Kremliaus atstovai ir Rusijos statytiniai vis garsiau kalba apie Chersono ir Zaporižios regiono aneksiją

Dalis karinės Lietuvos pagalbos jau atvyko į Ukrainą. Kalba eina apie 10 karinių sunkvežimių ir 10 visureigių, skirtų išminavimo operacijoms. Apie tai tviteryje pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad artimiausiu metu Ukrainą pasieks 20 šarvuočių M113 iš Lietuvos.

Ukraina nesės prie derybų stalo Rusijos sąlygomis, antradienį pareiškė Prezidento biuro vadovo patarėjas Michailo Podoliakas. Jis pažymėjo, kad Rusija laikosi pozicijos, jog derybos turėtų vykti būtent dabar, nes ji surinko visas savo pajėgas Ukrainos rytuose, kur dabar vyksta labai intensyvūs kariniai veiksmai.

„Jie turi tam tikrą iliuziją, kad tai būtent tas momentas, kai reikia Ukrainą priversti per Europos bendruomenę ir elitą, kad būtent šiandien mes sėstumėme prie derybų stalo, nes jie turi iliuziją, kad dabar jie pasiekė savo pasirengimo piką“, – sakė M.Podoliakas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Michailo Podoliakas

Pasak jo, Ukraina ir Rusija ne dabar sės prie derybų stalo. „Mes sėsime prie derybų stalo, be jokių abejonių, bet ne šiandien ir ne Rusijos sąlygomis“, – pabrėžė patarėjas.

Jis taip pat pažymėjo, jog Europa turi suprasti, kad Ukraina nesutiks su 2014–2015 metų sąlygomis, nes Ukrainai tai „būtų tolygu mirčiai“. Pasak jo, Rusija tęstų teritorijų užgrobimą net ir teoriškai pasirašius tokį susitarimą.

„Todėl neįmanoma pabaigti karą, dabar pasirašius taikos susitarimą Rusijos sąlygomis. Tai reikštų, kad mes padėtume tašką Ukrainos valstybingumui artimiausioje ateityje. Tai yra, tokiu atveju po dvejų ar trejų metų mes sulauktume dar didesnio masto karo“, – paaiškino M.Podoliakas.

Apie 800 civilių yra prisiglaudę chemijos gamykloje strategiškai svarbiame Ukrainos rytiniame Sjevjerodonecko mieste, kurį bando užimti Rusijos pajėgos, antradienį nurodė ukrainiečių oligarcho Dmytro Firtašo, kurio bendrovei priklauso ši gamykla, advokatas.

„Apie 800 civilių yra prisiglaudę chemijos gamyklos „Azot“, priklausančios Dmytro Firtašo „Group DF“, bunkeriuose“, – sakoma amerikiečio teisininko Lanny J.Daviso pranešime, paskelbtame bendrovės tinklalapyje.

Rusijos pajėgos pastarosiomis savaitėmis stengėsi užimti šį svarbų miestą, tęsdamos puolimą Rytų Ukrainoje.

„Tarp šių 800 civilių yra apie 200 iš 3000 įmonės darbuotojų ir apytikriai 600 Sjevjerodonecko miesto gyventojų“, – pridūrė L.J.Davisas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sjevjerodoneckas

Darbininkai liko gamykloje, stengdamiesi apsaugoti joje tebesančias „itin sprogias chemines medžiagas“, sakoma pranešime.

Naujienų agentūrai AFP šiuo klausimu susisiekus su Ukrainos prezidentūra, iki antradienio vakaro patvirtinimas nebuvo gautas.

Maskva anksčiau antradienį pranešė „visiškai išvadavusi“ Sjevjerodonecko gyvenamuosius rajonus, nors ankstesnę dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad ukrainiečių pajėgos tebegina savo pozicijas.

57 metų D.Firtašas, vienas turtingiausių Ukrainos piliečių, yra buvusio prorusiškų pažiūrų Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus artimas sąjungininkas.

2021 metų birželį V.Zelenskis pasirašė įsaką, kuriuo šiam verslo magnatui buvo įvesta sankcijų, įskaitant jo turto įšaldymą ir licencijų atėmimą iš jam priklausančių bendrovių. Šis žingsnis buvo atsakas į kaltinimus, jog D.Firtašas pardavinėjo Rusijos gynybos sektoriaus įmonėms titano gaminius.

Vis dėlto D.Firtašas pasmerkė vasario pabaigoje pradėtą Rusijos karinę invaziją ir padėjo įkurti nuolat transliuojančią naujienų televiziją prie prezidento administracijos.

„Šis karas visiškai nereikalingas ir negali būti jokiu būdu pateisintas“, – sakoma antradienį paskelbtame D.Firtašo pranešime.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį atvyko dviejų dienų vizito Turkijoje derėtis dėl grūdų eksporto iš Ukrainos, kuris sustojo dėl Maskvos vykdomų karinių veiksmų šalyje.

Naujienų agentūros AFP korespondentas matė, kaip S.Lavrovą atskraidinęs lėktuvas nutūpė Turkijos sostinės oro uoste.

Tai jau antroji S.Lavrovo kelionė į Turkiją šiais metais. Kovo 10 dieną Antalijoje jis buvo susitikęs su Turkijos ir Ukrainos kolegomis Mevlutu Cavusoglu ir Dmytro Kuleba.

S.Lavrovas pirmadienį buvo priverstas atšaukti vizitą Serbijoje, kai kaimyninės šalys atsisakė praleisti jo lėktuvą per savo oro erdvę.

Jungtinių Tautų prašymu Turkija siūlosi lydėti laivų vilkstines iš Ukrainos uostų, nepaisant minų, nors kai kurios jų buvo aptiktos netoli Turkijos krantų.

S.Lavrovas, kurį lydi kariškių delegacija, trečiadienį susitiks su M.Cavusoglu.

Svarbiausias derybų klausimas yra saugaus jūrinio koridoriaus atidarymas grūdų, ypač kviečių, išvežimui iš Ukrainos per šiuo metu blokuojamus karo draskomos šalies uostus. 

Turkijos žemės ūkio ministras Vahitas Kirisci leido suprasti, kad Ankara susitarė su Kyjivu dėl grūdų pirkimo už 25 proc. mažesnę nei rinkos kaina, pranešė vietos žiniasklaida.

„Tačiau jie (ukrainiečiai) susiduria su dilema dėl saugumo ir eksporto. Jie nori, kad mes, Turkija, būtume arbitrai. Derybos tęsiasi globojant JT“, – cituoja žiniasklaida ministrą.

„Mumis pasitiki ir Rusija, ir Ukraina“, – sakė jis.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu aptarė grūdų eksportą su Turkijos kolega Hulusi Akaru, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

„Gynybos ministrai išsamiai aptarė saugios laivybos Juodojoje jūroje klausimus, siekiant išspręsti grūdų eksporto iš Ukrainos problemą“, – nurodoma jame.

Ukrainiečių susitikimo su S.Lavrovu nebus

Ukrainos ambasada Ankaroje paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus apie galimą ambasadoriaus Vasylio Bodnaro susitikimą su S.Lavrovu.

„Tai netiesa, – patikino ambasados atstovas. – Mūsų darbotvarkėje rytoj nėra susitikimo su rusais.“ 

Penktadienį V.Bodnaras apkaltino Rusiją „begėdiškai“ vagiant Ukrainos grūdus ir siunčiant juos į užsienį, įskaitant Turkiją.

Jį palaikė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškęs, jog pranešimai apie tai, kad Rusija vagia Ukrainos grūdus, yra „patikimi“.

Turkija stengiasi užimti neutralaus tarpininko poziciją santykiuose su abiem kaimynėmis.

