Analitikų teigimu, JAV prezidento Donaldo Trumpo galimybės tampa vis labiau ribotos. Viena iš svarstomų radikalių priemonių – Irano naftos eksporto „nervų centro“ Chargo saloje užėmimas.
Nors toks žingsnis galėtų „uždusinti“ Irano ekonomiką, nėra jokios garantijos, kad režimas kapituliuos. Tuo pat metu pats D.Trumpas tvirtina, kad užkulisiuose vyksta produktyvios diplomatinės derybos.
Ekspertai, stebintys JAV oro desanto pajėgų telkimą Artimuosiuose Rytuose, daro prielaidą, kad prezidento kantrybė senka. Jis gali duoti įsakymą užimti Chargo ar kitas strategines salas Hormūzo sąsiauryje.
Kita, visiškai priešinga svarstoma alternatyva – laipsniškas naftos sankcijų Iranui švelninimas, siekiant atgaivinti diplomatines derybas ir nukreipti konfliktą nuo grynai karinio sprendimo.
Visgi būtent Irano vykdoma sąsiaurio blokada suteikia Teheranui neproporcingai didelę galią, kuri laikui bėgant tik stiprėja.
„D.Trumpo kantrybė senka. Jei artimiausiu metu neprasidės tikra diplomatija, jis gali būti nenumaldomai pastūmėtas eskalacijos link. Tai padarytų bet kokį atsitraukimą ar nuolaidas neįmanomomis, kad ir kokia būtų jų kaina“, – rašoma straipsnyje.
„Quincy“ instituto viceprezidentas Trita Parsi pažymi: „Kai tik jis (D.Trumpas) praras galimybę manevruoti, paskatos trauktis iš konflikto zonos, lyginant su spaudimu greitinti veiksmus, vėl pasikeis klaidinga kryptimi. Todėl iraniečiai turi suprasti, kad jų laikas nėra beribis, nors jo jie tikriausiai turi daugiau nei D.Trumpas.“
Autoriai daro išvadą, kad tiek JAV, tiek Iranas turi pranašumų, kurie gali tapti lemiamais, tačiau abi pusės privalo „kortomis žaisti itin atsargiai“, kad nenuvestų savęs ir viso pasaulio į katastrofą.
