Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugpjūčio 25d. 20:02

Aistras keliantys COVID-19 pažymėjimai: kokia padėtis kitose Europos šalyse

ES COVID-19 pažymėjimas
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr. / ES COVID-19 pažymėjimas
22 Europos šalys yra įsivedusios vadinamuosius „žaliuosius pasus“ ar panašius COVID-19 pažymėjimus, kurie galioja tiek piliečiams, tiek turistams, norintiems patekti į restoranus, barus, muziejus ir kitas viešąsias vietas. 15min pateikia iliustratyviausius pavyzdžius, kaip skirtingose Europos šalyse veikia tokie dokumentai ir kaip žmonės į tokią tvarką reaguoja.

Latviai irgi ėjo protestuoti

Latvijoje žmonės nuo koronaviruso skiepijasi bene vangiausiai visoje Europos Sąjungoje – čia abiejų dozių nuo COVID-19 sulaukė vos kiek daugiau nei 39 proc. gyventojų. Nenuostabu, kad vyriausybė bando paraginti gyventojus vakcinuotis.

Ministrų kabinetas dar liepos viduryje nusprendė, kad tam tikrose srityse darbdaviai turės teisę atleisti darbuotojus, kurie neturės COVID-19 pažymėjimo. Kitaip tariant, skiepijimasis iš esmės taps privalomu medikams, socialiniams darbuotojams, su mokiniais kontaktuojantiems švietimo specialistais.

Tiesa, sprendimui dar turi pritarti parlamentas. O tai, kaip 15min teigė portalo Tvnet.lv žurnalistas Juris Juransas, iš esmės nerealu: „Vakar jie kaip tik pritarė pataisoms, leidžiančioms parlamentarams dalyvauti posėdžiuose tik pasidarius testus.

Todėl neabejoju, kad nurodymai dėl privalomo skiepijimo nebus patvirtinti. Saeima šio žingsnio nežengs, juolab kad būtent dėl to dabar vyksta protestai.“

„Scanpix“/AP nuotr./Protestas Rygoje
„Scanpix“/AP nuotr./Protestas Rygoje

Rygoje praėjusią savaitę įvyko gana didelis, tiesa, daugiausia taikus, protestas prieš vyriausybės veiksmus skatinant vakcinaciją. Susirinko per 5 tūkstančius žmonių.

„Nacionalinio pažymėjimo mes neturime – pavasarį tiesiog nutarta palaukti ES COVID-19 pažymėjimo ir nešvaistyti pinigų. Be to, tuo metu dar ne visi žmonės galėjo pretenduoti į vakcinas, todėl toks pažymėjimas būtų buvęs diskrimacinis“, – prisiminė J.Juransas.

Daug restoranų vidaus erdvių iki šiol neatvėrė. Neabejoju, kad visos tokios vietos rudenį pradės klykti, kad neturi pinigų ir klientų.

Dabar, vasarą, COVID-19 pažymėjimas, anot žurnalisto, nėra labai aktualus, bet kai kurios įstaigos jau kurį laiką įsileidžia tik tokius dokumentus turinčius asmenis.

„Aš ir pats einu į vietas, kurios neįsileidžia bulviagalvių. Bet daug restoranų vidaus erdvių iki šiol neatvėrė. Neabejoju, kad visos tokios vietos rudenį pradės klykti, kad neturi pinigų ir klientų“, – pasakojo J.Juransas.

Latvijos vyriausybė kol kas naujų ribojimų nesiima, bet infekcijų skaičius jau auga. Sveikatos apsaugos ministerija jau leido suprasti, kad potencialūs ribojimai bus taikomi tik nepasiskiepijusiems – kiti galės gyventi laisvai.

Lenkija skilusi perpus

Lenkija yra mažiausiai naujų užsikrėtimų COVID-19 infekcija atvejų fiksuojanti valstybė Europos Sąjungoje.

Rugpjūčio 24 dienos duomenimis, per dvi savaites 100 tūkst. Lenkijos gyventojų teko vos 6,17 naujų užsikrėtimų. Tiesa, kaip 15min teigė vietos žurnalistai, daugelis lenkų netiki vyriausybės pateikiama statistine informacija, be to, šalyje atliekama labai mažai testų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vakcinavimas Lenkijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vakcinavimas Lenkijoje

Šiuo metu jokių ribojimų, kurie galiotų tik nepaskiepytiems žmonėms, Lenkijoje nėra. Nėra ir lietuviškąjį galimybių pasą atitinkančio naudojimui šalies viduje skirto dokumento, verslai gali įsileisti ką nori – nepriklausomai nuo vakcinacijos statuso. Tiesa, pasiskiepiję žmonės gali gauti europietišką COVID-19 pažymėjimą.

