Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 spalio 21d. 20:50

COVID-19 panašiai spaudžia ir Latviją, ir Lietuvą: kodėl kaimynai užsidaro, o mes – ne?

Tuščias baras Rygoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Tuščias baras Rygoje
Latvijoje, kur COVID-19 atvejų pastarosiomis dienomis ėmė sparčiai daugėti ir kur jau užsikimšusios ligoninės, nuo ketvirtadienio skelbiamas griežtas karantinas, galiosiantis pusketvirtos savaitės. Bet Lietuvoje, nors situacija irgi greitai blogėja, apie papildomus ribojimus nekalbama – kodėl? 15min tokį klausimą uždavė ekspertams.

„Pereiname į griežtesnį režimą, bet lapkričio 15 dieną grįšime prie šiandienos taisyklių, kurios jau gana griežtos nepasiskiepijusiems žmonėms. Įmanoma, kad suvaržymai išliks griežtesni nepasiskiepijusiems žmonėms, kurie negali laikyti visos šalies gyventojų įkaitais.“

Taip paskelbdamas karantiną, kuriuo siekiama tiek – visų pirma – sumažinti Latvijos sveikatos apsaugos sistemos apkrovą, tiek paspartinti vakcinaciją, kalbėjo šalies premjeras Krišjanis Karinis.

Grėsmingiausia kreivė Europoje

Latvijoje koronaviruso epidemija iš tiesų įsibėgėjusi. Naujų atvejų daugėja sparčiausiai Europos Sąjungoje, o kovidinių lovų ligoninėse tiesiog nebeužtenka – kai kur pacientai priimami tiesiog koridoriuose. Nebeužtenka ir gydytojų bei slaugytojų.

Skaičiai niūrūs. Teigiama, kad lovų COVID-19 pacientams Latvijoje yra apie 1,2 tūkst., bet jau savaitgalį tokių ligonių turėtų būti maždaug 1,5 tūkst. Lapkričio 1-ąją – 2,2 tūkst., 10-ąją – 3 tūkst.

Latvija šiuo metu yra pirmoje vietoje pasaulyje pagal sergamumo COVID-19 augimą. Per pastarąją savaitę infekcijų padaugėjo net 49 proc., o pastarųjų 14 dienų sergamumo rodiklis viršijo 1400 atvejų 100 tūkst. gyventojų (Lietuvoje – 1226 atvejai 100 tūkst. gyventojų, – red.).

ECDC nuotr./Baltijos šalyse koronavirusas šiuo metu siautėja agresyviausiai
ECDC nuotr./Baltijos šalyse koronavirusas šiuo metu siautėja agresyviausiai

Toks rodiklis dabar yra didžiausias šalyje, kurios kova su koronavirusu ilgai buvo vadinama sėkminga, nuo pat pandemijos pradžios. Ketvirtadienį krito ir dar vienas antirekordas – užregistruoti net 2935 nauji infekcijos atvejai. Didesnio skaičiaus dar nėra buvę.

K.Karinis: Kitos Europos šalys atidarytos, ekonomika atidaryta, žmonės laimingi ir gyvena kasdienį gyvenimą, o mes sėdėsime namuose, nes didelė žmonių dalis nepasiskiepijo. Visuomenė negali sau to leisti!

Specialistai neslepia, kad jau dabar tenka riboti sveikatos paslaugų prieinamumą kitiems pacientams, o tuo pačiu ieškoti vietų koronavirusu užsikrėtusiems žmonėms sanatorijose, nenaudojamuose ligoninių pastatuose. Užsimenama net apie tarptautinės pagalbos poreikį.

Latvija ilgą laiką atsiliko nuo kitų ES šalių pagal vakcinacijos nuo koronaviruso tempus. Nors dabar skiepijamasi jau gausiau, vakcinacijos procesą tik šią savaitę užbaigė 50 proc. gyventojų, be to, pasiskiepijusių pažeidžiamiausių senjorų, jau sulaukusių 80 metų, dalis tesiekia 46 proc.

