Sekite 15min Google
Socialiniuose tinkluose plinta įrašas, kuriame teigiama, esą airių žurnalistas Chay Bowesas keturių minučių vaizdo įrašu paneigė Rusijos kariuomenės įvykdytų žudynių Ukrainos mieste Bučoje faktą ir „sugriovė pagrindinį pastarųjų metų propagandos mitą“.
Įrašo autoriaus teigimu, iš 456 Bučos memoriale įamžintų aukų 57 esą buvo Ukrainos kariuomenės, policijos, teritorinės gynybos ar Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pareigūnai, o dar 26 – kovotojai. Taip siekiama sudaryti įspūdį, kad Rusijos pajėgos žudė ne beginklius civilius, bet ginkluotą pasipriešinimą joms rodžiusius asmenis.
Taip pat tvirtinama, kad Ukrainos kariškiai esą ragino „šaudyti į tuos, kurie turi baltus raiščius“, nors, pasak įrašo autoriaus, šiuos raiščius Rusijos kariai civiliams buvo išdaliję dėl jų saugumo.
Galiausiai remiamasi Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pasisakymu forume „Dialogas apie klastotes 4.0“. Jis Bučos žudynes pavadino „ciniškiausiu farsu“ ir apkaltino Kyjivą surengus inscenizaciją, kurios tikslas esą buvo sužlugdyti Stambule vykusias Rusijos ir Ukrainos taikos derybas.
Suklydo skaičiuodami aukas
Tačiau oficialūs duomenys rodo ką kita. 2023 metų vasarą Bučoje atidengtame memoriale buvo įrengta 501 lentelė su identifikuotų aukų vardais.
2024 metų kovą Ukrainos prezidento interneto svetainėje skelbta, kad memoriale jau įamžinti 509 nustatytos tapatybės civiliai, o dalis lentelių vis dar buvo be vardų. Taigi įraše minimas 456 aukų skaičius neatitinka oficialiai skelbtų duomenų.
Naujausiais, 2026 metų kovo duomenimis, per 33 dienas trukusią Rusijos okupaciją Bučoje žuvo 561 civilis, tarp jų – 12 vaikų. Šiuos duomenis paskelbė Ukrainos prezidentūra, minint ketvirtąsias miesto išlaisvinimo metines.
Svarbu pažymėti, kad skirtingais metais skelbti skaičiai nebūtinai prieštarauja vieni kitiems. Memoriale įamžintų nustatytos tapatybės aukų skaičius ir bendras nustatytų žuvusių civilių skaičius nėra tapatūs rodikliai.
Be to, tyrimams tęsiantis, gali būti nustatomos anksčiau neatpažintų aukų tapatybės, tikslinami žuvusiųjų sąrašai.
Apsimeta faktų tikrintojais
Įraše minimi skaičiai apie 57 Ukrainos karius ir dar 26 kovotojus nėra Ch.Boweso savarankiško tyrimo rezultatas. Jie paimti iš vadinamojo „Global Fact-Checking Network“ (GFCN) paskelbtos analizės, kurią išplatino Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
GFCN 2025 metų balandį įkūrė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS ir Europos Sąjungos sankcionuota organizacija „Dialog“.
Dezinformacijos analitikai iš „EUvsDisinfo“ šį tinklą apibūdina kaip Kremliaus finansuojamą struktūrą, kurios pavadinimas sąmoningai primena tarptautinį faktų tikrintojų tinklą „International Fact-Checking Network“ (IFCN), nors su juo GFCN nėra susijęs.
Taigi, TASS savo publikacijoje remiasi pačios įsteigtos struktūros išvadomis.
Rusijos valstybinio GFCN teigimu, net 198 Bučos memoriale įamžinti asmenys neatitinka žuvusių civilių apibrėžimo, o 26 iš jų esą buvo neoficialūs kovos veiksmų dalyviai.
Vėliau tas pats Ch.Bowesas cituojamas Rusijos valstybinių „faktų tikrintojų“ analizę pristatančiame straipsnyje, kuriame tvirtina, kad tarp memoriale įamžintų žmonių yra ir nuo 2014 metų kovos veiksmuose dalyvavusių asmenų.