Tačiau prieš kelias savaites Lenkijos valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis užsiminė, kad jei situacija šalyje pablogėtų, galėtų būti įvesti nauji ribojimai, kurie būtų taikomi nepasiskiepijusiems gyventojams. Tokius žmones jis pavadino „ypatingais savanaudžiais“ ir pareiškė, kad jiems „stinga empatijos“.

Pasak J.Kaczynskio, tokie apribojimai galėtų būti įvesti, jei naujų užsikrėtimų koronavirusu skaičius per dieną viršytų 1 tūkst. Pastarosiomis dienomis vidutinis naujų atvejų skaičius per dieną nežymiai viršija 200.

Panašias mintis yra išsakęs ir šalies sveikatos apsaugos ministras Adamas Niedzielskis. Jo teigimu, nauji ribojimai išaugus atvejų skaičiui pirmiausia galėtų atsirasti regionuose, kur pasiskiepijusiųjų mažiausia.

Kol Lenkijoje epideminė situacija yra gana gera, jokių ribojimų nėra, verslai gali įsileisti ką nori.

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad lenkai pagal požiūrį į galimus ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams yra pasidalinę – panašus skaičius žmonių tokiems ribojimams pritartų ir nepritartų.

Lenkijoje įvyko ne vienas protestas prieš vakcinavimą ir pandeminius ribojimus, šioje šalyje prieš vakcinavimą nusistatę žmonės elgiasi aršiau negu daugelyje kitų ES šalių. Rugpjūčio pradžioje buvo padegtas Katovicų mieste esantis skiepijimo centras, liepos pabaigoje bandyta įsilaužti į skiepijimo centrą Grodzisko mieste.

Tačiau kol kas, kol Lenkijoje epideminė situacija yra gana gera, jokių ribojimų nėra, verslai gali įsileisti ką nori. Tiesa, verslams palikta galimybė patiems riboti nepasiskiepijusių žmonių patekimą, bet daugelis jų to nedaro.

Bent vieną COVID-19 skiepą yra gavę tik 59 proc. 18 metų ir vyresnių lenkų – tai gerokai mažesnis skaičius nei kitose ES šalyse. 57,5 proc. yra paskiepyti pilnai.

Danija – pionierė

Danijoje COVID-19 pažymėjimas pradėjo veikti bene anksčiausiai Europoje – dar balandžio pradžioje aktyvuota programėlė „Coronapas“.

Toks pasas, kaip ir daug kur kitur ES, įrodo vakcinaciją nuo koronaviruso, neseną persirgimą ar tai, kad per pastarąsias 72-96 valandas atlikto testo rezultatas buvo neigiamas. Kopenhaga sistemą pavasarį pristatė kaip „greitą ir lengvą prieigą prie paslaugų bei renginių“.

„Scanpix“/AP nuotr./Vakcinacija Danijoje
„Scanpix“/AP nuotr./Vakcinacija Danijoje

Pažymėjimas reikalingas norint patekti į teatro, koncertų ar kino sales, kuriose telpa daugiau nei 500 lankytojų. Jei nori apsilankyti lauko koncerte ar futbolo rungtynėse, kurias, tikėtina, stebės daugiau nei 2 tūkst. žmonių, „Coronopas“ irgi reikalingas.

COVID-19 pažymėjimas reikalingas ir keliaujant į mišias bažnyčioje, jei ten atvyksta daugiau nei 500 asmenų. Dokumento reikia keliaujant į kirpyklą, vandens parką, masažo, norint prisėsti restoranų, kavinių ar barų viduje. Žinoma, galioja ir europietiškas sertifikatas.

Aišku, Danija daug problemų dėl vakcinacijos neturi – 70 proc. visų gyventojų jau paskiepyti abiem dozėmis, o visuomenė vakcinas vertina itin teigiamai. Šalis spalio 1-ąją ketina visiškai atsidaryti.

Norvegijoje – bendri ribojimai

Norvegijoje naujų užsikrėtimų skaičius per dvi savaites 100 tūkst. gyventojų siekia 121,6 – maždaug dvigubai mažiau negu Lietuvoje.

Norint patekti į Norvegiją galioja europinis COVID-19 sertifikatas. „Žaliojo paso“ atitikmens ar ribojimų, taikomų išskirtinai nepasiskiepijusiems žmonėms, Norvegijoje nėra.

