D.Trumpo administracija praėjusiais metais surengtą Irano branduolinių objektų bombardavimą laikė vienu didžiausių savo karinių laimėjimų.
Birželį amerikiečių oro pajėgų bombonešiai B-2 numetė 14 didžiausių pasaulyje bombų ir pataikė į du Irano branduolinius objektus be jokių JAV aukų ar orlaivių nuostolių, nors misiją padėjo įvykdyti dešimtys naikintuvų, tanklaivių ir pagalbinių orlaivių.
Pasak analitikų, su kuriais kalbėjosi CNN, ko gero, bet koks naujas JAV smūgis, nukreiptas prieš Irano teokratinį režimą, greičiausiai nebus panašus į vienkartinius smūgius, suduotus praėjusią vasarą.
Pažymima, kad protestuotojus remianti ataka turėtų būti nukreipta į įvairius valdymo centrus ir kitus taikinius, susijusius su Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusu (IRGC), „Basij" ir Irano policijos pajėgomis – pagrindinėmis organizacijomis, vykdančiomis kruviną susidorojimą su disidentais.
Tačiau įvairios vadavietės ir centrai yra apgyvendintose teritorijose, o tai reiškia, kad atsiranda didelė rizika, jog per JAV reidus gali žūti būtent tie civiliai gyventojai, kuriuos D.Trumpas bando paremti, išskyrė analitikai.
Civilių žudymas gali duoti atvirkštinį efektą: paneigti tai, ką JAV bando pasiekti, ir suteikti Irano režimui ir propagandinį laimėjimą, ir susitelkimą, konkrečiai tiems piliečiams, kurie galbūt nori reformų, bet taip pat nenori, kad JAV juos dar kartą bombarduotų.
„Kad ir ką (JAV) darytų, tai turi būti labai tikslu, be jokių aukų, nesusijusių su Irano ginkluotosiomis pajėgomis“, – pabrėžė Havajuose gyvenantis analitikas Carlas Schusteris, buvęs JAV karinio jūrų laivyno kapitonas.
Bet kokia ataka, per kurią nukentėtų civiliai gyventojai, „net jei ir netyčia“, rizikuoja supriešinti „disidentus, kuriuos vienija tik neapykanta režimui“. Nuostoliai paverčia mus užsienio valstybe, bandančia slopinti, dominuoti Irane, o ne išlaisvinančia įtaka, mano ekspertas.
Į ką galėtų taikytis JAV?
Peter Laytonas, Australijos Griffith Azijos instituto vizituojantis mokslininkas, pakartojo, kad būtina būti atsargiems dėl galimų civilių aukų, tačiau nurodė, kad Vašingtonas turi įvairių taikinių.
Pirma, Irano aukščiausioji vadovybė gali būti pažeidžiama, greičiausiai netiesiogiai, nes Iranas jau pasimokė iš Izraelio atakų, per kurias praėjusiais metais buvo atakuojami ir nužudyti aukšto rango Irano kariuomenės nariai ir branduoliniai mokslininkai, teigė P.Laytonas.
C.Schusteris pridūrė, kad Irano vadovai suprato, kad „reikia išsklaidyti ir paslėpti tai, kas jiems svarbu“.
„Mes parodėme, kad galime smogti tam, ką galime aptikti“, – sakė buvęs kariškis.
Vis dėlto, pasak P.Laytono, smūgis į režimo lyderių namus ir biurus būtų siunčiama žinia.
„Karinė vertė nedidelė, bet tai tikrai teatras“, – mano jis.
Vašingtonas taip pat galėtų smogti per Irano lyderių pinigines, pripažino abu ekspertai.
„Vadovybė ir IRGC turi daugybę komercinių įmonių visoje šalyje. Atakuoti konkrečius objektus, kurie yra finansiškai svarbūs jiems kaip asmenims ir jų šeimoms“, – pasiūlė P.Laytonas.
Jis sakė, kad tokių įmonių yra daug, remdamasis Australijos vyriausybės skaičiavimais, kad nuo vieno iki dviejų trečdalių Irano bendrojo vidaus produkto kontroliuoja IRGC.
IRGC įmonių sąraše galima rasti „silpnų vietų“, pridūrė P.Laytonas.
Pasak C.Schusterio, galima įvaryti tam tikrą pleištą tarp IRGC ir Irano aukščiausiosios vadovybės.
„Tikslas – priversti IRGC vadovybę ir eilinius ... labiau nerimauti dėl savo, o ne dėl režimo išlikimo“, – pasiūlė jis ir pridūrė, kad „pati IRGC niekada nebuvo savižudiška“.
Kokius ginklus gali panaudoti JAV?
Nors praėjusią vasarą JAV atakavo branduolinius objektus bombonešiais B-2, tačiau, analitikų teigimu, dabar numanomiems taikiniams gali labiau tikti kitos JAV karinės priemonės.
„Regioniniai IRGC štabai ir bazės gali būti paveiktos sparnuotosiomis raketomis, pavyzdžiui „Tomahawk"“, – paminėjo C.Schusteris.
Labai tikslios „Tomahawk“ gali būti paleistos iš JAV karinio jūrų laivyno povandeninių ir antvandeninių laivų, esančių toli nuo Irano krantų, taip sumažinant JAV aukų riziką.
Kita galimybė – jungtinis oras-žemė raketų (JASSM) smūgis. JASSM turi 453 kg kovinę galvutę, jos veikimo nuotolis siekia iki 1000 km, todėl ją galima paleisti netoli Irano krantų iš įvairių JAV oro pajėgų lėktuvų, įskaitant naikintuvus F-15, F-16 ir F-35, bombonešius B-1, B-2 ir B-52, taip pat JAV karinio jūrų laivyno naikintuvus F/A-18.
Analitikai pažymėjo, kad smūgiui taip pat gali būti pasitelkti bepiločiai orlaiviai.
Kaip pastebėjo P.Laytonas, mažai tikėtina, kad orlaiviai su įgula mėtys trumpojo nuotolio amuniciją ar laisvai krintančias bombas, nes (tai) greičiausiai bus įvertinta kaip pernelyg rizikinga.
Karinis teatras
Kad ir kokį būdą D. Trumpo administracija šį kartą pasirinktų smūgiui Iranui, tikimasi, kad jis bus „dramatiškas“, pastebėjo P.Laytonas.
„Administraciją traukia teatras. Tai reiškia dramatiškus, žiniasklaidai patrauklius, galvą susukančius įvykius“, – sakė jis.
Ir tikėkitės, kad jis bus greitas, pažymėjo ekspertas, kaip ir praėjusiais metais įvykdytas vienkartinis smūgis branduoliniams objektams.
P.Laytonas taip pat atkreipė dėmesį, kad vienas iš būdų tai padaryti galėtų būti smūgis naftos objektams Persijos įlankoje: „Tai lengviausias ir saugiausias taikinys“.
„Tai pakenktų Iranui ekonomiškai vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Tam tikra drama su dideliais dūmų pliūpsniais ir lengvai nušviečiama išorės žiniasklaidai“, – reziumavo Australijos analitikas.




