Bendrovė analizuoja, kodėl sunku išleisti daugiau ir pirkti pirmiausia europietiškus ginklus.
Prieš kelias savaites blokas pristatė penkių dalių planą „ReArm Europe“, kuriuo siekiama sutelkti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai ir padėti suteikti skubią karinę paramą prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai.
Gynybos plane siūloma suteikti valstybėms narėms iki 150 mlrd. eurų ES remiamų paskolų ir sušvelninti fiskalines taisykles, kad valstybės galėtų išleisti daug daugiau.
Tai tik Europos gynybos pagrindas: lėšos padėtų stiprinti nacionalines kariuomenes pagal kiekvienos vyriausybės prioritetus, o ne kurti vieningą Europos kariuomenę.
Tendencija didinti karines išlaidas ypač ryški Vokietijoje. Naujuoju kancleriu matomas Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) po laimėtų rinkimų šalyje paskelbė ketinantis pakeisti biudžeto taisykles siekdamas per metus gynybai išleisti 100 mlrd. eurų.
Europiečiai taip pat nori didinti ginklų, kurie yra pagaminti ES, gamybą. Tai reikšmingas perspektyvos pokytis, nes tik kelios šalys anksčiau vykdė išsamias strategijas, kad išlaikytų nacionalinę ginklų pramonę.
Tokie pokyčiai Europos mąstysenoje paskatinti į Baltuosius rūmus grįžusio Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) veiksmų ir žodžių, kurie didina Vašingtono kaip transatlantinio partnerio nepatikimumą geopolitikoje ir gynyboje.
Už Europos Komisijos (EK) 800 mlrd. eurų plano slypi sudėtingesnė ir miglotesnė tikrovė, rašo „Coface“.
Netikrumas dėl Europos gynybos finansavimo
Europos vykdomoji valdžia siūlo pasiskolinti 150 mlrd. eurų, kad valstybės narės galėtų investuoti į savo gynybą, visų pirma į bendrus pirkimus strateginiuose sektoriuose, pavyzdžiui, oro gynybos, artilerijos sistemų ir kibernetinių pajėgumų.
Anot „Coface“, tai leistų joms pasinaudoti EK siūlomomis palankiomis skolinimosi palūkanomis. Todėl ši priemonė yra ne tokia svarbi valstybėms narėms, kurios naudojasi lygiavertėmis finansavimo sąlygomis rinkose.
EK taip pat siūlo leisti valstybėms narėms pasinaudoti nacionaline pasirinkimo teise ir ketverius metus skirti lėšų gynybai nesilaikant Mastrichto kriterijų, o EK skaičiavimais, pagal šią išlygą būtų galima investuoti iki 650 mlrd. eurų.
Tačiau labiausiai įsiskolinusioms euro zonos šalims, pavyzdžiui, Prancūzijai ir Italijai, nauda gali būti ribota, nes bet kokia didelė papildoma skola greitai padidintų skolinimosi išlaidas, nepaisant Briuselyje pasiekto susitarimo.
Be to, EK siūlo dalį sanglaudos fondų skirti gynybai, nenurodant nei sumos, nei mechanizmų, taip pat sutelkti privatų kapitalą, palengvinant finansavimo kanalus, visų pirma per Europos investicijų banką.
Neaiškumas dėl tikslios plano apimties parodo, kodėl diskusijos dėl gynybos finansavimo Europos lygmeniu vis dar atviros. Kai kurios valstybės narės, pavyzdžiui, Prancūzija, pasisakė už naują Europos paskolą, atitinkančią plano dėl atsistatymo po COVID-19 nuostatas, tačiau tam prieštarauja EK ir kitos šalys, pavyzdžiui, Nyderlandai.
Masinių investicijų efektas neprognozuojamas
Didelės viešosios investicijos į gynybą galėtų paremti Europos ekonomikos atsigavimą deindustrializacijos laikotarpiu. Europos gynybos bendrovės – 30 iš 100 didžiausių pasaulio bendrovių – gautų naudos. Tai ypač pasakytina apie Prancūzijos pramonę, kuri yra antra pagal dydį pasaulyje ginklų eksportuotoja.
