„Jei norime suprasti Baltijos šalių nesusitaikymą su Vladimiru Putinu, turime prisiminti kankinystę, kurią jos patyrė prieš 82 metus, kai Stalinas jas užėmė ir aneksavo. Yra analogijų su tuo, ką šiandien, kiek mažesniu mastu, išgyvena Rusijos okupacijos sąlygomis gyvenantys ukrainiečiai“, – teigiama publikacijoje.
Istoriko teigimu, įsibrovėlių rusų elgesys Chersone primena tai, ką teko išgyventi Baltijos šalims: karinės jėgos panaudojimas, teisėtų valdžios institucijų pašalinimas, jų pakeitimas marionetėmis.
„Dar viena paralelė: švietimo sritis iš karto imama į rankas, kaip šiandien Donbase, siekiant visiškos sovietizacijos (slopinami laikraščiai, valomos bibliotekos, keičiamos mokyklų programos): šis kultūrinis aspektas ypač svarbus, nes juo siekiama įrašyti aneksiją ilgalaikėje perspektyvoje“, – teigiama straipsnyje.
Pasak J.L. Panne, remdamasis sovietine tradicija V.Putinas taiko tas pačias procedūras: iš pradžių skelbdamas ideologinius šūkius apie tariamus Ukrainos „nacius“, arba pseudoteisinius argumentus apie Rusijos „teisę“ ginti rusakalbius visur, o paskui panaudoja brutalią jėgą, kol viską vainikuoja tariamas referendumas.
Antrojo pasaulinio karo metais Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, į lagerius ir tremtį išvežta daugiau nei ketvirtis milijono šalies gyventojų, per ginkluotą pasipriešinimą žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
Ukrainos pareigūnai skelbia, kad nuo invazijos pradžios Rusija priverstinai deportavo daugiau kaip 1,2 mln. ukrainiečių, tarp jų – per 200 tūkst. vaikų.
Tarptautiniai prokurorai tiria šiuos duomenis, svarstydami pateikti kaltinimus Rusijai genocidu.
„Birželio 14-ąją SSRS užėmė ir aneksavo tris Baltijos šalis: Lietuvą, Estiją ir Latviją, užbaigdama procesą, primenantį tai, ką Ukraina nuo 2014 metų išgyvena Donbase ir Kryme. Sugrįžimas į praeitį, kuri šiandien nėra neįdomi“, – rašo „Le Figaro“.