Tačiau tai, kiek žmonių gali dalyvauti viešuose renginiuose, priklauso ir nuo to, ar šių organizatoriai įleidžia tik pasiskiepijusius, persirgusius ar testą pasidariusius dalyvius, ar visus norinčius. Tad tikrinti, ar žmonės yra pasiskiepiję, yra suinteresuoti patys renginių organizatoriai.

„Scanpix“ nuotr./Vakcinos nuo COVID-19
„Scanpix“ nuotr./Vakcinos nuo COVID-19

Be to, rekomenduojama asmenines šventes rengti su ne daugiau negu 20 žmonių ir lauke, tačiau pilnai paskiepyti žmonės į šį skaičių neįtraukiami.

Restoranai, kavinės ir barai Norvegijoje gali priimti tik ribotą skaičių žmonių, priklausomai nuo užimamo ploto.

„Žaliojo paso“ atitikmens ar ribojimų, taikomų išskirtinai nepasiskiepijusiems žmonėms, Norvegijoje nėra.

Be to, jie turi laikytis griežtų socialinės distancijos taisyklių, nepriklausomai nuo to, ar atėję žmonės yra pasiskiepiję, ar ne. Reikalavimai galioja ir sporto bei kultūrinių renginių organizavimui. Papildomus ribojimus, esant poreikiui, gali nustatyti pačios savivaldybės.

Mažiausiai vieną COVID-19 skiepą yra gavę 86,3 proc. 18 metų ir vyresnių norvegų. 48,6 proc. yra paskiepyti pilnai.

Jungtinė Karalystė gyvena laisvai

Jungtinė Karalystė nebėra ES narė, tad po „Brexit“ čia ES COVID-19 pažymėjimas nėra išduodamas – tiesa, galioja atvykstantiesiems. Šalyje galioja Nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos (NHS) „Covid Pass“, pripažįstamas ir Bendrijos valstybėse narėse.

Šalis jau nuo liepos gyvena be apribojimų, tad šis dokumentas nėra ypatingai aktualus ir daugiausia reikalingas keliaujant. „Covid Pass“ yra dviejų rūšių – „vietinis“ ir „kelionių“. Skaitmeninis pažymėjimas jį aktyvavus galioja 28 dienas.

Vyriausybė, tiesa, tvirtina, kad tam tikra aplinka gali būti jautri – pavyzdžiui, naktiniai klubai. Todėl norint į tokias vietas patekti ateityje gali prireikti parodyti „Covid Pass“ – numatoma, kad tvarka įsigaliotų rugsėjo pabaigoje, kai skiepytis jau galės visi dabartiniai 18-mečiai.

Jungtinė Karalystė jau nuo liepos gyvena be apribojimų, tad šis dokumentas nėra ypatingai aktualus ir daugiausia reikalingas keliaujant.

Šiuo metu oficialios taisyklės dar nėra, bet kai kurie naktiniai klubai ir kitos įstaigos pačios nusprendė prašyti klientų įrodyti, ar yra vakcinuoti.

Londonas taip pat neatmeta galimybės įvesti privalomą Anglijos universitetų studentų skiepijimą, nors liepos pabaigoje tokia idėja bent laikinai buvo atidėta į stalčių.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Borisas Johnsonas
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Borisas Johnsonas

Beveik 63 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų visiškai paskiepyti nuo koronaviruso, o praėjusią savaitę skelbta, kad antikūnių turi daugiau nei 90 proc. šalies žmonių.

Vokietijoje – 3G sistema

Vokietijoje naujų užsikrėtimų skaičius per dvi savaites 100 tūkst. gyventojų siekia 61,4 – maždaug keturis kartus mažiau negu Lietuvoje.

Šioje šalyje rugpjūčio 23 d. įsigaliojo vadinamoji 3G sistema, taip pavadinta pagal vokiškus žodžius geimpft – paskiepytas, genesen – pasveikęs ir getestet – testuotas.

Pagal šią sistemą, kurią drauge įvedė visos 16 Vokietijos žemių, į daugelį viešų uždarų vietų – nuo ligoninių ar globos namų iki restoranų ar kirpyklų – gali patekti tik žmonės, kurie yra paskiepyti, persirgę COVID-19 arba testuoti.

Vokietijos centrinė valdžia ir žemių valdžia susitarė, kad sistema įsigalioja, kai konkrečioje žemėje naujų užsikrėtimų skaičius per dvi savaites 100 tūkst. gyventojų pasiekia 35. Kai kurios žemės taiko ir žemesnį rodiklį arba išvis jo netaiko.

Vokietijoje įsigaliojo vadinamoji 3G sistema, taip pavadinta pagal vokiškus žodžius geimpft – paskiepytas, genesen – pasveikęs ir getestet – testuotas.