Ukrainai ji parūpino karinių dronų, tačiau atsisakė prisijungti prie Vakarų sankcijų Rusijai.

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėdamas su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu sakė, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su Ankara, siekiant atnaujinti laivybą Juodojoje jūroje, blokuojamą dėl karo Ukrainoje.

Rusijos karo veiksmai Ukrainoje ir Vakarų sankcijos sutrikdė kviečių ir kitų maisto produktų žaliavų tiekimą iš abiejų šalių, pakurstydami nuogąstavimų dėl galimo maisto trūkumo ar bado pasaulyje.

Rusija ir Ukraina bendrai patenkina 30 proc. pasaulio grūdų paklausos. 

Karui tęsiantis, dešimtys konteinerinių laivų įstrigo Ukrainos uostuose, apsuptuose Rusijos pajėgų. Tai paralyžiavo kviečių, saulėgrąžų aliejaus ir kitų maisto produktų, taip pat trąšų eksportą.

Laivybą Juodojoje jūroje taip pat sutrikdė jūrinės minos, padėtos Rusijos ir Ukrainos pajėgų.

Rusijos teismas antradienį nurodė suimti mokslinės fantastikos rašytoją Dmitrijų Gluchovskį, kuriam gresia iki 10 metų kalėjimo už Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje kritiką.

42 metų rašytojas, kuris, kaip manoma, yra užsienyje, pasisakė prieš šią kampaniją savo komentaruose socialiniuose tinkluose ir nuomonių skiltyse Vakarų žiniasklaidoje.

D.Gluchovskis antradienį pareiškė, kad yra kaltinimas Rusijos kariuomenės diskreditavimu socialiniame tinkle „Instagram“ ir prezidento Vladimiro Putino kaltinimu dėl karo veiksmų Ukrainoje.

Tempus / Wikipedia.org nuotr./Dmitrijus Gluchovskis

„Aš kaltinamas Rusijos ginkluotųjų pajėgų diskreditavimu savo žinute „Instagram“, – parašė jis socialinės žiniasklaidos kanale „Telegram“.

„Esu pasirengęs pakartoti viską, kas ten buvo pasakyta: „Sustabdykite karą! Pripažinkite, kad tai yra karas prieš visą tautą ir sustabdykite jį!“ – ragino jis.

Rusijos vidaus reikalų ministerija įtraukė 2002 metų postapokaliptinės fantastikos romano „Metro 2033“ autorių į ieškomų asmenų sąrašą.

Maskvos Basmano rajono teismas nurodė suimti D.Gluchovskį, pastarajam teisme nedalyvaujant.

Rusija vykdo precedento neturintį susidorojimą su opozicija ir savo priešininkais.

Šalis priėmė įstatymą, kuris numato iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę už neigianmos informacijos apie kariuomenę skelbimą. 

Nuo Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios Rusiją paliko dešimtys tūkstančių rusų.

Ukraina antradienį apkaltino Rusijos pajėgas sulaikius apie 600 žmonių, daugiausia žurnalistų ir Kyjivą palaikančių aktyvistų pietinėje Chersono srityje, kurią Maskvos pajėgos dabar laiko savo gniaužtuose.

„Remiantis mūsų turima informacija, maždaug 600 žmonių... laikomi specialiai pertvarkytuose rūsiuose Chersono regione“, – informavo Ukrainos prezidentūros nuolatinė atstovė į pietus nuo Chersono esančiame Kryme, kurį Maskva aneksavo 2014 metais.

Pasak Tamilos Tаševos, nemaža dalis sulaikytųjų yra „žurnalistai ir kovotojai“, organizavę „proukrainietiškus susibūrimus“ Chersono mieste ir aplink jį esančiame regione po to, kai jį užėmė Rusijos pajėgos, pradėjusios invaziją vasario pabaigoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai okupuotame Chersone

„Remiantis mūsų turima informacija, jie yra laikomi nežmoniškomis sąlygomis ir yra kankinami“, -  sakė T.Taševa. 

Kai kurie Chersono regione laikomi ukrainiečiai – civiliai ir sulaikyti kovotojai – buvo išsiųsti į kalėjimus Kryme, nurodė prezidentūros atstovė.

Tarp Juodosios ir Azovo jūrų esančioje Chersono srityje iki Rusijos invazijos buvo maždaug milijonas gyventojų. Tačiau prasidėjus karui tūkstančiai žmonių pabėgo iš svarbaus Dniepro upės uosto, kurį Rusijos pajėgos užėmė pirmą kovo savaitę, pabėgo tūkstančiai žmonių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Financial Times“ pareiškė, kad aklavietė kare su Rusija „mums nėra išeitis“. Jis taip pat paragino Vakarus skirti daugiau karinės pagalbos ir taip padėti atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą.

„Nusileidžiame priešininkui pagal turimą techniką, todėl negalime judėti į priekį. Patirsime daugiau nuostolių, o mano prioritetas – žmonės“, – kalbėjo V.Zelenskis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jo teigimu, Rusijos pajėgų nustūmimas į pozicijas, kuriose jos buvo iki vasario 24-osios, kai prasidėjo invazija, Ukrainai reikštų „rimtą laikiną pergalę“. Vis dėlto galutinis tikslas – visiškas suverenumas visoje Ukrainos teritorijoje.

V.Zelenskis teigė, kad „pergalė turi būti pasiekta mūšio lauke“, tačiau jis taip pat tikino, kad neprieštarauja deryboms dėl taikoms, nes „bet koks karas turi baigtis prie derybų stalo“. Kita vertus Ukrainos prezidentas nori derėtis su rusų lyderiu Vladimiru Putinu, nes „nėra su kuo daugiau kalbėtis“.

„Mums reikia nuolatinio Vakarų dėmesio, Vakarų paramos Ukrainos suverenumui. Negali būti jokių derybų už Ukrainos nugarų. Kaip galime pasiekti paliaubas Ukrainos teritorijoje neišklausę pačios Ukrainos pozicijos? Tai stebintų“, – aiškino V.Zelenskis.

Rusija antradienį pareiškė po kelias savaites trukusio nepaliaujamo apšaudymo ir didesnių pajėgų dislokavimo užėmusi daug teritorijų Rytų Ukrainoje.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sakė, kad Maskvos pajėgos „išvadavo“ 97 proc. Luhansko srities.

Atrodo, kad šiuo metu pagrindinis Rusijos tikslas Ukrainoje yra užimti visą Donbaso regioną – Donecko ir Luhansko sritis.

Kremliaus pajėgos pasižymi didesne smogiamąja galią, bet ukrainiečių kariai yra įsitvirtinę ir demonstruoja gebėjimą kontratakuoti.

S.Šoigu antradienį sakė, kad Maskvos pajėgos visiškai kontroliuoja visus Ukrainos Sjevjerodonecko miesto gyvenamuosius rajonus ir stengiasi užimti jo pramoninę zoną bei aplinkinius miestelius.

Sjevjerodoneckas – rytinės Luhansko srities administracinis centras – pastarosiomis savaitėmis tapo kovų epicentru. Šis miestas ir netoliese esantis Lysyčanskas yra vieninteliai Donbaso miestai, dar atsilaikantys prieš Rusijos invaziją, remiamą prorusiškų separatistų pajėgų.

S.Šoigu sakė, kad rusų pajėgos tęsia puolimą Popasnos miesto link ir kad rusai jau užėmė Lymaną, Sviatohirską ir 15 kitų regiono miestų.

Popasna, kur prieš karą gyveno 20 tūkst. žmonių, yra už maždaug 30 km į pietus nuo Sjevjerodonecko.

