumpo administracijos ne kartą kreipėsi į „SpaceX“ dėl šios paslaugos įjungimo arba išjungimo tam tikrose šalyse.
Ukrainos dronai smogė Rusijos chemijos gamyklai – virš įmonės kilo dūmai
09:10
Spalio 24-osios rytą Rusijos Samaros srities Toljačio mieste pranešta apie dronų ataką prieš chemijos įmonę „Toljattikaučuk“. Po smūgio gamyklos teritorijoje kilo didelis gaisras, o vietos gyventojai užfiksavo virš miesto skrendančius dronus. Apie tai pranešė „Telegram“ kanalas „Exilenova+“.
Pirmieji pranešimai apie ataką Samaros srityje pasirodė netrukus po 6 valandos ryto. Vietos gyventojų teigimu, smūgis kliudė sintetinį kaučiuką gaminančią įmonę.
Internete paskelbtuose vaizduose matyti virš gamyklos kylantys dūmai. Vėliau pasirodė pranešimų apie stiprų gaisrą įmonės teritorijoje. Gyventojai taip pat toliau fiksavo virš miesto skrendančius bepiločius orlaivius.
Rusijos vietos „Telegram“ kanaluose, reaguojant į ataką, taip pat pranešta apie automobilių gamyklos „AvtoVAZ“ darbuotojų evakuaciją. Oficialios informacijos apie smūgio padarinius kol kas nepateikta.
Kuo svarbi gamykla „Toljattikaučuk“?
Įmonė specializuojasi sintetinio kaučiuko ir naftos chemijos žaliavų gamyboje. Jos produkcija, be kita ko, naudojama šarvuotosios technikos ir aviacijos komponentams gaminti.
Skelbiama, kad gamykla aprūpina apie 25 proc. Rusijos sintetinio kaučiuko rinkos.
Atakos prieš Rusijos objektus
Kaip pranešė Ukrainos naujienų agentūra UNIAN, spalio 23 dieną sprogimai nugriaudėjo ir Rusijos Oriolo mieste. Tuomet pranešta apie smūgį gamyklai „Proton“, gaminančiai optoelektroninę įrangą ir karinės paskirties komponentus.
Ši įmonė laikoma svarbia Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui. Po atakos Rusijos propagandistai smūgį gamyklai pavadino „terorizmu“ ir teigė, kad buvo atakuotas neva civilinis objektas.
Krymas skendo tamsoje: elektros tiekimas sutriko po dronų atakos
08:20
Naktį okupuotame Kryme įvyko plataus masto elektros tiekimo sutrikimai po smūgio svarbiai elektros pastotei pietų Rusijoje, pranešė „Telegram“ kanalai, stebintys įvykius.
„Visas pusiasalis liko be elektros“, – spalio 23-iosios vakarą pranešė „Telegram“ kanalas „Exilenova+“, remdamasis palydoviniais duomenimis, interneto stebėsenos sistemomis ir vietos gyventojų pranešimais.
Remiantis NASA FIRMS palydoviniais vaizdais, per naktinę ataką buvo apgadinta Tamano elektros pastotė Rusijos Krasnodaro krašte. Ši pastotė tiekia elektros energiją okupuotam Krymui.
Po smūgio elektros neteko didieji miestai, įskaitant Sevastopolį ir Jaltą.
Interneto stebėsenos organizacija „NetBlocks“ taip pat pranešė apie plataus masto interneto ryšio sutrikimus Kryme.
Rusijos paskirtos valdžios institucijos Kryme patvirtino elektros tiekimo sutrikimus, tačiau vėliau pareiškė, kad jie buvo pašalinti.
„Dėl priešo atakos prieš energetikos infrastruktūrą už Sevastopolio ribų mūsų mieste laikinai nėra elektros“, – platformoje „Telegram“ pareiškė Rusijos paskirtas Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas.
Netrukus vietos valdžios institucijos pranešė, kad elektros tiekimas keliuose miestuose atkurtas. Tačiau, pasak „Telegram“ kanalo „Crimean Wind“, vėliau gyventojai vėl pranešė apie elektros tiekimo sutrikimus Simferopolyje, Jaltoje ir Aluštoje.
Taip pat pranešta apie dar vieną dronų smūgį energetikos infrastruktūrai pietų Rusijoje – Rostovo srityje. Srities gubernatorius Jurijus Sliusaris teigė, kad dronai apgadino transformatorių pastotę Miasnikovskio rajone. Dėl to elektros tiekimas sutriko beveik 130 namų.
Leidinys „The Kyiv Independent“ publikavimo metu negalėjo nepriklausomai patvirtinti elektros tiekimo sutrikimų masto ir pranešimų apie atakas.
Tamano pastotė yra svarbus energetikos infrastruktūros mazgas, jungiantis Rusijos elektros tinklą su okupuotu pusiasaliu per Kerčės sąsiaurį.
Rusijos pajėgos Krymą okupavo 2014 metais. Pusiasalyje ir anksčiau buvo užfiksuota didelio masto elektros tiekimo sutrikimų. Šią vasarą Ukrainos pajėgos, kaip pranešta, per 48 valandas smogė 16 elektros pastočių visame Kryme, siekdamos apsunkinti Maskvos karo veiksmus.