-
Siaubo dienos Bučoje: kaip Rusijos kariai vykdė taikių gyventojų „valymo“ operaciją
-
K.Kallas: yra daugybė karo nusikaltimų Bučoje įrodymų
-
„Man nerūpi“: žurnalistai demaskavo Rusijos karius, surengusius žudynes Bučoje
-
Rusijai niežti nagai „ištirti“ nusikaltimus Bučoje: negavę informacijos pažėrė melagienų
-
Davė nurodymus žudyti civilius Bučoje: Ukraina įvardijo pirmąjį už tai atsakingą Rusijos karininką
GFCN savo tariamos analizės išvadas pateikė kaip nustatytus faktus, tačiau neatskleidė nei išsamios tyrimo metodologijos, nei konkrečių šaltinių, kuriais remiantis asmenys priskirti kariams ar kovotojams. Taip pat nepateikė duomenų, kurie leistų patikrinti, kaip buvo nustatytos šių žmonių tapatybės, jų statusas ir žūties aplinkybės.
Nepriklausomų tyrimų, patvirtinančių Rusijos organizacijos skelbiamus duomenis apie 57 karius ir 26 kovotojus, taip pat nėra. Todėl nėra galimybės nei patikrinti šių skaičių pagrįstumo, nei įvertinti pačios analizės patikimumo.
Be to, net jei tarp memoriale įamžintų asmenų būtų Ukrainos teritorinės gynybos narių ar kitų kovos veiksmų dalyvių, vien ši aplinkybė nepaneigtų Bučoje įvykdytų civilių žudynių. Jungtinių Tautų dokumentuoti civilių žūties atvejai grindžiami atskirais tyrimais ir nepriklauso nuo memoriale įrašytų pavardžių sąrašo.
Baltų raiščių klausimas
„Facebook“ platinamame įraše skelbiamas klaidinantis teiginys, kad Rusijos kariai Bučos gyventojams baltus raiščius dalijo dėl jų saugumo.
Baltų raiščių klausimas viešumon iškyla ne pirmą kartą. Kremliaus propagandininkai neigia Rusijos kariuomenės atsakomybę dėl masinių civilių žudynių Bučoje. Kaip vieną iš argumentų jie pateikia nuotraukas ir vaizdo įrašus iš išlaisvintų Ukrainos teritorijų, kuriuose matyti, kad kai kurie nužudytieji ant rankų ryšėjo baltus raiščius.
Tokios spalvos raiščius kaip atpažinimo ženklą naudojo Rusijos kariuomenė.
Rusijos propagandininkas Aleksandras Kocas tvirtino, kad balti raiščiai esą įrodo, jog šie žmonės palaikė Rusijos pajėgas, todėl Ukrainos kariai juos neva nužudė už „bendradarbiavimą“ su okupantais.
Tačiau tokią įvykių versiją paneigia okupaciją išgyvenusių vietos gyventojų liudijimai. Rusijos kariai patys vertė civilius ryšėti baltus raiščius. Tai, kalbindami Bučos gyventojus, užfiksavo naujienų agentūros „Reuters“ ir Ukrainos visuomeninio transliuotojo „Suspilne“ žurnalistai.
Apie tokią Rusijos karių praktiką anksčiau pranešė ir Ukrainos pulkas „Azov“. Jo teigimu, Mariupolyje okupantai taip pat vertė civilius dėvėti baltus raiščius, siekdami prisidengti vietos gyventojais.
„Facebook“ platinamame įraše taip pat tvirtinama, kad Ukrainos kariai neva ragino šaudyti į baltus raiščius dėvinčius žmones.
Šis teiginys paremtas iškraipytu Ukrainos kario Serhijaus Korotkicho, žinomo „Bocmano“ slapyvardžiu, vaizdo įrašu, darytu netrukus po Bučos išlaisvinimo.
Iš tiesų jame keliamas klausimas, ar galima šaudyti į vyrus, kurie neturi mėlynų raiščių – vieno iš Ukrainos karių naudotų atpažinimo ženklų. Apie baltus raiščius vaizdo įraše apskritai nekalbama.
Faktų tikrinimo organizacija „VoxUkraine“ nustatė, kad tas įrašas buvo redaguotas – jo pabaigoje pridėti šūvių garsai, kurių originaliame įraše nėra.
Faktų tikrintojai pažymi, kad balandžio 2 dieną Bučoje vis dar buvo vykdoma Rusijos diversantų paieška, todėl kariai galėjo kalbėti apie ginkluotus asmenis be Ukrainos pajėgų atpažinimo ženklų.