Vienas ukrainiečių pareigūnas antradienį sakė, kad Maskva Rytų Ukrainoje dislokuoja papildomas pajėgas, o rusų artilerijos vykdomu nepaliaujamu apšaudymu siekiama palaužti ukrainiečių gynybą.

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus pripažino, kad Rusijos pajėgos kontroliuoja pramoninius Sjevjerodonecko pakraščius.

„Sunkiausi gatvių mūšiai tęsiasi, sėkmės mastas įvairus, – naujienų agentūrai AP sakė S.Haidajus. – Padėtis nuolat keičiasi, bet ukrainiečiai atremia atakas.“

Vis dėlto Maskvos strategija patyrė daug nesėkmių nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją, įskaitant nesėkmingą bandymą užimti Kyjivą.

Rusijos artilerija taip pat pastoviai apšaudo Lysyčanską. Pasak S.Haidajaus, rusai apšaudė turgų, mokyklą ir koledžą. Pastarojo pastatas sugriautas. Trys sužeisti žmonės buvo nuvežti į ligonines kitose Ukrainos vietose, nurodė pareigūnas.

„Vyksta visiškas miesto naikinimas, rusų [vykdomas] apšaudymas per pastarąją parą reikšmingai suintensyvėjo. Rusai naudoja išdegintos žemės taktiką“, – sakė S.Haidajus.

Bendrai Ukrainos pajėgos per ankstesnę parą atrėmė 10 rusų atakų, nurodė jis. Šios informacijos nebuvo įmanoma patikrinti.

Vakarai remia Ukrainą ginklais, kad padėtų jai atremti nepaliaujamas Rusijos atakas. Ši pagalba taip pat tapo Rusijos artilerijos ir karo lėktuvų taikiniu.

Antradienį Rusija pareiškė, kad jos pajėgos sunaikino dvi JAV atsiųstas artilerijos sistemas ir Norvegijos atsiųstą haubicą.

Rusijos Gynybos ministerijos atstovas spaudai generolas majoras Igoris Konašenkovas sakė, kad rusų artilerija sunaikino kitos ukrainiečių įrangos Ukrainos rytuose ir kad rusų oro pajėgos smogė ukrainiečių karių ir įrangos sutelkimo vietoms bei artilerijos pozicijoms.

I.Konašenkovo pareiškimų taip pat nebuvo galima patvirtinti.

Tuo metu Kyjive planuojama atlikti dešimčių ukrainiečių karių, žuvusių Mariupolio metalurgijos gamykloje „Azovstal“, skrodimus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Prorusiški kariai apieško „Azovstal“ palikusius Ukrainos karius

Šių karių palaikus Ukrainai sugrąžino rusai, užėmę gamyklą sugriautame Mariupolyje. Ukrainiečių kova šioje tvirtovę primenančioje gamykloje tapo priešinimosi Rusijos invazijai simboliu.

Tarp „Azovstal“ beveik tris mėnesius gynusių ukrainiečių junginių buvo Nacionalinės gvardijos pulkas „Azov“. Galiausiai gegužės mėnesį, rusams be perstojo puolant sausumoje, iš jūros ir oro, gamyklos gynėjai sudėjo ginklus.

Kol kas neaišku, kiek dar palaikų galėtų būti gamykloje.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas antradienį užsipuolė Rusijos „nekentėjus“, kuriuos pavadino „išsigimėliais“ ir pažadėjo daryti viską, kad jie „išnyktų“.

„Manęs dažnai klausia, kodėl mano žinutės platformoje „Telegram“ tokios griežtos. Atsakau – aš jų nekenčiu. Jie niekšai ir išsigimėliai“, – rašė platformoje „Telegram“ artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas D.Medvedevas.      

„Jie nori mūsų, Rusijos mirties. Ir kol esu gyvas, darysiu viską, kad jie išnyktų“, – pridūrė 56 metų politikas.  

Tass/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Medvedevas

2008–2012 metais prezidento pareigas ėjęs D.Medvedevas šiuo metu yra Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas.  

D.Medvedevas, vienintelis posovietinės Rusijos prezidentas, dirbęs vieną kadenciją, 2008 metais pradėjęs eiti pareigas žadėjo paversti Rusiją laisvesne ir demokratiškesne šalimi, taip pakurstydamas beprecedentes permainų viltis.

Tačiau 2011 metų rugsėjį valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ suvažiavime sutikęs savanoriškai atsisakyti ambicijų siekti antrosios kadencijos ir apsikeisti pareigomis su tuometiniu premjeru V.Putinu, D.Medvedevas sulaukė ne tik opozicijos, bet ir daugelio savo buvusių šalininkų pašaipų.

Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija užpuolė kaimyninę Ukrainą ir dėl to sulaukė beprecedenčių Vakarų sankcijų, D.Medvedevas socialiniuose tinkluose skelbia vis griežtesnius įrašus.  

Gegužę jis pareiškė, jog Vakarai neturėtų tikėtis, kad Rusija tęs maisto produktų tiekimą, jei dėl karo Ukrainoje Maskvai ir toliau bus  taikomos „beprotiškos“ sankcijos.

Ukrainos kariuomenės oro desanto pajėgų vadavietės spaudos centras papasakojo, kaip Lvivo desantininkai sunaikino kelias priešo šarvuotas mašinas ir iki penkiasdešimties Pskovo okupantų desantininkų.

„Neseniai Donecko srityje, okupantams bandant atkirsti strategiškai svarbų greitkelį, desantininkų kariai sužlugdė jų planus. Šis mūšis prasidėjo, kai priešo diversijų ir žvalgybos grupė bandė nepastebėta priartėti prie ukrainiečių pozicijų. Mūsų vaikinai, šaudydami iš automatinių ginklų, privertė juos pasitraukti.

Tačiau okupantai nenusiramino ir vėliau, sustiprinę savo pajėgas šarvuotais automobiliais, pradėjo puolimą. Čia juos šiltai pasitiko Lvivo desantininkai. Pirmiausia ukrainiečių kariai sudegino rusų desantininkų kovinį automobilį ir toliau naikino priešą tiksliais šūviais iš NLAW granatsvaidžių. Mūsų kariai parodė drąsą ir didvyriškumą įnirtingame mūšyje, kuris truko beveik 14 valandų“, – rašoma spaudos centro paskyroje „Facebook“.

Besitraukiantis priešas buvo naikinamas artilerijos smūgiais.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį sakė, kad Maskvos pajėgos visiškai kontroliuoja visus Ukrainos Sjevjerodonecko miesto gyvenamuosius rajonus.

Sjevjerodoneckas – didžiausias ukrainiečių vis dar kontroliuojamas miestas rytinėje Luhansko srityje – pastarosiomis savaitėmis tapo kovų epicentru.

„Sjevjerodonecko miesto gyvenamieji rajonai visiškai išvaduoti“, – per televizijos transliuotą Gynybos ministerijos posėdį sakė S.Šoigu.

Nuotr. iš Serhijaus Haidajaus „Facebook“ profilio/Rusų atakuojamas Sjevjerodonecko miestas

Rusų kariuomenė dar stengiasi perimti šio svarbaus miesto Ukrainos rytuose „pramoninės zonos ir artimiausių gyvenviečių“ kontrolę, pridūrė ministras.

Nuo vasario 24-osios, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, rusai pasiekė reikšmingų laimėjimų Ukrainos rytuose ir išplėtė promaskvietiškų separatistų teritorijas.

Dabar Rusijos pajėgos kontroliuoja Ukrainos rytuose esantį Mariupolio uostamiestį. Prieš karą tai buvo antras pagal teikiamų paslaugų kiekį Ukrainos uostas.

„Mariupolio uostas baigtas išminuoti. Jis dirba normaliai ir priėmė pirmuosius krovinių laivus“, – sakė S.Šoigu.

