Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 14d. 23:00

D.Trumpo apkalta: respublikonų senatorių verdiktas nulems partijos ateitį

Donaldo Trumpo rėmėjai prie Kapitolijaus
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Donaldo Trumpo rėmėjai prie Kapitolijaus

JAV Atstovų Rūmai, kuriuose demokratai turi trapią daugumą, trečiadienį paskelbė apkaltą Donaldui Trumpui – dėl kurstymo surengti puolimą prieš Kapitolijų. Tačiau įdomiausia, kaip elgsis Senatas, jei konkrečiai – respublikonai senatoriai. Nuo to, kiek jų pritars kolegoms demokratams, priklausys visos partijos ateities kryptis, pastebi „NBC News“. Mat nuo dešiniųjų politikų nusisuka ir paprasti rinkėjai, ir turtingi rėmėjai.

Skaičiuojama, kad jei balsavimas dėl kaltinimų Senate vyks po sausio 20-osios, kai prezidentu bus inauguruotas demokratas Joe Bidenas, D.Trumpo nušalinimą parems, žinoma, visi demokratai senatoriai.

Bet reikės ir mažiausiai 17 respublikonų, kurie po dviejų papildomų rinkimų Džordžijoje neteko daugumos Senate, paramos.

Lengva nebus, mat dešinieji šiuo metu atsidūrę nepavydėtinoje padėtyje. Nemažai respublikonų politikų ir viešai, ir privačiai smerkia D.Trumpo retoriką, kursčiusią fanatikus pulti JAV Kapitolijų, bet turi atsižvelgti ir į kelis labai svarbius aspektus.

Viena vertus, dalis nuosaikesnių respublikonų rinkėjų norėtų, kad politikai atsiribotų nuo partijai esą kenkiančio D.Trumpo stovyklos. Taip respublikonai galėtų pradėti ieškoti naujo kelio į priekį.

Tačiau apklausos rodo, kad dešimtys milijonų dešiniųjų pažiūrų amerikiečių tiki prezidento skleidžiamomis sąmokslo teorijomis ir žada keršyti respublikonams, kurie neva išduos D.Trumpą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Todėl kyla grėsmė prarasti populiarumą ir sulaukti keršto – negana to, nebūtinai vien prie balsadėžių. Jau pranešta apie D.Trumpą palaikančių fanatikų grasinimus dvejojantiems Atstovų Rūmų nariams.

Svarbus M.McConnello apsisprendimas

„Tai tikrai atrodo kaip geras paskutinis šansas pasipriešinti tam vyrukui, kol tai dar svarbu, – sako lobistas, buvęs respublikonų pareigūnas Liamas Donovanas. – Respublikonai gali arba prabilti, arba eiti nesipriešinimo keliu, tačiau kažkada reikės į save pažvelgti ir tai kainuos.“

Politiniai skaičiavimai, kaip minėta, sudėtingi, nes dauguma respublikonų rinkėjų tiki nepagrįstais D.Trumpo ir jo sąjungininkų teiginiais, esą prezidento rinkimuose pergalė buvo iš jo pavogta.

Antai jau po Kapitolijaus šturmo praėjusią savaitę „Quinnipiac“ apklausa parodė, kad 71 proc. respublikonų teigiamai vertina D.Trumpo darbą, o 73 proc. tiki, jog jis ne kenkia JAV demokratijai, o ją saugo. Bendrai pagal abu rodiklius visoje Amerikoje 60 proc. respondentų vertinimai nepalankūs.

„Kongreso nariai respublikonai, ypač Senate, negali ignoruoti rinkėjų nuomonės. Bet dabar yra tinkamiausias laikas reaguoti“, – vis dėlto pabrėžia anksčiau Atstovų Rūmuose patarėju dirbęs konsultantas Rory Cooperis, kuris kritiškai vertina D.Trumpą.

Paradoksalu, bet net po Kapitolijaus šturmo dešinieji kaltino demokratus skaldant Ameriką.

„Visuomenės reakcija į Kapitolijaus universali – ji neigiama. Kritiškus pasisakymus apie Trumpą galima prilipdyti prie tų įvykių ir taip sušvelninti politinį smūgį. Kapitolijaus šturmas tampa savotišku skydu.

Rinkimai vyks tik po dvejų metų, todėl rizika nukentėti šiandien yra maža“, – pridūrė R.Cooperis.

Per debatus Atstovų Rūmuose daugelis respublikonų palaikė D.Trumpą, nors dešimt jų balsavo už apkaltą. Paradoksalu, bet net po Kapitolijaus šturmo dešinieji kaltino demokratus skaldant Ameriką.