Vyriausybės vadovas K.Karinis net pasvarstė apie galimybę privalomai skiepyti 50 metų ir vyresnius gyventojus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Latvijos premjeras Krišjanis Karinis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Latvijos premjeras Krišjanis Karinis

„Manau, kad neturime pasirinkimo. Jei šie žmonės per keturias savaites nebus paskiepyti, mūsų šalis nuriedės žemyn.

Kitos Europos šalys atidarytos, ekonomika atidaryta, žmonės laimingi ir gyvena kasdienį gyvenimą, o mes sėdėsime namuose, nes didelė žmonių dalis nepasiskiepijo. Visuomenė negali sau to leisti!“ – piktinosi K.Karinis.

Karantinas truks mažiausiai iki lapkričio 15 dienos, o dauguma parduotuvių, pramogų vietų ir mokyklos bus uždarytos. Be to, turėtų būti įvesta komendanto valanda nuo 20 val. iki 5 val. ryto, o mokiniai, išskyrus pradinukus, pereis prie nuotolinio mokymosi.

Lietuvoje nauji ribojimai neplanuojami

Lietuvoje, tiesa, situacija ne ką geresnė. Nors visiškai paskiepytų žmonių daugiau (pagal visą schemą – 58,9 proc.), atvejų mūsų šalyje irgi sparčiai daugėja, o mirštamumas per pastarąsias dvi savaites vienas aukščiausių ES ir dvigubai didesnis nei Latvijoje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras antradienį pranešė, kad Lietuvoje aktyvių COVID-19 protrūkių daugėja jau tryliktą savaitę iš eilės. Daugiausia jų – ugdymo įstaigose.

Mirštamumas Lietuvoje didesnis, COVID-19 sergančių pacientų ligoninėse dalis, tenkanti milijonui, labai panaši, be to, teigiamų testų dalis panaši abiejose šalyse.

Į ligonines taip pat keliauja vis daugiau COVID-19 kamuojamų pacientų, kurie užpildo vietas palatose. Ketvirtadienio ryto duomenimis, ligoninėse gydoma 1690 tokių pacientų.

15min trečiadienį rašė, kad Vilniaus regiono ligoninių Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių užimtumas artėja prie 90 proc. Tiek sostinėje, tiek kituose regionuose jau tenka bent laikinai atsisakyti kitokių paslaugų. Kita vertus, dar yra kiek beveik 500 laisvų COVID-19 gydymui skirtų lovų.

Ir vis dėlto pandemijos pagreitis su visomis pasekmėmis išties atrodo panašus į latvišką – koronavirusas plinta nekontroliuojamai. Mirštamumas Lietuvoje didesnis, COVID-19 sergančių pacientų ligoninėse dalis, tenkanti milijonui, labai panaši, be to, teigiamų testų dalis panaši abiejose šalyse.

Vis dėlto premjerė Ingrida Šimonytė šią savaitę interviu BNS tvirtino, kad naujų suvaržymų neplanuojama.

„Vyriausybė dabar tikrai nėra nusiteikusi kokių nors papildomų suvaržymų siūlyti, nes vis dėlto tie sprendimai, kurie priimti rugpjūčio mėnesį raginant visuomenę pasiskiepyti, kurie yra susiję su galimybėmis tam tikrose vietose lankytis tik žmonėms, kurie turi galimybių pasą, mūsų supratimu, yra tinkami, pakankami ir nelaužo kontrakto su tais žmonėmis, kurie padarė viską, kad apsaugotų save ir kitus“, – kalbėjo I.Šimonytė.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

Kitaip tariant, veiksmai kitokie. Latvijoje, beje, irgi iš pradžių buvo galvojama papildomus ribojimus įvesti tik nepasiskiepijusiems žmonėms, bet vėliau nutarta, kad to nepakaks siekiant suvaldyti viruso plitimą.

