Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Didėjant Rusijos ir Baltarusijos priešpriešai V.Putinas atrodo netenkantis kantrybės

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka
Šaltinis: BNS
2
A A

Jau ilgiau kaip du dešimtmečius Baltarusijai vadovaujantis autokratiškas prezidentas Aliaksandras Lukašenka dažnai sakydavo, kad jo šalis yra artimiausia Maskvos sąjungininkė, ir sugebėdavo užsitikrinti dešimčių milijardų JAV dolerių vertės Rusijos subsidijas.

Tuo pat metu jis sumaniai išnaudodavo Rusijos nuogąstavimus dėl saugumo, retkarčiais sušvelnindamas toną Vakarų atžvilgiu, kad laimėtų Maskvos nuolaidų. Vis dėlto atrodo, kad Kremlius dabar galutinai netenka kantrybės dėl šio neprognozuojamo sąjungininko ir kad gali nutrūkti ryšiai, kadaise įvardyti kaip „nafta už bučinius“.

Besivystantis konfliktas tarp kaimyninių šalių pasiekė tokį lygį, kad kai kurie analitikai prabilo apie gresiantį „rūmų perversmą“, kurį Rusija galėtų organizuoti prieš A.Lukašenką. Pastebimai sunerimęs dėl Rusijos ketinimų Baltarusijos lyderis neseniai patikino savo šalį, turinčią 10 mln. gyventojų, kad su kaimynine galiūne „karo nebus“.

A.Lukašenka stengėsi įtikinti Maskvą, kad Baltarusija yra nepamainoma partnerė ir apsauga nuo NATO. Tačiau jis taip pat kartas nuo karto stengdavosi užmegzti glaudesnių ryšių su Vakarais, meistriškai išnaudodamas Maskvos baimę netekti gyvybiškai svarbios sąjungininkės ir užsitikrinti tolesnę finansinę pagalbą.

Panašu, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui A.Lukašenkos žaidimai jau įkyrėjo. Praeitą savaitę turėjęs įvykti abiejų lyderių susitikimas buvo atidėtas neribotam laikui, o Rusija ėmėsi kontrolės priemonių prie anksčiau nesaugotos sienos su Baltarusija.

Tarp V.Putino ir A.Lukašenkos didelės draugystės niekada nebuvo. Būtų sunku įsivaizduoti šiltus asmeninius santykius tarp šalto, santūraus buvusio KGB karininko ir karštakošio baltarusio, buvusio kolūkio direktoriaus.

A.Lukašenka vadovauja Baltarusijai nuo 1994 metų, vis pratęsdamas savo valdymą per rinkimus, kuriuos Vakarų šalys kritikavo kaip nedemokratiškus. Didžioji dalis šalies ekonomikos išliko valstybės rankose, o jos vadovas negailestingai triuškino opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą.

Nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais Baltarusija naudojosi galimybe pigiai importuoti naftą iš Rusijos ir gaminti naftos produktus, kurių pardavimas sudarydavo daugiau negu trečdalį šalies eksporto pajamų.

Pigūs energetikos šaltiniai, kartu su milijardais dolerių Rusijos suteiktų paskolų padėjo išlaikyti Minskui sovietinio modelio ekonomiką. Rytų kaimynė taip pat buvo pagrindinė Baltarusijos prekių eksporto rinka

Be to, Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos ir Maskvos troškimas išsaugoti svarbią karinę sąjungininkę savo vakarų sparne bent jau iki pastarojo meto padėdavo užglaistyti nesutarimus.

Tačiau praeitais metais, kai Baltarusija atsisakė mokėti pagal Rusijos užsiprašytą kainą už gamtines dujas ir įsiskolino 550 mln. dolerių, Maskva smogė Minskui į labiausiai pažeidžiamą vietą, staigiai apribojusi naftos tiekimą.

Šis ginčas toliau eskalavosi: A.Lukašenka atšaukė Baltarusijos atstovus iš Rusijos dominuojamo ekonominio aljanso – Muitų sąjungos – ir ignoravo neseniai vykusį jos viršūnių susitikimą. Prezidentas vėliau žengė dar toliau ir panaikino būtinybę išsiimti vizas trumpam į Baltarusiją atvykstantiems žmonėms iš daugiau kaip 80 šalių, įskaitant Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungos nares. Šis sprendimas smarkiai supykdė Rusiją, pareiškusią, kad į Baltarusiją atvykę užsieniečiai galėtų lengvai kirsti nekontroliuojamą abiejų šalių sieną.

Maskva ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir įvedė sienos apsaugos režimą. A.Lukašenka savo ruožtu perspėjo, kad tai gali sukelti „rimtą konfliktą“.

Jis metė dar didesnį iššūkį Kremliui ir nurodė savo vidaus reikalų ministrui pradėti baudžiamąjį tyrimą dėl Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos „Rosselchoznadzor“ vadovą, uždraudusį importuoti kai kuriuos baltarusiškus maisto produktus.

