Tyrimą dėl to, kaip vaikai, lankę „Vilnios“ mokyklą, apsigyveno lenkų šeimose, pradėjo Vilniaus apygardos prokuratūra, į kurią kreipėsi Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad penki vaikai išvažiavo į vasaros stovyklas, organizuojamas Lenkijos fondo „Širdis vaikams“, ir negrįžo – apsigyveno lenkų šeimose.
Gdynėje įsikūręs fondas su jiems metamais kaltinimais nesutinka. „Per 20 fondo gyvavimo metų iš Lietuvos į Lenkiją atvažiavo apie 5 tūkst. vaikų. Tam turime Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos leidimą. Vaikai atvažiuoja dviejų savaičių atostogų per Kalėdas ir Velykas, dviem mėnesiams į vasaros stovyklas arba 2–3 mėnesiams į lenkų šeimas. Nereikia pamiršti, kad dalis vaikų Lietuvoje gyvena labai blogomis sąlygomis. Biologiniai vaikų tėvai su keliais globėjais Lenkijoje sutarė, kad nori, jog jų vaikai mokytųsi Lenkijoje. Reikiami dokumentai buvo patvirtinti pas notarus Lietuvoje“, – gazeta.pl tvirtino Sylwia Karlowska, vadovaujanti fondui „Širdis vaikams“.
Vadovė taip pat teigė nesuprantanti, kodėl skandalas Vilniuje kilo šiuo metu, nes šie 18, 6, 9 ir du 11 metų vaikai Lenkijoje gyvena jau nuo dvejų iki devynerių metų.
Lenkijos naujienų tinklalapis cituoja ir Vilniaus savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Linos Juškevičienės žodžius, kad esą Lenkijoje apsigyvenę penki vaikai nebebendrauja su biologiniais tėvais, kadangi to jiems neleidžia dabartiniai jų globėjai.
Tačiau fondo atstovai neigia ir tai. „Niekas vaikams neatėmė pasų, jie gali skambinti ir rašyti tėvams, ir tai daro. Taip pat ir jų mamos skambina, žino jų adresus. Vaikai tik laikinai apgyvendinti Lenkijoje, tebeturi savo pavardes. Todėl manau, kad reikalas įgavo politinį prieskonį. Kai prieš dvejus metus pablogėjo Lietuvos ir Lenkijos santykiai, atsirado iš lietuvių pusės signalų dėl mūsų veiklos. Suprantu, kad naudodamasi proga Lietuva nori dar kartą įgelti Lenkijai, – kalbėjo S.Karlowska. – Šių metų pradžioje „Vilnios“ mokykloje (kurią ir lankė į Lenkiją išvažiavę vaikai – red. past.) pasikeitė direktorė, iš naujosios išgirdome, kad ji prieštarauja, jog vežtume vaikus į Lenkiją. Tačiau vaikų mamos nusprendė, kad pačios surengs vaikų išvyką į Lenkiją vasarą autobusu, už kurį sumokės mūsų fondas.“
Vis dėlto, kaip pastebi gazeta.pl žurnalistai, bent viena iš mamų, kurios vaikai fondo dėka išvažiavo į Lenkiją ir negrįžo, panoro atžalas susigrąžinti. Byla nukeliavo į šeimos teismą Choinicėse, bet baigėsi taikos sutartimi.
„Nežinau, kaip turime suprasti šią situaciją. Kasmet gaunu padėkas iš vaikų globos įstaigų ir Lietuvos Seimo, o prieš kelerius metus Lietuvos valdžia man įteikė apdovanojimą „Už nuopelnus“. Norėčiau, kad kas nors blaiviai mąstantis susidomėtų šia istorija ir įsitikintų, jog mano 20 metų darbas nėra beprasmis, o atsakingi asmenys Lietuvoje suprastų, kad klaidingas situacijos vertinimas pakenks šalių santykiams“, – kalbėjo S.Karlowska.