Latvijos medikų asociacija ir Latvijos jaunesniųjų daktarų asociacija dar praėjusią savaitę paskelbė, kad sergamumo ir mirštamumo rodiklius šalyje sumažins tik tiesioginio kontakto ribojimas – žmonių, tiek pasiskiepijusių, tiek nevakcinuotų, susidūrimų akis į akį esą turėtų sumažėti 40-60 proc.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tuščia parduotuvė Latvijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tuščia parduotuvė Latvijoje

Kuo situacija Lietuvoje kitokia nei Latvijoje? Ar neatsitiks taip, kad ir mūsų šalyje ligoninių užimtumas – net bendras, ne tik susijęs su COVID-19 sergančiais pacientais – pakils iki netvaraus lygio? Ir ar tuomet nereikėtų svarstyti apie karantiną?

Klibanti sveikatos apsaugos sistema

Profesorius Saulius Čaplinskas 15min teigė manantis, kad Lietuvoje situacija kitokia nei Latvijoje. Esą kaimyninė valstybė turi kur kas daugiau problemų dėl sveikatos apsaugos sistemos būklės.

„Kol kas manau, kad Lietuvoje elgiamasi išmintingai. Nereikia skubėti ir panikuoti. Latvija turi daug mažesnius sveikatos priežiūros resursus – pajėgumai aiškiai mažesni, yra mažiau gydytojų ir slaugytojų.

Bendri resursai menkesni nei Lietuvoje. O ir pati sveikatos apsaugos sistema finansuojama dar prasčiau nei Lietuvoje. Europos Sąjungoje paskutiniai rumunai, tada – latviai, tada – lietuviai. Nuo BVP latviai skiria 5,8 proc., o Lietuva – 7 proc.“, – aiškino S.Čaplinskas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Čaplinskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Čaplinskas

Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį ir į demografinius rodiklius: „Pusė Latvijos – Ryga, o Rygoje gyvena daug rusakalbių. Ne paslaptis, kad didžiosios kaimynės Rusijos informacinė įtaka daliai šių žmonių yra gana didelė – pasėta daug nepasitikėjimo tiek valdžios institucijomis, tiek europiniais skiepais.“

S.Čaplinskas: Kol kas manau, kad Lietuvoje elgiamasi išmintingai. Nereikia skubėti ir panikuoti. Latvija turi daug mažesnius sveikatos priežiūros resursus – pajėgumai aiškiai mažesni, yra mažiau gydytojų ir slaugytojų.

„Lietuvoje sveikatos priežiūros sistema stipresnė ir buvo geriau pasiruošusi amortizuoti šią bangą. Ar pakankamai – kitas klausimas. Latviai „užlūžo“ greičiau“, – pridūrė S.Čaplinskas.

Ar sparčiai didėjantis Lietuvos ligoninių užimtumas negąsdina? Anot profesoriaus, reikia klausti dabartinės vyriausybės, ar pakankamai išplėstas kovidinių vietų skaičius ruošiantis šiai epidemijos bangai, „kadangi buvo aišku, kad ji kils“.

„Bet gydytojų pas mus daugiau nei Latvijoje. Kita vertus, tendencijos visgi panašios ir Lietuvoje“, – įspėjo S.Čaplinskas.

Jo teigimu, akivaizdu, kad ir Latvijoje, ir Lietuvoje turėtų skiepytis daugiau žmonių, nes tai leistų „mažiau apkrauti“ sveikatos apsaugos sistemą. Kaimyninėje šalyje pastarosiomis dienomis pirmąją vakcinos nuo koronaviruso dozę gauna dvigubai daugiau žmonių nei Lietuvoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Skiepijimas nuo koronaviruso Latvijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Skiepijimas nuo koronaviruso Latvijoje

Tiesa, Latvijos premjero K.Karinio pasiūlymą privalomai skiepyti 50 metų ir vyresnius gyventojus profesorius vertina skeptiškai: „Tai jau nevilties iššauktas pasiūlymas – kaip galima ką nors versti kažką daryti?“

„Kitas klausimas – kalbėti apie tam tikras veiklas, profesines grupes. Bet kriterijai jau skirtingi“, – pabrėžė S.Čaplinskas.