Be to, pats įrašas neįrodo, kad Ukrainos kariai šaudė į civilius – įraše neįmanoma nustatyti, apie kokius žmones kalbama ir ar jie buvo ginkluoti.
Kas nutiko Bučoje?
Buča – apie 37 tūkst. gyventojų turintis miestas netoli Kyjivo. Dėl savo strateginės padėties jis tapo svarbiu Rusijos ir Ukrainos pajėgų kovos tašku. Rusijos kariuomenė į miestą įžengė invazijos pradžioje – 2022 metų vasario 27 d., o iki kovo 12 d. Buča tapo visiškai užimta.
Ukrainos pajėgos bandė susigrąžinti miestą kovo 16 d., tačiau tai pavyko padaryti tik kovo 31 d., kai Rusija sumažino karines operacijas Kyjivo regione ir pradėjo trauktis. Po to į Bučą atvyko tarptautiniai žurnalistai – daugiausia iš BBC ir „Associated Press“ – kurie užfiksavo mieste likusius sugriovimus ir masines civilių žudynes.
Taip pat skaitykite: Kraupių Bučos skerdynių liudijimai: nuolat girdėjosi, kaip šaudomi žmonės
Susigrąžinus miesto kontrolę, buvo aptikta masinė kapavietė su žmonių palaikais. Kai kurie kūnai buvo neužkasti arba tik pusiau užpilti žemėmis, kai kurie rasti juoduose maišuose su užtrauktukais. Ant žmonių buvo matyti civiliniai drabužiai.
Su įnirtingu Ukrainos pajėgų pasipriešinimu susidūrusioms Rusijos pajėgoms atsitraukus iš Kyjivo srities, buvo rasta ir daugiau galimo civilių žudymo aplink Ukrainos sostinę įrodymų.
Daugybę kartų patvirtino, kad rusai meluoja
Po neįtikėtino žiaurumo skerdynių Ukrainos Bučos mieste, Rusijos valdžia ėmė aiškinti, esą šalies kariai „nenužudė nė vieno civilio“, o visą pasaulį šokiravę vaizdai neva surežisuoti ir tėra „Ukrainos provokacija“.
Jau 2022 m. balandžio 4 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras pareiškė, kad pranešimai iš Bučos kelia „rimtų ir nerimą keliančių klausimų dėl galimų karo nusikaltimų“ ir paragino atlikti nepriklausomą tyrimą.
Vyriausioji komisarė Michelle Bachelet paragino ekshumuoti ir identifikuoti žuvusiųjų kūnus, nustatyti mirties priežastis bei užtikrinti visų įrodymų išsaugojimą, pabrėždama tiesos, teisingumo ir kaltųjų atsakomybės svarbą.
Teiginius apie tariamą „inscenizaciją“ paneigia daugybė nepriklausomų tyrimų. Žmogaus teisių organizacijų ataskaitos, palydoviniai vaizdai, OSINT analizė ir liudininkų parodymai rodo, kad civilių gyventojų žudymai vyko tuo metu, kai miestas buvo Rusijos pajėgų okupacijoje.
Tai patvirtina ir JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro 2022 m. gruodžio ataskaita, kurioje detaliai dokumentuoti ukrainiečių nužudymai Bučoje, įskaitant neteismines egzekucijas.
Tarptautinių žiniasklaidos priemonių, tokių kaip „The New York Times“ ir „Reuters“, žurnalistai, taip pat žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“, atliko nepriklausomą aukų identifikavimo ir aplinkybių patikrinimą, sulygindami vardus, nuotraukas ir mirties aplinkybes.
Bučos įvykius taip pat tyrė ir analizavo tarptautinės žurnalistų bei tyrėjų grupės. Jų analizės parodė, kad Rusijos užsienio reikalų ministerijos teiginiai, esą Rusijos okupacijos metu „nė vienas vietos gyventojas nenukentėjo nuo smurto“, neatitinka faktinių duomenų.
15min verdiktas: melas. Rusijos propaganda sistemingai bando paneigti karo nusikaltimus ir sukurti alternatyvią realybę, kaltindama pačią Ukrainą. Tokia dezinformacija skirta sumažinti tarptautinį spaudimą, suklaidinti auditoriją ir apsunkinti atsakomybės procesus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