Jis pridūrė, kad nuo Maskvos puolimo pradžios rusų pajėgoms pasidavė 6 489 ukrainiečių kariai.

Japonijos ir NATO pareigūnai antradienį susitarė stiprinti karinį bendradarbiavimą ir bendras pratybas, pripažinę, kad Rusijos invazija į Ukrainą blogina saugumo aplinką Europoje ir Azijoje.

Japonijos gynybos ministras Nobuo Kishi po susitikimo su NATO karinio komiteto pirmininku admirolu Robu Baueriu sakė, kad Tokijas tikisi stiprinti savo ryšius su Europos šalimis ir sveikina didesnį NATO įsitraukimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.

„Europos ir Azijos saugumas glaudžiai persipynęs, ypač dabar, kai tarptautinė bendrija susiduria su rimtais iššūkiais“, – sakė N.Kishi.

R.Bauerio vizitas Tokijuje įvyko Japonijos jūrų savigynos pajėgoms dalyvaujant NATO karinių laivynų pratybose Viduržemio jūroje.

Kinijai stiprinant savo pozicijas, Japonija didina savo karinius pajėgumus ir greta aljanso su JAV bei partnerysčių su kitomis šalimis – Indijos ir Ramiojo vandenynų regione ir už jo ribų – plečia bendradarbiavimą su Europa.

Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida yra pakviestas į vėliau šį mėnesį vyksiantį NATO viršūnių susitikimą ir, kaip pranešama, ketina dalyvauti. Tokiu atveju jis taptų pirmuoju Japonijos lyderiu, dalyvavusiu Aljanso lyderių susitikime.

Gegužės mėnesį Japonijos sausumos savigynos pajėgų štabo viršininkas generolas Koji Yamazaki pirmą kartą dalyvavo kolegų iš NATO susitikime Belgijoje.

R.Baueris gyrė plečiamą bendravimą sprendžiant „bendrus saugumo iššūkius“.

Japonija greit prisidėjo prie JAV ir Europos sankcijų Rusijai ir teikia paramą Ukrainai. Tokijas sako, kad ši krizė ne tik veikia Europą, bet ir gali paskatinti Kiniją dar labiau didinti savo ambicijas Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.

Vakarai nesutiks su Rusijos diktuojamomis taikos sąlygomis, ji privalės išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos, Vilniuje sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

„Mes tikrai nesutiksime su Rusijos diktuojama taika, mes nepripažinsime tokios taikos. Dėl to mums labai svarbu ir aišku, kad šios karinės situacijos rezultatas bus tas, jog Rusija privalės išvesti savo karines pajėgas ir kad Ukraina apgins savo nepriklausomybę“, – per spaudos konferenciją Vilniuje antradienį teigė jis.

Pasak Vokietijos lyderio, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas karine agresija pasiekė tik tai, kad dar labiau suvienijo Vakarų sąjungininkes.

„Ką V.Putinas pasiekė, jis pasiekė, kad NATO dar labiau susivienijo, kad NATO dar labiau stiprina savo pajėgumus, kad stipriname rytinį NATO flangą prie Baltijos jūros, ir tai, kad Švedija ir Suomija nutarė tapti NATO narėmis. Taigi, štai ką pasiekė Putinas savo karine agresija – kad mes daromės dar stipresni“, – kalbėjo Vokietijos kancleris.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Olafas Scholzas

Pasak jo, kadangi V.Putinui nepavyko užgrobti visos Ukrainos, jis tęsia brutalų karą ir stengiasi bent ką nors pasiekti.

O.Scholzas teigė, kad rezultatą duos ir Rusijai įvestos sankcijos. Anot jo, šios sankcijos nublokš tos valstybės ekonomiką dešimtmečius atgal.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis savo ruožtu teigė, kad V.Putinas dėl taikos ims kalbėtis, kai supras, kad pralaimi.

Pasak Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, Vakarų pastangos „išsaugoti Rusijos veidą“ yra sunkiai suvokiamos, nes „tada elgiamės nenuosekliai savo pačių atžvilgiu“.

„Sakydami, kad turi būti ryžtingas ir vieningas atsakas į Rusijos agresiją mes patys mėginame per užpakalines duris patekti pas V. Putiną, kalbėtis su juo, įtikinėti, prašyti jį ir tokiu būdu savotiškai legitimizuojame jį“, – per spaudos konferenciją sakė jis, atsakydamas į klausimą apie kai kurių Vakarų lyderių bandymus kalbėtis su Rusijos prezidentu.

Estijos vyriausybės vadovė Kaja Kallas tvirtino, jog kalbėti ir padėti privalu Ukrainai, o ne Rusijai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, palaikantis su V.Putinu ryšį telefonu, yra paraginęs Europos lyderis vengti pažeminti Rusiją.

Buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris ir kai kurie Vakarų politikai anksčiau tvirtino, kad Ukraina turėtų atiduoti dalį savo teritorijos Rusijai, jog užbaigtų Maskvos invaziją. 

Prokremliški Ukrainos separatistai antradienį patvirtino, kad per Maskvos pradėtą karą žuvo dar vienas rusų generolas.

Apie generolo majoro Romano Kutuzovo žūtį per kautynes rytiniame Donbaso regione anksčiau pranešė Rusijos valstybinės televizijos karo korespondentas, bet nepatvirtino pareigūnai Maskvoje.

Ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“ sekmadienį pranešė, kad generolas R.Kutuzovas žuvo per kautynes Mykolajivkos gyvenvietėje į šiaurę nuo Popasnos miesto Luhansko srityje.

VL.ru nuotr./Romanas Kutuzovas

R.Kutuzovo žūtį pirmadienį patvirtino Ukrainos kariuomenė. Šis generolas, vadovavęs prorusiškų separatistų apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) 1-ajam armijos korpusui, „oficialiai denacifikuotas ir demilitarizuotas“, sakoma Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo „Facebook“ žinutėje.

Antradienį DLR lyderis Denisas Pušilinas išreiškė savo „nuoširdžią užuojautą“ R.Kutuzovo, „savo pavyzdžiu parodžiusio, kaip tarnauti tėvynei“, šeimai ir draugams.

„Kol mūsų generolai kovoja petys į petį su kareiviais, mūsų šalis ir mūsų valstybė bus nenugalimos“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ pareiškė D.Pušilinas. Jis taip pat paskelbė nespalvotą R.Kutuzovo nuotrauką.

Pranešimai pasirodė Rusijos pajėgoms ir jų sąjungininkams separatistams tęsiant didelį puolimą Ukrainos rytiniame Donbaso regione, kur vyksta įnirtingos kovos dėl Sjevjerodonecko miesto.

Ukrainiečių kariuomenė skelbia nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną nukovusi kelis rusų aukščiausio rango karininkus, bet tikslus skaičius nėra aiškus, nes Maskva retai skelbia apie savo nuostolius.

Gegužės pradžioje JAV žvalgyba pranešė, kad jau žuvo 8–10 rusų generolų.

Kovo pabaigoje šimtai žmonių Rusijos aneksuotame Kryme dalyvavo Rusijos Juodosios jūros laivyno vado pavaduotojo Andrejaus Palijaus, žuvusio per kovos veiksmus netoli Ukrainos Mariupolio uostamiesčio, laidotuvėse.

Balandį antrajame pagal dydį Rusijos mieste Sankt Peterburge įvyko generolo majoro Vladimiro Frolovo laidotuvės. Vietos pareigūnai patvirtino, kad jis mirė „didvyrio mirtimi“ Ukrainoje.