„Kodėl demokratai kursto ugnį, užuot mėginę užgesinti liepsnas?“ – klausė Arizonoje į Atstovų Rūmus išrinktas Andy Biggsas, neseniai jungęsis prie bandymų anuliuoti rinkikų balsus Pensilvanijoje ir Arizonoje, valstijose, kur J.Bidenas nugalėjo nežymia persvara.

Visgi Senatas – kitas reikalas. Akivaizdu, kad, tarkime, Mittas Romney balsuos už kaltinimus D.Trumpui, bet visų svarbiausia bus Senato respublikonų lyderio Mitcho McConnello nuomonė.

„The New York Times“ dar prieš balsavimą Atstovų Rūmuose skelbė, esą M.McConnellas mano, kad D.Trumpo veiksmai verti apkaltos ir kad jo nušalinimas padėtų Respublikonų partijai nusipurtyti trumpizmo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lindsey Grahamas ir Mitchas McConnellas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lindsey Grahamas ir Mitchas McConnellas

Pats senatorius trečiadienį teigė dar nepriėmęs sprendimo, nes nori išgirsti teisinius argumentus. Jei M.McConnellas paremtų kaltinimus D.Trumpui, tikėtina, kad jo pavyzdžiu pasektų daugiau respublikonų.

Pakvipo seniai matytu susiskaldymu

Jei D.Trumpas būtų nuteistas, Senatas taip pat galėtų papildomu balsavimu uždrausti jam ateityje eiti bet kokias pareigas federalinėje sistemoje. Tai iškart pakeistų situaciją prieš 2024-ųjų respublikonų pirminius rinkimus.

Bet ir vėl – į rinkėjų nuomonę neatsižvelgti negalima. Analitikų teigimu, Respublikonų partija šiuo metu turi apsispręsti, kieno – D.Trumpu nepatenkintų nuosaikiųjų ar prezidentą aktyviai palaikančių rinkėjų – balsai jai reikalingesni.

Kol kas nusisuka ir vieni, ir kiti, pastebi „Reuters“. Antai 65-erių Paulas Fosteris, dažytojas iš Meino valstijos, įsiutęs ant partijos lyderių, prieštaraujančių D.Trumpui, teigiančiam, kad pergalė rinkimuose iš jo buvo pavogta.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

„Partija visiškai subyrės, jei nusisuks nuo Trumpo“, – įsitikinęs P.Fosteris, prognozuojantis, kad ištikimiausi D.Trumpo rėmėjai atskils ir sukurs naują partiją. Naujos apklausos išties liudija, kad daug aktyvistų pasiryžę palikti respublikonus, jei šie nepalaikys D.Trumpo.

Tačiau Niujorko valstijoje gyvenantis ir nuo jaunystės už respublikonus balsuojantis Marcas Cupelo kaip tik gailisi balsavęs už D.Trumpą 2016-aisiais. Su siaubu Kapitolijaus šturmą stebėjęs vyras norėtų, kad partija išmestų D.Trumpą už borto.

Stebėtojai tvirtina, kad tokio vidinio susiskaldymo dešiniųjų stovykloje nebuvo nuo pat Votergeito skandalo, privertusio atsistatydinti prezidentą Richardą Nixoną.

„Reikia nusipurtyti ir iškreiptų vertybių. Tiesiog norėčiau, kad jis (D.Trumpas, – red.) bėgtų pabrukęs uodegą“, – sako M.Cupelo.

Tokių kontrastų Respublikonų partijoje dabar labai daug. Stebėtojai tvirtina, kad tokio vidinio susiskaldymo dešiniųjų stovykloje nebuvo nuo pat Votergeito skandalo, privertusio atsistatydinti prezidentą Richardą Nixoną.

„Scanpix“/AP nuotr./Richardas Nixonas
„Scanpix“/AP nuotr./Richardas Nixonas

Negana to, kad ir kokį kelią – tolesnės paramos D.Trumpui ar jo izoliavimo – pasirinktų partijos strategai, rinkėjų balsų respublikonai vis tiek praras. Antra vertus, būtent dabar galbūt ir galima rizikuoti, nes respublikonai nekontroliuos nei Baltųjų Rūmų, nei Senato, nei Atstovų Rūmų.

D.Trumpas per prezidento rinkimus surinko apie 74 milijonus balsų – daugiau nei bet kuris kitas respublikonų kandidatas per visą tokių balsavimų istoriją. Toks rodiklis įspūdingas.