Be to, nuo spalio 11 d. greitieji testai nuo COVID-19 Vokietijoje taps mokami.

Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas neseniai pareiškė, kad Vokietijoje vyksta „nepasiskiepijusių pandemija“ ir kad jei dėl COVID-19 į ligonines guldomų pacientų skaičius augs, nepasiskiepijusių vokiečių lauks ir griežtesni ribojimai. Tačiau jis akcentavo, kad paskiepytiems arba persirgusiems koronavirusu vokiečiams naujų apribojimų nebus.

Imago / Scanpix nuotr./Jensas Spahnas
Imago / Scanpix nuotr./Jensas Spahnas

Bent vieną COVID-19 skiepą yra gavę 76,7 proc. 18 metų ir vyresnių vokiečių. 70,6 proc. yra paskiepyti pilnai.

Prancūzijoje – kassavaitiniai protestai

Prancūzijoje naujų užsikrėtimų skaičius per dvi savaites 100 tūkst. gyventojų siekia 481,9 – maždaug dvigubai daugiau nei Lietuvoje.

Šioje šalyje šiuo metu galioja „Sveikatos pasas“, kurį reikia parodyti norint patekti į daugelį renginių ir įstaigų. Šį pasą gali gauti žmonės, kurie yra pilnai paskiepyti, persirgę COVID-19 arba turintys neigiamą COVID-19 testą. Vietoje paso galioja ir ES skaitmeninis COVID sertifikatas.

Tik su „Sveikatos pasu“ galima patekti į renginius, skirtus daugiau nei 50 žmonių, pramogų ir kultūros įstaigas, restoranus, barus, didžiuosius prekybos centrus, ligonines, globos namus. Taip pat jis reikalingas norint keliauti tarpmiestiniu transportu.

Apklausa parodė, jog dauguma prancūzų palaiko sveikatos paso sistemą. Protestuotojams pritaria tik maždaug trečdalis gyventojų.

Prieš „Sveikatos pasų“ sistemą Prancūzijoje kas savaitgalį vyksta protestai. Pastarajame, vykusiame šį savaitgalį, dalyvavo apie 175 tūkst. žmonių.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Sveikatos paso priešininkų protestas Prancūzijoje
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Sveikatos paso priešininkų protestas Prancūzijoje

Visgi protestuotojų skaičius kas savaitę mažėja, o sociologinių tyrimų agentūros „Ifop“ savaitraščio „Journal du Dimanche“ užsakymu praėjusį savaitgalį atlikta apklausa parodė, jog dauguma prancūzų palaiko sveikatos paso sistemą. Protestuotojams pritaria tik maždaug trečdalis gyventojų.

Bent vieną COVID-19 skiepą yra gavę 88 proc. 18 metų ir vyresnių prancūzų. 68,6 proc. yra paskiepyti pilnai.

Italijoje – „žaliasis pasas“

Italijoje naujų užsikrėtimų skaičius per dvi savaites 100 tūkst. gyventojų siekia 143,1. Šioje šalyje taip pat galioja specialus COVID-19 „žaliasis pasas”, nors jis ne toks griežtas kaip Prancūzijoje.

Pažymėjimą nuo rugpjūčio 6 d. reikia turėti norint patekti į kino teatrus, muziejus ir uždaras sporto erdves, taip pat pavalgyti restoranų viduje. Nuo rugsėjo 1 d. „žaliąjį pasą“ turėti privalės visi mokytojai.

Italijos vyriausybė svarsto „žaliojo paso“ sistemą išplėsti dar plačiau. Premjeras Mario Draghi yra teigęs, kad kitaip gresia naujas karantinas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mario Draghi
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mario Draghi

Svarstoma, kad turėti „žaliąjį pasą“ gali būti reikalaujama visų darbuotojų, kurie negali dirbti iš namų – pavyzdžiui, viešojo transporto darbuotojų ar prekybos centrų darbuotojų, dalies viešojo sektoriaus darbuotojų, dirbančių kontaktinį darbą.

Sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai Italijoje privalo būti pilnai paskiepyti, kitaip darbdavys juos gali atleisti.

Italijoje taip pat vyksta protestai prieš COVID-19 pasus. Visgi jie nėra itin gausūs – pavyzdžiui, į Romoje rugpjūčio 8 d. vykusį protestą susirinko tik apie tūkstantį žmonių.

Bent vieną COVID-19 skiepą yra gavę 79,2 proc. 18 metų ir vyresnių italų. 68 proc. yra paskiepyti pilnai.