Antradienį Sjevjerodonecke tęsiasi intensyvūs mūšiai, Rusija puolimui naudoja artileriją, lėktuvus ir sraigtasparnius, pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Pasak Luhansko srities karinės administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus, Rusijos pajėgoms apšaudžius kalnakasybos koledžą Lysyčanske, kuris yra strategiškai svarbioje aukštumoje kitapus Šiaurinio Doneco upės, buvo sužeisti du žmonės.

S.Haidajus nurodė, kad Rusija naudoja „sabotažo ir žvalgybos grupes“ Bilohorivkos kaime, esančiame į vakarus nuo Lysyčansko ir Sjevjerodonecko. 

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos kariai

Ukrainos kariuomenė pareiškė, kad Sjevjerodonecko apylinkėse Rusija naudoja „nuotolinį teritorijos užminavimą mūsų karių puolimo link Rubižnės kryptimi“.

Separatistinės apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos pareigūnas Rodionas Mirošnikas „Telegram“ teigė, kad per pastarąją dieną per Ukrainos apšaudymą žuvo devyni civiliai.

Ukraina antradienį pareiškė nepritarianti jokiam Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovo Rafaelio Grossi vizitui Zaporižios atominėje elektrinėje, kuri yra užimta Rusijos pajėgų.

„Ukraina nekvietė Grossi aplankyti Zaporižios jėgainės ir anksčiau nesutiko, jis surengtų tokį vizitą. Vizitas elektrinėje būtų įmanomas tik kai Ukraina susigrąžins tos vietos kontrolę“, – sakoma per platformą „Telegram“ paskelbtame Ukrainos atominės energetikos agentūros „Enerhoatom“ pareiškime.

„Scanpix“/AP nuotr./Rafaelis Grossi Ukrainoje

Zaporižios atominę elektrinę Rusijos pajėgos užėmė kovo pradžioje, prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24-ąją pradėjus invaziją į provakarietišką kaimynę. Jėgainė, esanti Dniepro upės pakrantėje į pietus nuo Ukrainos kontroliuojamo Zaporižios miesto, buvo užimta per kautynes, sukėlusias didelį gaisrą komplekso mokymų centre.

Spinduliuotės lygis tuomet nepadidėjo, tačiau susirėmimai vis tiek sukėlė didelį nerimą, juolab, kad Ukrainoje 1986 metais įvyko didžiausia istorijoje branduolinė katastrofa – avarija Černobylio atominėje elektrinėje.

Padėtis elektrinėje, kurioje veikia šeši iš 15 Ukrainos reaktorių, pajėgūs aprūpinti elektros energija 4 mln. namų, kelia didelį susirūpinimą tarptautinei bendruomenei.

R.Grossi anksčiau sakė, kad inspektoriams „nepaprastai svarbu“ turėti galimybę patekti į Zaporižios kompleksą, pastatytą 9-o dešimtmečio pradžioje, bet pastaraisiais metais modernizuotą.

Rusija tvirtina besiimanti visų būtinų atsargumo priemonių elektrinėje, kur jos kariai dabar patruliuoja prie milžiniškų ir gerai sutvirtintų raudonų kupolų pavidalo reaktorių.

Maskva praeitą mėnesį užsiminė siekianti atkirsti Ukrainą nuo didžiausios Europoje atominės elektrinės, jei Kyjivas nemokės Maskvai už elektrą.

2021 metais Zaporižios elektrinė pagamino 20 proc. visos Ukrainoje pagamintos elektros energijos ir sudarė beveik pusę visų braduolinės energetikos pajėgumų šalyje.

Ateinanti savaitė Ukrainai bus labai sunki dėl kelių priežasčių, pareiškė Prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius, praneša Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.

O.Arestovyčius Marko Feygino laidoje pirmadienio vakarą sakė, kad Rusijos kariai juda link Bachmuto-Lysyčansko greitkelio, kurį užėmę okupantai galės blokuoti Ukrainos pajėgų grupuotę Luhansko srityje.

Kadras iš „Facebook“ vaizdo įrašo/Oleksijus Arestovyčius

„Jie žengia į priekį. Mums nepavyksta jų sustabdyti. Jie žengia į priekį lėtai, bet jie žengia į priekį. Ir yra didelė tikimybė, kad jie jį perkirs (...) Jei jie dabar uždarys „katilą“, gausime antrąjį Mariupolį“, – sakė O.Arestovyčius, pridūręs, kad nuo Iziumo iki Popasnos Ukrainoje sutelkta pusė kare dalyvaujančių Rusijos karių, t. y. apie 35-40 tūkst.

Anot O.Arestovyčiaus, Slovjanskas gali būti apgultas jau po savaitės, o priešo Lyano grupuotei greičiausiai pavyks užimti Sviatohirską. „Slovjansko apgultis jau labai priartėjo. O mūsų kariai į šiaurę nuo Šiaurinio Donecko bus arba sutriuškinti, arba pasitrauks į pietinį krantą“, – prognozavo jis.

Rusijos kariuomenė lėtai juda į priekį Donbase, bet tai daug kainuoja. Be to, jau yra įrodymų, kad žūsta ir aukšto rango vadai, o kai kurie daliniai atsidūrę arti išsekimo ribos. Galiausiai kariai jau viešai prašo prezidento Vladimiro Putino ištirti, ar jų siuntimas į frontą apskritai legalus, ir skundžiasi „prastomis sąlygomis“.

Dviejuose vaizdo įrašuose kovotojai iš Rusijos kontroliuojamos Rytų Ukrainos skundžiasi išsekimu, kurį esą nulemia ilgai trunkančios kovinės misijos fronte.

„Mūsų žmonės susiduria su alkiu ir šalčiu. Ilgą laiką neturėjome nieko – nei medikamentų, nei maisto. Kyla daug klausimų, kuriuos ignoruoja mūsų vadovybė štabe“, – teigiama viename įraše.

Kariai pasakoja, kad buvo mobilizuoti į karą be medicininės apžiūros, nors daugelis jų dėl sveikatos problemų negalėtų kariauti normaliomis sąlygomis. Taip pat teigiama, kad daugelis mobilizuotųjų neišmano karybos, nebuvo laikę rankose automato, tačiau buvo pasiųsti į priešakines linijas.

Kitame interviu rusų karys, kovojęs prie Kyjivo ir Charkivo, o dabar nusiųstas į Rytų Ukrainą, tvirtina, kad jau yra išsekęs. Jis esą susisiekė su advokatu, kuriam pasiskundė, kad kelis mėnesius nematė savo žmonos.

„Ukrainoje kaunuosi nuo karo pradžios, jau praėjo daugiau nei trys mėnesiai, – teigė iš Buriatijos Sibire į Ukrainą atsiųstas Andrejus. – Jaučiu didžiulį nuovargį, visas mano dalinys nori pauzės. Bet vadovybė mums sako, kad šiuo metu negali mūsų pakeisti.“

Rusija sugriovė antrą pagal dydį Ukrainos grūdų terminalą Mykolajivo mieste, pranešė Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

„Atsižvelgiant į tokius pranešimus, Putino skleidžiama dezinformacija, kuria siekiama nukreipti kaltę, tampa dar ciniškesnė“, – pridūrė jis.

Pirmadienį Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis apkaltino Rusiją šantažuojant pasaulį maisto krize. Jis teigė, kad Maskva bombarduoja Ukrainos grūdų sandėlius, neleidžia sėti javų didelėje Ukrainos dalyje, vagia grūdus iš užgrobtų teritorijų ir bando pasinaudoti besivystančiose šalyse kylančia maisto krize kaip ginklu dėl karo, skelbia BBC Rusijos tarnyba.

Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paragino Vladimirą Putiną „atšaukti Odesos blokadą“, kad iš uostų būtų išvežti Ukrainos grūdai. Maskva atsakė, kad tai įmanoma tik tuo atveju, jei Rusijai bus panaikintos sankcijos.