Bet kritikai iškart atšauna, kad D.Trumpo sugebėjimą pritraukti balsus pranoko tik jo talentas juos atbaidyti – juk J.Bideną rinkimuose parėmė daugiau nei 81 mln. balsavusių amerikiečių. Tai rekordas, o už demokratą balsavo ir dauguma nepriklausomų rinkėjų, ir dalis nusivylusių respublikonų.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Joe Bidenas
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Joe Bidenas

Tokie dešinieji rinkėjai buvo ypač svarbūs svyruojančiose valstijose ir dabar tikina, kad niekada nebalsuos už partiją, kuri toliau bus priklausoma nuo D.Trumpo.

Per pastaruosius 30 metų dešiniųjų kandidatas daugiau balsų visose JAV nei demokratas surinko vos sykį – 2004-aisiais.

Anot ilgamečio respublikonų stratego Matto Mackowiako, pagrindinis klausimas, kurį sau turi užduoti respublikonų vadovybė, yra toks: „Negalime laimėti be Trumpo šalininkų bazės, tad kaip ją išlaikyti be Trumpo?“

Respublikonams, beje, nepalankūs ir kiti rodikliai – nepriklausomai nuo D.Trumpo. Per pastaruosius 30 metų dešiniųjų kandidatas daugiau balsų visose JAV nei demokratas surinko vos sykį – 2004-aisiais, o kitas pergales nulėmė gebėjimas pasinaudoti keista Amerikos rinkimų sistema.

Įpyko didžiosios korporacijos

Kol kas tokių rinkėjų kaip M.Cupelo – mažuma, nors ir didėjanti. O D.Trumpą ištikimai remiantys amerikiečiai neslepia pykstantys ant respublikonų politikų, drįstančių smerkti prezidentą.

„Bestuburiai niekšai nusisuka nuo prezidento ir dešimčių milijonų jo rėmėjų dėl poros šimtų žmonių veiksmų Kapitolijuje“, – piktinasi 66-erių pensininkas Davidas Wallace'as iš Pensilvanijos.

Įdomu, kad net po riaušių Kapitolijuje 139 Atstovų Rūmų ir aštuoni Senato respublikonai pakluso D.Trumpo raginimui nepripažinti Rinkikų kolegijos verdikto, įrodyto nepaisant galybės iššūkių teismuose, kad lapkritį nugalėjo J.Bidenas.

Tiesa, gali būti, kad tokių respublikonų politikų nuomonę greitai pakeis nauja ne tik politinė, bet ir finansinė realybė. Mat jau nemažai didžiųjų JAV kompanijų paskelbė, kad gali nebeskirti lėšų įvairiems respublikonų politikams, ypač tiems, kurie atsisakė patvirtinti J.Bideno pergalę.

Apie tokį ketinimą pranešė „Amazon“, „General Electric“, „Dow“, „AT&T“, „Comcast“, „Verizon Communications“, „American Express“, „Airbnb“, „Cisco Systems“, „Best Buy“, „Mastercard“.

Vida Press nuotr./Amazon
Vida Press nuotr./Amazon

Didžiosios Amerikos korporacijos paprastai plačiai paskirsto pinigus Vašingtone, bet dabar atvirukų milžinė „Hallmark“ jau paprašė senatorių Josho Hawley ir Rogerio Marshallo, kurie nepanoro patvirtinti J.Bideno pergalės, grąžinti finansinę paramą.

Aišku, po rinkimų JAV politiką visada ištinka pauzė – pinigų nėra kur leisti, tad jų ir nereikia. Bet panašu, kad bandoma daryti spaudimą respublikonams.

„Scanpix“/AP nuotr./Joshas Hawley
„Scanpix“/AP nuotr./Joshas Hawley

„Dow“ netgi paskelbė, kad pinigų respublikonams įstatymų leidėjams neskirs iki pat jų kadencijos pabaigos. Kitos kompanijos lėšų skyrimą stabdo laikinai arba nutraukia tiek respublikonų, tiek demokratų rėmimą – pavyzdžiui, „Ford“, „Microsoft“, „Facebook“.

Tiesa, kai kurie analitikai mano, kad boikotas neužsitęs, nes korporacijoms prieiga prie deputatų Kapitolijuje be galo reikalingas, o nauda nusveria žalą, kurią joms gali padaryti ryšiai su politikais, esą kenkiančiais demokratijai.

„Labai lengva sustabdyti lėšų skyrimą kampanijoms praėjus dviem mėnesiams po rinkimų. Klausimas, ar visi šie gestai išliks“, – tvirtina Stanfordo universiteto teisės profesorius Nathanielis Persily.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min