„Rezervo dar turime“

Savo ruožtu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas 15min tvirtino, esą svarbu tai, kad mūsų šalyje paskiepytų nuo COVID-19 gyventojų daugiau nei Latvijoje.

„Galima tikėtis, kad šis veiksnys mums naudingas. Be to, taikome kitokias priemones – Galimybių pasą, srautų ribojimą. Ar tokių priemonių pakaks, kad išlygintume kreivę, sunku pasakyti.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Mindaugas Stankūnas
Arno Strumilos / 15min nuotr./Mindaugas Stankūnas

Latvijoje ne tik skaičiai didžiausi, bet ir didžiausias savaitinis koronaviruso atvejų augimas. Lietuvoje taip nėra. Kalbant apie mirtis, netgi matome šiokį tokį apsiraminimą, nedidelę stabilizaciją. Mano galva, tokios situacijos kaip Latvijoje Lietuvai gali pavykti išvengti.

Aišku, įvedę karantiną tikrai numuštume atvejų skaičių. Bet reikia daug ką pasverti – socialinius, politinius, ekonominius, psichologinius faktorius“, – kalbėjo M.Stankūnas.

Profesorius pabrėžė, kad tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras visada skelbė, jog karantinas yra laikina priemonė – siekiant apsaugoti gyvybes.

„Kai pernai skelbėme karantiną, aiškiai žinojome, kodėl taip elgiamės – kitų priemonių nebuvo. Gruodį ir sausio pradžioje vakcinos buvo prieinamos tik siauram žmonių ratui, o šiuo metu skiepytis gali visi. Šimtu procentų vakcinos neapsaugo, bet grėsmę sumažina labai smarkiai.

Karantinas numuštų atvejus, bet jei greta nevyks vakcinacija, problema niekur nedings. Todėl vakcinacija be galo svarbi“, – teigė M.Stankūnas.

M.Stankūnas paskaičiavo, jog šiuo metu COVID-19 sergančių pacientų yra 1690, tačiau sausio pradžioje – „piko metu“ – tokių ligonių buvo per pustrečio tūkstančio.

Estijos vyriausybę konsultuojančios mokslo tarybos vadovė Irja Lutsar šią savaitę pareiškė, kad suvaržymai Latvijoje nepagerins padėties, jei jų nelydės greita ir plati vakcinacijos kampanija.

„Kalbant apie drakoniškas priemones Latvijoje, dėl jų virusui atsparesnių žmonių nepadaugės. Jei suvaržymų nebūtų, atsparumas kaip tik greičiau didėtų. Ir atvirkščiai – kuo uždariau bus gyvenama, tuo lėčiau plis imunitetas“, – kalbėjo specialistė.

Paklaustas apie riziką, kad užsikimš Lietuvos ligoninės, M.Stankūnas paskaičiavo, jog šiuo metu COVID-19 sergančių pacientų yra 1690, tačiau sausio pradžioje – „piko metu“ – tokių ligonių buvo per pustrečio tūkstančio.

„Buhalteriškai žiūrint, rezervo dar turime. Tikėkimės, kad antplūdžio nebus. Svarbu ir tai, kad tarp užsikrečiančiųjų dominuoja vaikai ir 30-35 metų žmonės, kurie yra šių vaikų tėvai – kitos amžiaus grupės neišsiskiria.

Vaikai ir jų tėvai ne taip rizikuoja sunkiai susirgti ar atsidurti ligoninėse. Pernykštė ir šiemetinė bangos tuo ir skiriasi. O Latvijoje pasiskiepijusių ir neapsaugotų vyresnių žmonių yra daugiau“, – aiškino M.Stankūnas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

SEB verslo augimo programa

01:37:23

OfiSPA – vieta dirbti ir nepavargti

Video

05:25
01:01
00:21

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min