Tačiau pirmadienį paaiškėjo, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas birželio 8 d. vizito Ankaroje metu su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu aptars galimybę atidaryti koridorių Ukrainos grūdų eksportui iš užblokuotų uostų.

Turkijos naujienų agentūra „Anadolu“ taip pat pranešė, kad Rusija ir Turkija, padedamos JT, parengė Ukrainos grūdų eksporto ir tiekimo tarptautinei rinkai planą. Ukraina kol kas atsargiai vertina tokį susitarimą ir reikalauja pirmiausia saugumo garantijų.

Ukrainos pilietybė rusų žurnalistui, buvusiam propagandistui Aleksandrui Nevzorovui dar nėra suteikta, pareiškė šalies Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

„Kas dėl Nevzorovo, mes jį dedame į atskirą stalčių. Visų pirma, jis dar neturi pilietybės, jis tik dėl jos kreipėsi“, – teigė O.Danilovas, pridūręs, kad bus atliktos visos reikalingos procedūros.

Nuotr. iš A.Nevzorovo telegram kanalo/Aleksandras Nevzorovas

Anksčiau skelbta, kad Ukrainos pilietybės paprašė ir A.Nevzorovas, ir jo žmona, o Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka paskelbė, esą prezidentas Volodymyras Zelenskis įsaku jau suteikė pilietybę Nevzorovams.

A.Nevzorovo siekis gauti Ukrainos pilietybę atgarsio sulaukė ir Lietuvoje, nes 1991-aisiais propagandiniame filme aiškino, kad per Sausio 13-osios tragediją Vilniuje „savi šaudė į savus“ ir gynė tada siautėjusius OMON būrius.

Ukrainoje tebėra paplitęs seksualinis smurtas, o sunki humanitarinė padėtis karo draskomoje šalyje virsta „prekybos žmonėmis krize“, pirmadienį pareiškė Jungtinių Tautų specialioji pasiuntinė seksualinio smurto konfliktų metu klausimais.

Pramila Patten pareiškė JT Saugumo Tarybai, kad šios institucijos rezoliucijos, skirtos užkirsti kelią žaginimui ir kitiems seksualiniams išpuoliams konfliktų metu, neatitinka tikrovės, kurioje atsiduria pažeidžiamiausieji – moterys ir vaikai.

Pasak P.Patten, iki birželio 3 dienos JT žmogaus teisių biuras gavo 124 pranešimus apie įtariamus seksualinio smurto konfliktų metu atvejus: 97 iš jų buvo susiję su moterimis ir mergaitėmis, 19 – su vyrais, septyni – su berniukais, dar vienas – su nežinomos lyties asmeniu. Pranešimai šiuo metu tikrinami.

JT pasiuntinė nurodė, kad Ukrainos generalinė prokurorė per gegužę surengtą vizitą ją informavo, jog laikotarpiu nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją iki balandžio 12-osios buvo pranešama apie šias su konfliktu susijusio seksualinio smurto formas: „išžaginimą, grupinį išžaginimą, nėštumą po išžaginimo, bandymą išžaginti, grasinimą išžaginti, vertimą stebėti prieš partnerį ar vaiką vykdomą seksualinį smurtą ir priverstinį apsinuoginimą“.

Anot P.Patten, konfliktų istorija rodo, kad „seksualinis smurtas yra nusikaltimas, apie kurį itin dažnai nepakankamai pranešama“. Taigi, nuo pat bet kokio ginkluoto konflikto pradžios būtina stiprinti prevenciją ir apsaugą bei teikti paslaugas nukentėjusiesiems, pabrėžė pareigūnė.

Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia kategoriškai paneigė ir pasmerkė visus kaltinimus dėl Rusijos karių seksualinio smurto kaip „melą“. Jo teigimu, Rusijos kariai privalo laikytis griežtų taisyklių, draudžiančių kankinti civilius gyventojus ir prieš juos smurtauti.

V.Nebenzia pareiškė, kad tokios taisyklės netaikomos Ukrainos „nacionalistiniams batalionams“, ir tvirtino, kad tarptautinė bendruomenė netrukus sužinos „visą tiesą apie šiuos nusikaltimus, įskaitant seksualinio pobūdžio nusikaltimus, kuriuos įvykdė Ukrainos nacionalistiniai daliniai ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos“.

Ukrainos ambasadorius prie JT Serhijus Kyslycia savo ruožtu nurodė, kad jo šalies teisėsauga, žiniasklaida ir nevyriausybinės organizacijos „ir toliau praneša apie daugybę Rusijos karių vykdomo seksualinio smurto atvejų“.

Diplomato teigimu, Vidaus reikalų ministerijos duomenys rodo, kad „tarp rusų žagintojų aukų yra nepilnamečių ir pagyvenusių moterų“, taip pat „užregistruota ir mirčių“.

Tuo metu JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas Greenfield paminėjo „marias patikimų pranešimų apie Rusijos pajėgų įvykdytus žiaurumus prieš civilius gyventojus“, įskaitant „siaubingus seksualinio smurto atvejus“.

„Vis dažniau skamba kaltinimai, kad Rusijos kariai lytiškai užpuola moteris ir mergaites, taip pat vyrus ir berniukus, – pareiškė ambasadorė. – Iš Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojos išgirdome, kad Rusijos kariai ištisas valandas žagino ukrainietes, o paskui jas nužudė.“

P.Patten, kuri taip pat lankėsi priėmimo centruose ir sienos perėjimo punktuose Lenkijoje ir Moldovoje, paminėjo keletą pasakojimų apie bandymus prekiauti žmonėmis. JT pasiuntinė išreiškė rimtą susirūpinimą dėl to, kad „nėra nuosekliai tikrinami apgyvendinimo siūlymai ir vežimo tvarka“ nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Jos duomenimis, daugiau kaip 90 proc. šių pabėgėlių yra moterys ir vaikai.

Pasak pareigūnės, Ukraina suformavo laikinąją darbo grupę prekybos žmonėmis klausimams spręsti, tačiau ne mažiau svarbu diegti pabėgėlių apsaugos sistemas visose tranzito ir paskirties šalyse bei visose sienos perėjose.

Anot P.Patten, kadangi sunki humanitarinė padėtis „virsta prekybos žmonėmis krize“, būtina skubiai imtis tarpvalstybinių veiksmų „humanitariniams partneriams, teisėsaugos institucijoms, pasienio pajėgoms, už imigraciją atsakingiems pareigūnams ir politiniams lyderiams“. Ji taip pat paragino sudaryti atitinkamą „regioninį susitarimą“.

Ukraina atkovojo dalį Sjevjerodonecko, bet Rusija nori atkirsti miestą iš šiaurės ir pietų ir toliau okupuoja rytinius regionus. Apie tai pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.

„Savaitgalį Ukrainos kariai atkovojo dalį Sjevjerodonecko, nors Rusijos kariai greičiausiai ir toliau užims rytinius rajonus. Tikėtina, kad Rusijos planas ir toliau atkirsti Sjevjerodonecką tiek nuo šiaurės, tiek nuo pietų“, – sakoma pareiškime.

Pastebima, kad Rusija padarė pažangą pietinėje regiono dalyje, bet jos prasiveržimas ties Popasna pastarąją savaitę sustojo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis negali svarstyti galimybės eksportuoti grūdus geležinkeliais per Baltarusiją į uostus prie Baltijos jūros.