Graikijoje – ribojimai asmenims be imuniteto

Graikijoje, kuri labai priklausoma nuo turizmo, į kovą su COVID-19 žiūrima rimtai – vyriausybė skatina žmones skiepytis ir šią savaitę kaip tik paskelbė apie naujus ribojimus tiems, kurie neturi imuniteto koronavirusui.

Šalies sveikatos apsaugos ministras Vasilis Kikilijas, pagrįsdamas tokį sprendimą, tiesiog nurodė faktą, kad daugiau nei 90 proc. pacientų, gydomų dėl šios ligos reanimacijoje, nėra pasiskiepiję.

„Scanpix“/AP nuotr./Protestai Graikijoje
„Scanpix“/AP nuotr./Protestai Graikijoje

Pagal naująsias taisykles neskiepyti asmenys turės tikrintis dėl koronaviruso vieną ar du kartus per savaitę, atsižvelgiant į jų profesiją. Svarbu tai, kad testai tokiems žmonėms bus mokami – tai dar viena paskata skiepytis. Greitųjų testų kaina sieks 10 eurų.

„Šios priemonės nėra baudžiamosios, – teigė V.Kikilijas. – Jos yra mūsų pareiga visiems tiems, kurie atsargiai išgyveno 18 pandemijos mėnesių, tiems, kurie neteko savo parduotuvių, darbų ar turėjo dirbti iš namų, kad apsisaugotų.“

Graikijoje šios taisyklės įsigalios rugsėjo 13-ąją. Nuo tos dienos į restoranus, kavines, barus ir laisvalaikio vietas bus įleidžiami tik paskiepyti arba neseniai pasveikę klientai. Patikrinimai bus atliekami prie įėjimo naudojanti COVID-19 pažymėjimo skenavimo programėlę.

Mūsų pareiga visiems tiems, kurie atsargiai išgyveno 18 pandemijos mėnesių, tiems, kurie neteko savo parduotuvių, darbų ar turėjo dirbti iš namų, kad apsisaugotų.

Uždarose viešosiose ir atvirose erdvėse, kur būna daug žmonių, kaukes ir toliau bus privaloma dėvėti visiems.

Šalyje dar vasarą priimtas įstatymas, numatantis privalomą visų sveikatos priežiūros darbuotojų, įskaitant dirbančiuosius senelių namuose, skiepijimą ir atsisakančiųjų vakcinuotis nušalinimą nuo darbo.

Graikijoje, kaip ir kitur Europoje, vyksta protestai, tačiau apklausos dar prieš mėnesį parodė, kad daugelis šalies gyventojų teigiamai vertina vakcinas nuo koronaviruso. Abiem dozėmis pasiskiepiję 54 proc. Gyventojų.

Ispanija – išimtis. Kodėl?

Ispanijoje savo ruožtu skaitmeninio COVID-19 sertifikato užkurti nepavyksta. Keturiuose šalies regionuose – Kanarų salose, Andalūzijoje, Kantabrijoje ir Galicijoje tokias priemones atmetė vietos teismai.

O praėjusią savaitę Ispanijos Aukščiausiasis Teismas pasisakė prieš COVID-19 pažymėjimo naudojimą siekiant patekti į naktinio pasilinksminimo vietas.

Tai reiškia, kad nė vienai iš 17 Ispanijos regioninių vyriausybių nebėra prasmės net bandyti įvesti sveikatos pasus kitokiu nei kelionės tikslu. Kaip pastebi portalas „The Local“, net jei tokios priemonės būtų įvestos, teismai po kelių dienų ar savaičių jas atmestų.

Liepos pabaigoje per vieną demonstraciją buvo puldinėjami žurnalistai, kurie buvo vadinami „manipuliatoriais“ ir net „žudikais“.

Teisėjų tiek regionuose, tiek Madride argumentas toks: prievolė įrodyti, kad esi pasiskiepijęs, persirgęs ar sulaukęs neigiamo testo rezultato, pažeidžia pagrindines žmogaus teises, o teigiamas poveikis visuomenės sveikatos būklei minimalus.

Ispanai masiškai skiepijasi – netrukus ten bus vakcinuota net 75 proc. visų gyventojų. Tačiau šalyje rengtas ne vienas protestas ne tik dėl potencialaus COVID-19 pažymėjimo, bet ir dėl kaukių dėvėjimo ar nepilnamečių skiepijimo.

Liepos pabaigoje per vieną demonstraciją buvo puldinėjami žurnalistai, kurie buvo vadinami „manipuliatoriais“ ir net „žudikais“.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

03:15
07:09
07:38

Esports namai

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie 15min