Dieną prieš išvykdamas į Pasaulio ekonomikos forumą, kur jis taps savo paties sukurtos dramos apie autonominės Danijos teritorijos likimą žvaigžde, D. Trumpas žiauriai išjuokė europiečius.
Tačiau Šveicarijos kalnų kurorte susirinkę lyderiai susivienijo prieš agresyvią D. Trumpo „Pirmiausia – Amerika“ poziciją. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pažadėjo pasipriešinti patyčioms, o ES – tvirtai reaguoti.
„Vykstu į gražią vietą Šveicarijoje, kur, esu tikras, manęs labai laukia“, – Baltųjų rūmų spaudos konferencijoje, skirtoje paminėti pirmuosius savo sugrįžimo į valdžią metus, šypsodamasis sakė D. Trumpas, prieš išvykdamas į Davosą.
Paklaustas, kiek toli jis pasiruošęs eiti, kad iš NATO narės Danijos perimtų Grenlandijos kontrolę, D. Trumpas atsakė: „Sužinosite.“
Vėliau, prieš skrydį, prezidentas prisipažino „neturintis supratimo“, kaip klostysis kelionė į Davosą.
Nekantriai laukta D. Trumpo kalba kasmetiniame pasaulio ekonomikos ir politikos elito susibūrime, kuriame jis dalyvauja pirmą kartą per šešerius metus, numatyta 14 val. 30 min. vietos (15 val. 30 min. Lietuvos) laiku.
Atsižvelgdamas į tai, kad dėl jo ambicijų Grenlandijoje gresia didžiausias per dešimtmečius konfliktas tarp Vašingtono ir Europos, D. Trumpas teigė, kad Davose surengs keletą susitikimų šiuo klausimu.
Baltieji rūmai pranešė, kad D. Trumpo lėktuvas netrukus po pakilimo skrydžio į Šveicariją buvo priverstas grįžti atgal į oro bazę dėl „nedidelio elektros gedimo“.
D. Trumpas ir jį lydintys asmenys Andrewso (Endriuso) jungtinėje bazėje anksti trečiadienį persėdo į kitą lėktuvą ir vėl pakilo netrukus po 5 val. Grinvičo (7 val. Lietuvos) laiku, praėjus maždaug pustrečios valandos po pradinio išvykimo.
„Smukimo spiralė“
D. Trumpas tvirtina, kad naudingųjų iškasenų turtinga Grenlandija yra gyvybiškai svarbi JAV ir NATO saugumui nuo Rusijos ir Kinijos užtikrinti. Tirpstantys Arkties ledynai atveria naujus kelius ir resursus, supervalstybėms kovojant dėl strateginės pažangos.
Jis padidino spaudimą, pagrasindamas iki 25 proc. muitais aštuonioms Europos valstybėms už paramą Danijai. Europa savo ruožtu pagrasino atsakomosiomis priemonėmis Jungtinėms Valstijoms.
Antradienį Davose E. Macronas, dėl plyšusios akies kraujagyslės dėvintis saulės akinius, perspėjo dėl JAV bandymų „pavergti Europą“ ir pavadino D. Trumpo grasinimus muitais nepriimtinais.
E. Macronas tapo D. Trumpo, paviešinusio Prancūzijos lyderio žinutę, kurioje jis siūlo ketvirtadienį Paryžiuje surengti Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą dėl Grenlandijos ir Ukrainos, pašaipų objektu.
Vėliau D. Trumpas pareiškė, kad nedalyvaus jokiame tokiame susitikime, o E. Macronas naujienų agentūrai AFP patikslino, kad šis susitikimas nebuvo suplanuotas.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) perspėjo, kad D. Trumpas rizikuoja įstumti JAV santykius su Europos Sąjunga (ES) į „smukimo spiralę“ dėl autonominės Danijos teritorijos.
Kanados ministras pirmininkas Markas Carney (Markas Karnis), kuris nuo tada, kai D. Trumpas paragino šią šalį tapti 51-ąja JAV valstija, siekė sumažinti savo šalies priklausomybę nuo Vašingtono, Davose už savo poziciją sulaukė plojimų.
„Kanada tvirtai palaiko Grenlandiją ir Daniją“, – teigė M. Carney.
Pasak Baltųjų rūmų, D. Trumpas savo kalboje Davose mėgins sutelkti dėmesį į JAV ekonomiką, atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidų krizę, kuri kelia grėsmę respublikonams 2026 metų rinkimuose.
Tačiau nepaprastas JAV prezidento galios demonstravimas pasaulinėje arenoje, praėjus metams nuo antrosios kadencijos pradžios, reiškia, kad Grenlandija bus šios kalbos centre.
„Būtų NATO pabaiga“
Grenlandijos ministras pirmininkas antradienį pareiškė, kad jo nedidelė 57 tūkst. gyventojų turinti sala privalo būti pasirengusi karinės jėgos panaudojimui.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Davose naujienų agentūrai AFP sakė, kad bet koks toks Jungtinių Valstijų žingsnis prieš kitą sąjungininkę „būtų NATO pabaiga“.
D. Trumpas antradienį pareiškė, kad jis padarė „NATO daugiau nei kas nors kitas“, ir suabejojo, ar sąjungininkai padės Jungtinėms Valstijoms, nepaisant to, kad Danija buvo tarp tų, kurios tai padarė po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių.
Tačiau respublikonų senatorius Thomas Tillis (Tomas Tilis), abiejų partijų JAV Kongreso delegacijos, kuri lankėsi Kopenhagoje ir Davose, narys, apie ginčą AFP atsiliepė taip: „Manau, kad laikui bėgant jis deeskaluosis.“
Tuo metu ketvirtadienį D. Trumpas oficialiai paskelbs apie savo vadinamosios Taikos tarybos – tarptautinių konfliktų sprendimo institucijos, kurios nuolatinė narystė kainuoja 1 mlrd. dolerių (850 tūkst. eurų) – steigimą ir pasirašys jos chartiją.
Iš pradžių buvo manoma, kad Taikos taryba prižiūrės tik Gazos Ruožo atstatymą, tačiau chartijos projekte, kurį matė AFP, regis, jos vaidmuo neapsiriboja palestiniečių teritorija.
D. Trumpas prie tarybos pakvietė prisijungti ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, sukeldamas ypatingą JAV sąjungininkų nerimą dėl Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Rusija savo ruožtu džiūgavo dėl ginčo dėl Grenlandijos ir pasiuntė aukšto rango V. Putino pasiuntinį Davose susitikti su JAV pareigūnais Ukrainos klausimais.