„Kalbant apie Baltarusiją... mums pasiūlyta transportuoti [grūdus] per Baltarusiją geležinkeliais. Mes suprantame ir transportavimo apimtis. Tačiau suprantame, kodėl mums tai siūloma. Mes nesame pasirengę laikytis šio formato ir padėti savo „draugiškiems“ kaimynams“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis ne kartą kaltino Baltarusijos režimą dėl paramos Rusijai kare prieš Ukrainą, o Aliaksandras Lukašenka daug kartų, ypač Kremliaus karinės invazijos į provakarietišką kaimynę pradiniame etape, grasino pasiūsiąs savo karius link Kyjivo, tačiau šie grasinimai, kaip vėliau paaiškėjo, veikiau tebuvo retoriniai.

Baltarusijos autoritarinis lyderis A.Lukašenka su Jungtinių Tautų vadovu Antonio Guterresu praėjusį penktadienį aptarė Ukrainos grūdų tranzito per Baltarusiją į Baltijos valstybių uostus galimybę, tačiau su sąlyga, kad šiuose uostuose bus leista krauti baltarusiškus krovinius.

Baltarusijos prezidentūra skelbė, esą A.Guterresas paprašė kelių dienų pertraukos, kad galėtų aptarti tokį pasiūlymą su suinteresuotų valstybių vadovais.

Ukraina, viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, negali naudotis savo uostais prie Juodosios jūros, kuriuos yra užblokavęs Rusijos karinis laivynas.

Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos kariuomenė Ukrainoje nužudė 263 vaikus.

Apie tai savo kanale „Telegram“ pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra.

„Birželio 7 d. ryto duomenimis Ukrainoje dėl Rusijos Federacijos vykdomos plataus masto ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau nei 730 vaikų, žuvo 263 vaikai ir daugiau nei 467 buvo sužeisti“, – rašoma pranešime.

Rusija pirmadienį uždraudė įvažiuoti į šalį daugiau JAV piliečių, įskaitant iždo sekretorę Janet Yellen, taip atsakydama Vašingtonui už panašias priemones, taikomas Rusijos piliečiams dėl Maskvos karo Ukrainoje.

Praėjusio mėnesio pabaigoje Maskva paskelbė analogiškas sankcijas 963 asmenims, tarp jų – JAV prezidentui Joe Bidenui, socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjui Markui Zuckerbergui ir aktoriui Morganui Freemanui.

Naujas sąrašas papildytas dar 61 pavarde – dauguma jų yra vyriausybės pareigūnai, taip pat keli stambių bendrovių, daugiausia gynybos ir energetikos sektorių, vadovai.

Be J.Yellen, sankcijos bus taikomos energetikos sekretorei Jennifer Granholm ir palydovinio ryšio bendrovės „OneWeb“ generaliniam direktoriui Neilui Mastersonui.

Į sąrašą taip pat įtraukti kino studijos „Universal Pictures“ ir reitingų agentūros „Fitch“ vadovai.

„Į sąrašą įtrauktas 61 Amerikos pilietis, įskaitant stambių karinio pramoninio komplekso įmonių, žiniasklaidos platformų ir reitingų agentūrų, orlaivių ir laivų statybos bendrovių vadovus“, – nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Nuo puolimo Ukrainoje pradžios Kremlius uždraudė įvažiuoti į Rusiją šimtams Vakarų šalių piliečių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas antradienį ryte įspėjo, kad išlieka oro atakų iš Baltarusijos grėsmė, „kuriant Pietų operatyvinę vadovybę planuojama padidinti Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų skaičių iki 80 tūkst. Karinius dalinius numatoma aprūpinti įranga ir ginkluote sandėliuojamų techninių priemonių sąskaita.“ Štabo teigimu, Briansko ir Kursko sričių pasienio rajonuose ir toliau laikomos iki trijų batalionų dydžio taktinės grupės, „siekiant pademonstruoti savo buvimą ir sulaikyti gynybos pajėgas“.

Kaip teigiama pranešime, tęsiasi Sumų srities gyvenviečių apšaudymai. Rusija susitelkusi į Iziumo ir Slovjansko puolimą. Raketomis apšaudyta Mykolajivka. 

Donecko sritis apšaudyta artilerija, smogta ir iš oro. Remiantis štabo pateikta informacija, Lymano sektoriuje aktyvių kovinių veiksmų nebuvo. 

„Priešas toliau šturmuoja Sjevjerodonecko miestą, kovos tęsiasi. Mūsų kariai padaro nuostolių priešui“, – rašoma toliau. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bachmutas

Pranešama, kad Ukrainos kariai sėkmingai atrėmė Rusijos puolimą prie Bachmuto – Nahirnės, Berestovės, Krynišnės ir Rotų gyvenviečių rajonuose. 

„Priešas perkelia karius į Popasnos ir Mykolajivkos rajonus“, – rašoma pranešime. 

„Ukrainos sraigtasparniai smogė priešo sutelktoms pajėgoms Chersono srityje, o lėktuvai smogė amunicijos sandėliams Mykolajivo srityje. Priešas neteko daugiau kaip 20 vyrų ir iki 10 karinės įrangos vienetų“, – nurodo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Remiantis pranešimu, praėjusią parą Ukrainos gynybos pajėgos Donecko ir Luhansko regionuose atrėmė dešimt priešo atakų ir sunaikino vieną tanką, tris artilerijos sistemas, dvi šarvuotas kovos mašinas, vieną transporto priemonę ir du šaudmenų sandėlius. Priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė du bepiločius orlaivius „Orlan-10“.

Rytiniame Sjevjerodonecko mieste tebesitęsia intensyvūs mūšiai, o situacija, pasak Ukrainos pareigūnų, „keičiasi kas valandą“. Apie tai rašo CNN.

Miesto karinės administracijos vadovas Oleksandras Striukas sakė, kad „yra pakankamai [Ukrainos] pajėgų ir priemonių miestui atgauti. Vyksta įnirtingi mūšiai ir gatvių kovos“.

O.Striukas sakė, kad Rusijos pajėgos turi didelę kiekybinę persvarą.

„Jie bandė pulti miestą, ir tai vyksta dabar. Jie meta vis daugiau žmogiškųjų išteklių, o tai, žinoma, apsunkina padėtį“, – sakė pareigūnas.

„Dabar Sjevjerodoneckas lyginamas su žeme, nes jie negali jo užimti per vieną ar dvi dienas. Miestas yra naikinamas. Apie infrastruktūros išsaugojimą neįmanoma kalbėti, nes dar prieš aštrią miesto puolimo fazę ir jo šturmą infrastruktūra buvo beveik sunaikinta. Tiek dujų, tiek vandens tiekimą reikės beveik visiškai atstatyti“, – pridūrė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Soledaras

Greitkelis iš vakarų, kuriuo keliauja Ukrainos frontui skirtos atsargos, vis dažniau atakuojamas Rusijos artilerijos, prie jo vis labiau artėja priešo daliniai. O.Striukas taip pat sakė, kad jis „tebėra kontroliuojamas ginkluotųjų pajėgų, tačiau judėti juo vis dar pavojinga, nes [jį] pasiekia priešo artilerija“.

Ukrainos generalinis štabas anksčiau pranešė, kad Ukrainos daliniai sužlugdė Rusijos bandymus perimti greitkelio kontrolę.

Rusai suintensyvino artilerijos atakas vietovėse į šiaurę nuo Slovjansko miesto ir apšaudo ukrainiečių pozicijas pietinėje Šiaurinio Doneco upės pusėje. Atrodo, kad Rusijos pajėgos yra netoli Sviatohirsko miesto, esančio šiaurinėje upės pusėje – ten yra istorinis rusų stačiatikių vienuolynas. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad joms pavyko kirsti upę šioje vietovėje.

