Sekite 15min Google
Sabotažas?
Viena internautė savo „Facebook“ paskyroje samprotavo šia tema, remdamasi pasidalintame klipe matomų asmenų pasisakymais: „Žmonės gali atsisakyti vakcinų (kai kuriose šalyse), bet niekas negali ilgam atsisakyti maisto.
Tai reiškia, kad dabartinis kuro perdirbimo gamyklų SABOTAŽAS, karas prieš Iraną, Ukrainos bombardavimas Rusijos naftos paskirstymo centruose – visa tai rodo sąmoningą pasaulinę gyventojų skaičiaus mažinimo darbotvarkę, nes negalima auginti, nuimti derliaus ir transportuoti maisto be gausios, įperkamos ENERGIJOS!
Kaip nurodė pati moteris, klipe matoma Saša Latypova „kalba apie gyvenimo trukmės ir bendro gyventojų skaičiaus mažinimo darbotvarkę. „Jie bando siekti maisto tiekimo... tai padaryti per badą, ligas, kainų kontrolę, maisto tiekimo kontrolę...“
Lietuvės cituojama S.Latypova anksčiau ne kartą platino melagienas. Jos teiginius yra išnagrinėję ir paneigė žinomi faktų tikrinimo leidiniai, pavyzdžiui, factcheck.org. Ji „išgarsėjo“ dėl savo teiginių, esą koronaviruso pandemija buvo karinė operacija, ir yra įvardijusi pandemiją kaip „masinį naikinimą“.
Tokie teiginiai atitinka ir populiarų naratyvą apie maisto krizę – esą taip sąmoningai mėginama sumažinti gyventojų skaičių arba masiškai juos išnaikinti.
Ar gali kilti maisto krizė?
Neseniai paskelbtoje „S&P Global Institute“ ataskaitoje daroma išvada, kad po energetikos krizės gali ištikti maisto krizė. Išskiriami trys su tuo susiję veiksniai: sparčiai kylančios dyzelino kainos; sumažėjęs trąšų tiekimas; „El Ninjo“ – klimato reiškinys, kuris sukelia ekstremalias oro sąlygas.
Ataskaita pradedama pastebėjimu: „Anksčiau, kai žemės ūkio veikla būdavo sutrikdyta ir kainos kildavo, priežastis paprastai būdavo oro sąlygos (sausros, potvyniai, šalnos). Įtakos turėjo ir dėl COVID-19 įvestas karantinas. Tačiau šiandien priežastis yra kitokia – geopolitinė situacija ir kariniai konfliktai“.
Pabrėžiama, jog poveikis maisto rinkai greičiausiai taps kur kas akivaizdesnis per artimiausius kelis mėnesius, nes ūkininkai susiduria su didelėmis išlaidomis ir trąšų bei dyzelino trūkumu.
Ataskaitoje rašoma, kad Hormuzo sąsiaurio blokada pakėlė dalies trąšų bei jų komponentų kainas. Pavyzdžiui, sieros tiekimas yra ribotas, o jos kaina nuo metų pradžios pakilo apie 70 proc. Reaguodami į išaugusias kainas, ūkininkai paprastai apriboja trąšų naudojimą, o tai sumažina būsimą derlių.
Svarbu pabrėžti, kad Persijos įlanka yra itin svarbus pasaulinių trąšų tiekimo mazgas. Pavasarį ir vasarą taikyti apribojimai laivybai per Hormuzo sąsiaurį sumažino trąšų pasiūlą, o tebesitęsiantis trūkumas kelia grėsmę naujiems sėjos sezonams. Ši problema ypač aktuali sieros, kuri yra pagrindinė trąšų sudedamoji dalis, atžvilgiu.
Dyzelinas naudojamas žemės ūkio technikai, drėkinimo sistemoms bei pasėlių transportavimui. Jo eksportas iš Artimųjų Rytų smarkiai sumažėjo dėl JAV karo su Iranu, o iš Rusijos – dėl Ukrainos dronų atakų naftos perdirbimo gamykloms.
Remiantis „S&P Global“ duomenimis, Artimieji Rytai ir Rusija paprastai pateikia pusę pasaulinio dyzelino eksporto grynojo kiekio. Eksportas iš Artimųjų Rytų nuo 2025 m. liepos sumažėjo daugiau nei perpus – iki mažiau nei 1 mln. barelių per dieną 2026 m. liepą Ukrainos dronų atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir Maskvos įvestas eksporto draudimas sumažino eksporto apimtis nuo maždaug 1 mln. barelių per dieną iki nulio.
Dokumente minimas ir „El Ninjo“, kuris gali būti stipriausias, kokį teko matyti per visą stebėjimų istoriją. Prognozuojama, kad kai kuriuose regionuose jis atneš smarkias liūtis ir potvynius, o kituose – sausrą ir karštį. Po stipraus „El Ninjo“ 2014-2015 m. pasaulinės maisto kainos pakilo apie 10 proc. Be to, dėl trąšų stokos susilpnėję pasėliai bus dar mažiau atsparūs dideliam karščiui.