Anot „Coface“, atsižvelgiant į tam tikrų produktų technologinį turinį, investicijos į karinius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą galėtų būti naudingos kitiems ekonomikos sektoriams ir taip sumažinti didelį Europos konkurencingumo deficitą.
Teigiamas naujojo gynybos išlaidų prioriteto poveikis gali būti ypač svarbus aviacijos ir statybos pramonei.
Gynybos bendrovių ir tūkstančių jų subrangovų Europoje augimas ne tik skatins ekonomikos augimą, bet ir gali būti naudingas tam tikros civilinės pramonės dalies perorientavimas į gynybos gamybą, ypač automobilių pramonės sektoriuje, kuris pastaruosius metus Europoje išgyveno nuosmukį.
Bet kuriuo atveju civilinės pramonės pertvarka yra ilgas ir sudėtingas procesas, atsižvelgiant į specifines sektoriaus ypatybes – strategines, technologines, aplinkosaugines ir kitas.
Tačiau augimo scenarijui kyla didelių kliūčių: įsiskolinusioms šalims gali būti sunku sukurti naują fiskalinę erdvę, be to, jas gali paveikti bendras viešųjų investicijų didėjimas, dėl kurio apskritai padidėtų palūkanų normos.
Taip pat masinės ir vienu metu vykdomos investicijos gali turėti infliacinį poveikį, ypač tam tikroms žaliavoms, ir sukelti trintį tam tikruose darbo rinkos sektoriuose. Išlaidos gynybai gali išstumti kitas viešąsias išlaidas, ypač socialines.
Europos gynybos pajėgumams sukurti reikia laiko
Europos šalys turi tvirtą ir įvairialypę gynybos pramonės bazę. Tačiau yra keletas sektorių, kuriuose Europa gerokai atsilieka nuo JAV technologijų ir (arba) pajėgumų požiūriu, visų pirma transporto, degalų papildymo ir žvalgybos orlaivių, kosmoso ir oro gynybos srityse.
Anot „Coface“, iš esmės vis dar abejojama, ar Europos žemyne bus įmanoma greitai ir dideliu mastu gaminti ginklus.
Pirma, pažymėtina, kad daugelis Europos šalių vis dar nori išvengti išsiskyrimo su Vašingtonu ir toliau bent dalinai pirks ginklų iš JAV, ypač Italija.
Antra, kai kurie gynybos sektoriai jau dirba visu pajėgumu. Sektoriuje, kuriam reikalingos didelės investicijos ir kuris menkai remiamas finansiniais produktais, biudžetinis gamybos prioritetas gali būti įgyvendintas tik po kelerių metų.
Kitas sunkumas yra Europos gynybos pramonės susiskaidymas – Europoje yra tik trys tikros tarpvalstybinės grupės.
Europos lygio pirmūnų atsiradimui iš tikrųjų trukdo keli veiksniai: gynybos poreikių įvairovė skirtingose kariuomenėse, išimtinai viešas sutarčių pobūdis ir iššūkiai nacionaliniam suverenitetui.
Europa taip pat kenčia dėl nepakankamų pajėgumų metalų sektoriuje. Per pastaruosius dvidešimt metų ji tapo priklausoma nuo užsienio metalų tiekimo. Ypač Kinija yra beveik neišvengiama produktų gamintoja.
Europos karinių pajėgumų stiprinimas bus glaudžiai susijęs su Europos pirkimų centro sukūrimu kartu su strateginių atsargų kaupimu, taip pat tiekimo užtikrinimu įsigyjant kalnakasybos projektų akcijų paketus ir sudarant tiekimo sutartis per investicinį fondą.
Šioje srityje bus labai svarbu sutelkti „ReArm Europe“ plano lėšas, nes pastaraisiais metais labai išaugo tam tikrų medžiagų kainos, teigia „Coface“.