Maskva sustabdė kai kurių žemės ūkio produktų importą iš Baltarusijos, kaltindama Minską, kad jis leidžia kontrabanda gabenti į Rusiją Vakarų šalyse pagamintus maisto produktus, uždraustus įvežti atsakant į ES ir JAV sankcijas, paskelbtas Rusijai už jos vaidmenį Ukrainos konflikte.

Kremlius aiškino, kad „Rosselchoznadzor“ vadovas Sergejus Dankvertas tik atlieka savo darbą, taip pat pabrėžė, kad 2011–2015 metais pigiai pardavinėdama Baltarusijai naftą Rusija patyrė daugiau 22 mlrd. JAV dolerių nuostolių negautų pajamų pavidalu.

Invazijos nuojauta

Rusijos ir Baltarusijos santykius reguliariai supurtydavo nesutarimai dėl ekonominių ryšių, bet Maskva kaskart nusileisdavo A.Lukašenkos reikalavimams ir atnaujindavo subsidijas. Vis dėlto naujausias konfliktas atrodo esantis gilesnis, o V.Putinas turbūt nebebus linkęs nuolaidžiauti.

„Yra ribos, kiek silpna valstybė gali diktuoti savo sąlygas stipresnei“, – Rusijos radijui „Echo Moskvy“ sakė ekonomikos ekspertas Vladislavas Inozemcevas.

Per vėliausią spaudos konferenciją A.Lukašenkos tonas atrodė neįprastai įtemptas.

Jokio karo nebus, bet mes ginsime savo šalį ir nepriklausomybę.“

„Kam mums kibti į gerklę?“ – klausė jis.

„Niekas mūsų neokupuoja, – sakė A.Lukašenka. – Jokio karo nebus, bet mes ginsime savo šalį ir nepriklausomybę.“

Baltarusijos lyderis aiškiai turėjo omenyje tvyrantį nerimą, kad Rusija gali pasinaudoti vėliau šiais metais vyksiančiomis didžiulėmis bendromis karinėmis pratybomis ir užimti šalį.

„Rusijos kariai atvyks į Baltarusiją ir iš jos išvyks“, – teigė prezidentas.

Vis dėlto šių pareiškimų tonas leidžia spėti, kad A.Lukašenka įtariai vertina Kremliaus ketinimus po 2014 metais Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos ir pagalbos prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje.

A.Lukašenka niekada viešai nepripažino Krymo Rusijos dalimi, taip pat atsisakė sekti Maskvos pavyzdžiu, kai ji pripažino Gruzijos separatistinių regionų Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę po 2008 metais įsiplieskusio trumpo Rusijos ir Gruzijos karo.

Minske įsikūręs Strateginių ir užsienio politikos studijų centras neseniai perspėjo, kad Kremlius gali mėginti pasiųsti į Baltarusiją savo pajėgas.

„Grėsmė, kad Rusija pakurstys vidaus konfliktą Baltarusijoje, pasiekė aukščiausią lygį“, – sakė šio centro Rusijos programos vadovas Jurijus Carikas.

A.Lukašenka kelerius metus atkakliai priešinosi Kremliaus pasiūlymams įkurti Baltarusijoje oro pajėgų bazę, tikriausiai baimindamasis, kad ji taps Rusijos forpostu, panašiu į anksčiau Rusijos nuomotą Sevastopolio karinių jūrų pajėgų bazę Kryme, padėjusią okupuoti šį pusiasalį ir atplėšti jį nuo Ukrainos.

„Lukašenka gerai prisimena, kad Krymo užėmimas prasidėjo nuo Rusijos bazės, – sakė Minske dirbantis analitikas Valerijus Karbalevičius. – Po Krymo Minskas pajuto tikrą pavojų, o Lukašenka pradėjo ieškoti būdų priešintis Rusijos spaudimui.“

Kad atsvertų Maskvos įtaką, A.Lukašenka mėgino taisyti ryšius su Vakarais ir sušvelnino prieš opoziciją nukreiptus veiksmus.

ES ir JAV neseniai atšaukė Baltarusijai taikytas sankcijas po gana sklandžiai įvykusių rinkimų ir politinių kalinių paleidimo. Vis dėlto Baltarusijos viltys gauti 3 mlrd. dolerių paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo kol kas nebuvo sėkmingos.

„Lukašenkai reikalinga Maskva, ir Kremlius tai žino, – sakė Minske dirbantis nepriklausomas politologas Aleksandras Klaskovskis. – Mainais į subsidijas Putinas tikisi, kad Baltarusija demonstruos palaikymą ir drausmę, o ne suks uodegą Vakarų link.“

Tačiau jis prognozuoja, kad V.Putinas nebus linkęs griebtis jėgos.

„Kremliaus strategija – įbauginti Lukašenką ir sudaryti su juo susitarimą, pririšti jį prie trumpo pavadžio“, – aiškino A.Klaskovskis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min