Išaugusias kainas labiausiai pajus skurdesnės šalys, kuriose maistui tenka didelė šeimos biudžeto dalis. Tačiau pažymima, kad poveikis gali būti nežymus ir vystysis lėtai. „S&P Global“ vicepirmininkas Danielis Yerginas pastebėjo, kad energetikos krizė „ekrane atsispindi akimirksniu“, o maisto krizė „vystysis kartu su metų laikų ciklu“.
Pareigūnų įspėjimai
Pasaulio banko vyriausiojo ekonomisto pavaduotojas Ayhanas Kose‘as taip pat neseniai įspėjo, jog prekių rinkas krečia keli rimti veiksniai: „Dėl aukštų energijos kainų ir prekybos sutrikimų kyla žaliavų kainos, o tai gali padidinti infliaciją, maisto nepasiekiamumą ir ekonomikos nuosmukį“.
Prognozuojama, kad maisto kainos 2026 m. padidės 10 proc., kitais metais – dar 7 proc., dėl konfliktų paveiktų grūdų tiekimo linijų, ekstremalaus „El Ninjo“ ir aukštų kuro bei trąšų kainų.
Pasaulio banko paskelbtoje „Prekių rinkų perspektyvų“ ataskaitoje teigiama, kad šiais metais energijos kainos turėtų išaugti 32 proc., o 2027 m. augimas turėtų sulėtėti, darant prielaidą, kad konfliktai Irane ir Ukrainoje neintensyvės.
Ataskaitoje taip pat įspėjama, kad ypač stiprus „El Ninjo“, intensyvėjantys išpuoliai prieš grūdų siuntas Juodosios jūros regione Rusijos ir Ukrainos kare arba tolesnis energijos kainų šuolis dėl karo Irane galėtų sukelti maisto krizę.
Tuo tarpu vienas aukštas Jungtinių Tautų pareigūnas Jorge Moreira da Silva neseniai įspėjo, kad kai kuriose Azijos ir Afrikos dalyse gali kilti maisto saugumo krizė, jei Iranas ir Jungtinės Valstijos greitu metu nesusitars, kaip gabenti trąšas per Hormuzo sąsiaurį.
„Jei praleisime sėjos sezoną, žemės ūkio produktyvumas smarkiai sumažės, o poveikis kainoms žymiai padidės“, – sakė jis.
Viskas suplanuota?
Ekspertai iš tiesų pastebi, kad karai Irane ir Ukrainoje gali prisidėti prie globalios maisto krizės, jei ji kiltų. Tačiau tai nėra vieninteliai veiksniai – minimas ir „El Ninjo“. Beje, analitikai pastebi, jog JAV karas Irane labiau prisideda prie kylančių dyzelino kainų ir krentančio eksporto, nei Ukrainos smūgiai Rusijoje. Nors abu konfliktai turi įtakos.
„JAV ir Irano konfliktas sukrėtė pasaulines energetikos rinkas, tačiau dabar šį spaudimą didina tebevykstantis Rusijos ir Ukrainos konfliktas, dėl kurio iš rikiuotės išvedamos Rusijos naftos perdirbimo gamyklos“, – transliuotojui BBC sakė Roberto Gordono universiteto energetikos ekspertas Paulas de Leeuwas.
Internautės išvedžiojimai apie globalų planą sumažinti populiaciją yra paprasčiausia sąmokslo teorija, o „S&P Global“ ataskaitoje vardijami veiksniai neturi nieko bendro su tokiais teiginiais.
JAV ir Irano karas sukėlė didelį šoką energetikai. Ukrainos smūgiai Rusijai yra karinės strategijos dalis, kuria siekiama sumažinti Kremliaus pajamas ir pastangas tęsti karą Ukrainoje.
Hormuzo sąsiaurio blokada, kuri turi įtakos ir trąšų kainoms, taip pat yra karo Irane pasekmė. Tai nėra sąmoningas sabotažas, kaip įvardija internautė, o karo veiksmai. „El Ninjo“ yra gamtos reiškinys, kurio apskritai niekas nekontroliuoja.
15min verdiktas: iš dalies melas. Ekspertai įspėja, kad karai Ukrainoje bei Irane būtų vieni iš pagrindinių veiksnių, kurie prisidėtų prie maisto krizės, jei tokia kiltų. Tačiau sąmokslo teorijų mėgėjų teiginiai, esą tai yra suplanuotas sabotažas, yra neteisingi. Šalių vykdomi kariniai veiksmai tėra kariniai veiksmai, nors ir turi įtakos visame pasaulyje. Tai nėra slaptas planas sumažinti gyventojų populiaciją.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
