Situacija pasibaisėjo
Vaizdo įrašu, esą liudijančiu, kaip teršiama nenurodyta jūra ar vandenynas, neseniai pasidalijo viena „Facebook“ vartotoja iš Lietuvos. Jis jau peržiūrėtas 15 tūkst. kartų, sulaukė 400 reakcijų.
18 sek. trukmės filmuke matyti, kaip iš didžiulio laivo šalinamos nuotekos. Plačiu vamzdžiu bėga ruda srovė ir, pasiekusi tamsiai mėlyną vandenį, su juo susimaišo.
Kitame kadre iš kruizinio lainerio (greičiausiai ne to paties) veda kur kas įspūdingesnio ilgio platus vamzdis. Iš jo kliokia toks pat rudas skystis, reikia manyti, nuotekos.
Internautė taip lietuviškai ir rusiškai pakomentavo įrašo turinį: „Kruizų tamsioji pusė:
Kiekvienais metais kruiziniai laivai į vandenyną išleidžia daugiau nei milijardą galonų užteršto vandens – nuotekų, pilkosios medžiagos ir pavojingų cheminių medžiagų. Tokie išleidimai yra legalūs, jei laivas yra daugiau nei trijų mylių atstumu nuo kranto, tačiau pasekmės aplinkai yra katastrofiškos.“
Anot jos, į vandenyną patenka tūkstančių keleivių išmatos, vanduo iš dušų, virtuvių ir skalbyklų, kuro likučiai, sunkieji metalai ir cheminės medžiagos iš valymo priemonių.
2022-aisiais 214 kruizinių laivų aplink Europos uostus išmetė 509 t sieros oksido, 19 125 t azono oksido.
Šiame įraše atkreiptas dėmesys į rimtą problemą – kruiziniai laivai išties yra dideli teršėjai (be kita ko, išmetantys daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų), tačiau filmukas nerodo tikros situacijos – jis sukurtas su dirbtinio intelekto (DI) pagalba. Atliekos iš laivų šalinamos kitaip.
Neslėpė, kad netikras
Tuo pačiu ar ilgesniu vaizdo įrašu su panašiais komentarais skirtingomis kalbomis jau ne vieną mėnesį dalijamasi įvairiuose socialiniuose tinkluose, forumuose ir kitur internete. Ypač aktyviai jis buvo platinamas pernai pavasarį.
Kai kurie internautai prie filmuko paminėjo DI (iš to galima suprasti, kad rodomas ne autentiškas vaizdas), kiti jį net išsamiai pakomentavo ir paragino pažiūrėti atidžiau bei netikėti viskuo, kas atrodo itin realiai.
Atvirkštinė vaizdo paieška nuveda į „Facebook“ paskyrą pavadinimu „Status.ai“ (angl. „Būsena.DI)“, kur filmukas buvo paskelbtas pernai kovo 23 d. Puslapio, turinčio 659 tūkst. sekėjų, pavadinime yra aiški užuomina į DI (angliškai vadinamą artificial intelligence ir trumpinamą kaip AI). Jo aprašyme nurodyta: „Sužinokite, kaip kuriu DI turinį.“
Greta filmuko, kuriuo iki šiol yra pasidaliję 3,8 tūkst. žmonių, pateiktas komentaras: „Štai kaip atrodo, kai kruizinis laivas tūkstančius galonų nuotekų ir panaudoto vandens išpila tiesiai į vandenyną.
Remiantis aplinkosaugos ataskaitomis, kruizinių laivų bendrovės kasmet į jūrą išleidžia daugiau nei milijardą galonų atliekų, įskaitant fekalines nuotekas, pilkąjį vandenį ir toksiškus chemikalus.
Daugelyje vietovių tai yra teisėta, jei laivas yra nutolęs 3 ar daugiau mylių nuo kranto, tačiau poveikis aplinkai išlieka didžiulis. Kodėl tai vis dar leidžiama?“
Kaip mažinama tarša?
Dar viena užuomina, kad filmukas sukurtas naudojant DI, – kai kuriuose įrašuose paminėtas žodis „tokshopit“.
Tai yra populiarios „TikTok“ paskyros pavadinimas. Jos savininkė, prisistatanti vardu Emilia, čia dalijasi DI sukurtais vaizdais, pažymi GADMO (Vokietijos-Austrijos skaitmeninės medijos observatorija) ir Prancūzijos faktų tikrinimo tinklalapis „Les Surligneurs“.
Šiuose filmukuose dažnai vaizduojami mieli gyvūnai, darantys nebūdingus dalykus (pavyzdžiui, katinas ruošia maistą), linksmi ar įspūdingi įvykiai, todėl sulaukia didelio dėmesio.
Anglijos faktų tikrinimo tinklalapio „Full Fact“ teigimu, kai kuriuose įrašuose matyti DI įrankio „OpenAi“ vandens ženklas.
Kad vaizdo įrašas sukurtas pasitelkus DI, skelbė ir faktų tikrintojai iš JAV „Lead Stories“, iš Indijos „Telugu Post“, iš Pietų Afrikos „News24“.
Nepaisant to, filmuke užsiminta apie tikrą problemą – didžiulių prabangių kruizinių laivų sukeliamą taršą. Pavyzdžiui, vien 2022-aisiais 214 kruizinių laivų aplink Europos uostus išmetė 509 t sieros oksido, 19 125 t azono oksido, 448 t dalelių, kurių skersmuo – mažiau nei 2,5 mikrometro.
Daugelis naujų laivų naudoja suskystintas gamtines dujas, kad sumažintų tradicinę taršą, tačiau tai dažnai lemia „metano nuotėkį“ (angl. methane slip) – kai stiprų šiltnamio efektą sukeliančios dujos patenka tiesiai į orą.
3 tūkst. keleivių talpinantis kruizinis laivas per savaitę sugeneruoja 670 tūkst. litrų fekalinių nuotekų (vadinamojo juodojo vandens) ir 380 tūkst. litrų buitinių nuotekų (pilkojo vandens).
Pagal Tarptautinės jūrų organizacijos taisykles, kruiziniai laivai gali teisėtai išmesti kai kurias atliekas į vandenyną, bet prieš tai jos turi būti apdorotos laive esančiais valymo įrenginiais. Be to, šios atliekos gali būti pašalintos nuo kranto nutolus ne mažiau kaip 3 jūrmylių (5,6 km) ir plaukiant bent 4 mazgų (7,4 km/h) greičiu.
Neapdorotos atliekos gali būti šalinamos mažiausiai 12 jūrmylių (22,2 km) atstumu nuo kranto. Su jomis kartais patenka ir kenksmingas mikroplastikas bei sunkieji metalai.
Baltijos jūroje tai apskritai draudžiama, atliekas galima tik pristatyti į krantą, nebent laivas turi specialią atliekų apdorojimo technologiją. Ašigalius supančiuose vandenyse leidžiama šalinti tik apdorotas atliekas.
15min verdiktas: filmukas sukurtas DI. Vaizdo įrašas, kuriame matyti tariamai iš laivo šalinamos nuotekos, sukurtas pasitelkus dirbtinį intelektą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
