Kairiųjų blokas, kurį sudaro penkios partijos, įskaitant M. Frederiksen socialdemokratus, iškovojo 84 vietas, dešinieji ir kraštutiniai dešinieji gavo 77, o Nuosaikiųjų partija per rinkimus laimėjo 14 vietų.
Socialdemokratai pasiekė blogiausią rinkimų rezultatą nuo 1903 metų, nors ir liko didžiausia Danijos partija, turinčia 38 vietas 179 vietų parlamente.
M.Frederiksen trečiadienį karaliui Frederikui oficialiai įteikė savo koalicinės vyriausybės atsistatydinimo pareiškimą, per televiziją transliuotuose partijų lyderių debatuose pareiškusi, kad nori pabandyti suformuoti centro kairiųjų vyriausybę.
„Realiausias scenarijus“ būtų koalicija su penkiomis kairiosiomis partijomis ir centro dešiniaisiais nuosaikiaisiais, sakė ji.
Tačiau nėra aišku, ar užsienio reikalų ministro Larso Lokke Rasmusseno vadovaujama partija su tuo sutiks.
„Nemanau, kad Danijai reikia politikos, suderintos su“ kairiuoju Raudonųjų ir žaliųjų aljansu, sakė L.L.Rasmussenas.
Karalius Frederikas vėliau trečiadienį turi atskirai susitikti su partijų lyderiais, kad nuspręstų, kam turėtų būti pavesta pabandyti suformuoti kitą vyriausybę.
„Tikiuosi, kad Mette Frederiksen taps ministre pirmininke“, – žurnalistams sakė Kopenhagos universiteto politikos mokslų profesorius Rune Stubageris.
„Tačiau nežinau, su kokių partijų – kairiųjų ar dešiniųjų – palaikymu“, – sakė jis.
Jis pažymėjo, kad L.L.Rasmussenas, dukart dirbęs ministro pirmininko poste, greičiausiai pretenduos į premjero postą, nors jis pats ir neigė, kad jį dabar domina šios pareigos.
„Danai nori manęs, o ne kito ministro pirmininko. Vis dar turiu palaikymą, kad galėčiau tęsti darbą Danijos žmonių vardu“, – per debatus tvirtino M.Frederiksen.
Pastaruosius ketverius metus M.Frederiksen vadovavo beprecedentei kairiųjų ir dešiniųjų koalicijai, kurią sudarė jos socialdemokratai, nuosaikieji ir liberalai.
Liberalai atsisakė toliau dirbti socialdemokratų vadovaujamoje vyriausybėje.
„Per sunku pasakyti“
Danai dabar ruošiasi ilgoms deryboms. Po 2022 metų rinkimų derybos truko šešias savaites.
„Tai ilgas procesas, o tai reiškia, kad vyriausybė nebus suformuota ir šiuo laikotarpiu bus gana sunku priimti įstatymus“, – apgailestavo 54 metų inžinierius Jesperas Dyrfjeldas Christensenas.
„Tikrai per sunku pasakyti, kas bus koalicijos dalis“, – pripažino R.Stubageris.
Parlamente esant 12 partijų, politinis kraštovaizdis yra susiskaldęs, nors Danija yra įpratusi prie mažumos vyriausybių.
„Tam tikra prasme taip veikia Danijos politika. Turite mažumos vyriausybę centre, kuri vienais klausimais sudaro daugumą su kairiaisiais, o kitais – su dešiniaisiais“, – aiškino R.Stubageris.
Tikimasi, kad derybose daugiausia dėmesio bus skiriama ekonomikos ir pensijų klausimams, taršai bei imigracijai, sakė jis.
Tradicinė kraštutinių dešiniųjų Danijos liaudies partija, kuri nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos darė didelę įtaką politikai, bet per 2022 metų rinkimus patyrė nuosmukį, savo rezultatą padidino daugiau nei trigubai – iki 9,1 proc. balsų.
Trys prieš imigraciją nusiteikusios grupės kartu surinko 17 proc. balsų – tai stabilus Danijos populistinių dešiniųjų rodiklis per pastaruosius du dešimtmečius.
„Jei derybos vyks kairiųjų bloke su nuosaikiaisiais, tuomet daugiau dėmesio bus skiriama žaliesiems klausimams, o ne imigracijai“, – sakė R.Stubageris.
„Tačiau jei nuosaikieji derėsis su dešiniosiomis partijomis, pagrindinis klausimas bus imigracija“, – teigė jis.
Keturias vietas Danijos parlamente užima dvi jos autonominės teritorijos – dvi priklauso Grenlandijai ir dvi Farerų saloms.
Nors fareriečiai atnaujino dviejų kadenciją baigiančių įstatymų leidėjų mandatus (po vieną kiekvienam blokui), Grenlandija didžiule persvara palaikė kairiąją partiją ir „Naleraq“, pasisakančią už greitą nepriklausomybę nuo Danijos.
