Kovai prieš islamo ekstremizmą susitelkę futbolo chuliganai, radikalieji nacionalistai ir neonaciai susivienijo į grupuotę „Chuliganai prieš salafitus“. Ši organizacija šiuo metu vienija daugiau negu 3000 narių.
Kraštutiniai dešinieji futbolo gerbėjai pastaruoju metu vis dažniau reiškia panieką su rasizmu sporte kovojančioms organizacijoms ir jų rėmėjams.
Paskutinę spalio savaitę „Chuliganų prieš salafitus“ surengtoje eisėnoje dalyvavo beveik 5000 žmonių, kurie žygiavo centrinėmis Kelno gatvėmis.
Per šią eisėną buvo sužeisti 49 policininkai, o dėl riaušių kėlimo jau yra pateikti įtarimai 32 asmenims.
Pasibaigus riaušėms Kelne, buvo paskelbtos datos apie planuojamas eisėnas ir kituose Vokietijos miestuose.
„Chuliganų prieš salafitus“ reiškinys daugeliui Vokietijoje buvo netikėtumas. Ilgą laiką mažai kas galvojo, jog tūkstančiai futbolo chuliganų galėtų susijungti su neonaciais ir rasistinėmis grupuotėmis kovoje prieš islamo grėsmę.
Po riaušių Kelne Vokietijos politikų reakcijos ilgai laukti nereikėjo. Nemažai jų pasmerkė eitynes ir buvo sukrėsti kilusio smurto. Kraštutiniai dešinieji futbolo sirgaliai pastaruoju metu vis dažniau reiškia panieką su rasizmu sporte kovojančioms organizacijoms ir jų rėmėjams. Achene, Dortmunde, Diuseldorfe ir dar keliuose Vokietijos miestuose jie jau susilaukė grasinimų.
Daugelio Vokietijos futbolo klubų savininkai ir žaidėjai ilgą laiką manė, kad futbolo gerbėjų chuliganizmas Vokietijoje jau išnyko. Dortmundo „Borussia“ klubas į kraštutinės dešinės sirgalių keliamą smurtą atsakė organizuodamas kampaniją prieš rasizmą, taip pat neleisdamas į stadioną patekti žmonėms su kraštutinės dešinės simbolika ir plakatais.
„Taip parodome, kad kraštutinė dešinė nėra pageidaujama futbole“, – teigė „Borussia“ gerbėjų klubo atstovas Thilas Danielsmeyeras.
Kraštutinė dešinė naudojasi dideliu Vokietijos visuomenės nepasitenkinimu islamo ekstremistais. Dėl to spalio mėnesio riaušės Kelne neturėjo tapti itin didele staigmena Vokietijos policijai ir politikams.
Jau 2014 m. pradžioje Manheime apie 200 kraštutinės dešinės grupuotės narių atėjo į salafitų pamokslininko paskaitą, tačiau tuomet smurto išprovokuoti nepavyko. Iš pradžių Vokietijos teisėsauga net bandė aiškinti, kad visoje šalyje yra tik apie 400 kraštutinės dešinės futbolo chuliganų.
Eitynėse Kelne kraštutiniai dešinieji skandavo tokius neonacių šūkius kaip „Vokietija vokiečiams, užsieniečiai lauk“ ir „Mes esame nacionalinis pasipriešinimas“.
Eitynėse Kelne kraštutiniai dešinieji skandavo tokius neonacių šūkius kaip „Vokietija vokiečiams, užsieniečiai lauk“ ir „Mes esame nacionalinis pasipriešinimas“.
Vėliau eitynėse pasirodė Stambulo „Galatasaray“ futbolo klubo marškinėlias vilkintys žmonės, kurie neonaciams pradėjo rodyti viduriniuosius pirštus. Greitai padėtis tapo nevaldoma, kaukėmis vilkintys ir peiliais mosuojantys chuliganai pradėjo įžeidinėti policininkus.
Tai, kad riaušėms nebuvo pasiruošta, o kraštutinės dešinės grupuočių veikla nevertinta rimtai, rodo ir tai, jog Kelne buvo sutelkta apie 1300 policininkų, tačiau chuliganų skaičius, kai kurių šaltinių duomenimis, galėjo siekti net 5000.
Nemaža dalis vokiečių baiminasi, jog sėkmė Kelne neonacius gali paskatinti tolimesnėms provokacijoms. Iš karto po riaušių Kelne kraštutinės dešinės tinklaraščiuose pradėta kalbėti apie „Kelno stebuklą“ ir „tikrus vyrus, kurie dalyvavo marše vokiečių tėvynės vardan“.