Jungtinės Valstijos pirmadienį apkaltino Maskvą bandymu „įbauginti“ Rusijoje dirbančius amerikiečių korespondentus, kuriuos išsikvietė rusų užsienio reikalų ministerija ir kuriems grasino atsaku dėl JAV sankcijų.

„Rusijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė jūsų kolegas, kad, cituoju, „paaiškintų jiems jų vyriausybės priešiškos linijos žiniasklaidos srityje pasekmes“, – žurnalistams Vašingtone sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nedas Price'as

„Aiškiai pasakykime, kad Kremlius vykdo visapusišką puolimą prieš žiniasklaidos laisvę, prieigą prie informacijos ir tiesos“, – pridūrė jis, atkreipdamas dėmesį į tai, ką pavadino „aiškiomis ir akivaizdžiomis pastangomis įbauginti nepriklausomus žurnalistus“.

Gegužės pabaigoje Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pagrasino išsiųsti Vakarų žiniasklaidos atstovus, jei „YouTube“ ir toliau blokuos savaitines ministerijos spaudos konferencijas.

Penktadienį ji dar kartą apkaltino Vašingtoną, kad šis Jungtinėse Valstijose „siekia represijų prieš Rusijos žiniasklaidą“.

Plačiau skaitykite ČIA. 

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį patikimais pavadino pranešimus, jog Rusija vagia grūdus iš Ukrainos, kad juos perparduotų, nors Maskva blokuoja rusiškų kukurūzų eksportą.

„Yra patikimų pranešimų,.. kad Rusija grobia eksportui skirtus Ukrainos grūdus, kad juos parduotų savo naudai“, – sakėA.Blinkenas Valstybės departamente vykusioje konferencijoje, skirtoje aptarti apsirūpinimo maistu klausimams, kylantiems dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Scanpix“/AP nuotr./Antony Blinkenas

„Dabar Rusija taip pat kaupia savo eksportui skirtus maisto produktus“, – pridūrė A.Blinkenas, vardydamas staigaus kviečių ir kitų grūdų kainų augimo ir gresiančio jų trūkumo pasaulyje priežastis.

Karas „daro pražūtingą poveikį pasauliniam apsirūpinimui maistu, nes Ukraina yra vienas iš pasaulio aruodų“, sakė JAV diplomatijos vadovas.

Leidinys „The New York Times“ pirmadienį pranešė, kad iš Rusijos kontroliuojamų uostų išplaukė keli krovininiai laivai su kroviniais, kuriuos JAV pareigūnai pavadino „vogtais ukrainietiškais grūdais“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainai pradėti perduoti ukrainiečių kovotojų, žuvusių „Azovstal“ gamykloje, palaikai, rašo naujienų agentūra „Associated Press“. Kariuomenės ir „Azov“ pulko atstovai nurodė, kad dešimtys žuvusiųjų, paimtų iš subombarduotos gamyklos, kurią dabar kontroliuoja Rusija, griuvėsių buvo perkelti į Kyjivą, kur atliekami DNR tyrimai. 

Šeštadienį Ukraina paskelbė  apie pirmąjį oficialiai patvirtintą žuvusių karių apsikeitimą nuo karo pradžios. Pranešta, kad abi šalys iš viso apsikeitė 320 palaikų, kiekviena atgavo po 160 žuvusių karių. Apsikeitimas įvyko ketvirtadienį fronte, Zaporižios regione. 

„Azov“ pulko atstovė spaudai Anna Holovko sakė, kad visi 160 ukrainiečių kūnų, kuriuos perdavė rusai, buvo iš gamyklos griuvėsių. Ji teigė, kad mažiausiai 52 iš šių kūnų, manoma, yra „Azov“ pulko karių palaikai.

Dmytro Kozackio nuotr./„Azov“ pulko kovotojo nuotraukose užfiksuotos dienos „Azovstal“ gamykloje

Maksimas Žorinas, buvęs pulko vadas, dabar vadovaujantis Kyjive įsikūrusiam kariniam daliniui, patvirtino, kad tarp iškeistų kūnų buvo ir kūnai iš plieno gamyklos.

Plieno gamykloje dingusio ir, kaip manoma, žuvusio „Azov“ kovotojo brolis AP sakė, kad mažiausiai du sunkvežimiai su kūnais iš „Azovstal“ nuvyko į karinę ligoninę Kyjive, kur bus nustatomos tapatybės.

Viačeslavas Drofa sakė, kad jo vyresniojo brolio Dmitrijaus Liseno palaikų tarp kol kas rastų palaikų nėra. Jis pridūrė, kad kai kurie žuvusieji buvo smarkiai apdegę.

Sumų srities karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvickis „Telegram“ platformoje pirmadienį vakare pranešė, kad per parą Rusija surengė apie 40 apšaudymų. Anot jo, žmonės jų metu nenukentėjo. 

Nuotr. iš D.Žyvickio telegram kanalo/

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis nurodė, kad šiuo metu okupuotose Donecko ir Luhansko srityse Rytų Ukrainoje gali būti laikoma daugiau kaip 2 500 belaisvių iš Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“.

Kyjive kalbėdamas su žiniasklaida V.Zelenskis sakė, kad dėl elgesio su šiais kaliniais, įskaitant ketinimą surengti vadinamąjį viešąjį tribunolą, Rusijos planai nuolat keičiasi. 

Paklaustas, ar nemano, kad kaliniai yra kankinami, V.Zelenskis sakė esąs įsitikinęs, kad tai neatitinka Rusijos pusės interesų, nes jie yra „vieši kaliniai“, kurių būklę stebi pasaulio bendruomenė.

V.Zelenskis sakė, kad pirmasis operacijos etapas – išvesti karius gyvus – buvo pasiektas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Prorusiški kariai apieško „Azovstal“ palikusius Ukrainos karius

„Šiandien laukia antroji dalis – pargabenti juos namo gyvus“, – sakė jis. 

„Mes žinome, dėl ko galima susitarti su rusais, žinome šią kainą. Žinome, kad jais negalima pasitikėti“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie padėtį Rytų Ukrainoje, V.Zelenskis sakė, kad ji yra sudėtinga. Prezidentas sekmadienį lankėsi priešakinėse pozicijose Luhanske, Donecke ir Zaporižioje.

„Mes laikome pozicijas Sjevjerodonecko kryptimi. Jų [rusų] yra daugiau, jie galingesni, bet mes turime visas galimybes kovoti šia kryptimi“, – sakė V.Zelenskis.

Paklaustas, ar nevertėtų iš Sjevjerodonecko išvesti Ukrainos pajėgas į geresnes pozicijas, V.Zelenskis atsakė, kad grįžimas į šias pozicijas gali kainuoti brangiau dėl nuostolių. 

„Kalbant apie Zaporižią, ten padėtis yra grėsmingiausia, nes dalis regiono yra okupuota ir priešas nuolat nori užimti Zaporižią“, – sakė V.Zelenskis.

Nors fronto linijos Zaporižioje per pastaruosius du mėnesius pajudėjo nedaug, gyvenvietės už fronto linijos apšaudomą beveik kasdien.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./V.Zelenskis apsilankė kovos veiksmų zonoje

Anksčiau pirmadienį V.Zelenskis įteikė apdovanojimus žiniasklaidos darbuotojams ir žurnalistų, žuvusių nuo Rusijos invazijos pradžios, šeimoms.

Ukrainos prezidentas padėkojo žurnalistams už atliktą darbą.

„Jūs nešate tiesą ir svarbią informaciją – labai galingas, svarbias prasmes, kurios gali būti didelis pranašumas mūsų šaliai šioje kovoje, kurioje mes neabejotinai laimėsime“, – sakė jis.

Nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo daugiau kaip 30 Ukrainos ir užsienio žiniasklaidos darbuotojų.