Kaip praneša laikraštis „Dzerkalo Tyžnia“, susipažinęs su naująja redakcija, skirtingai nuo pirminio 28 punktų plano, naujoji versija nenumato tarptautinio pripažinimo demilitarizuotos zonos Donecko srityje kaip Rusijos dalies ir draudimo Ukrainai įstoti į NATO.
Kaip pažymima straipsnyje, iš tikrųjų, kalbant apie esminius antiukrainietiškus punktus, iš naujojo JAV plano išnyko tik vienas, susijęs su amnestija už karo metu įvykdytus veiksmus abiems pusėms.
Kas sudaro taikos susitarimą?
Pasak „Dzerkalo tyzhnia“, Vašingtono taikos planą sudaro keturi dokumentai: susitarimas tarp Ukrainos, Rusijos, JAV ir Europos (20 punktų); bendrosios saugumo garantijos Ukrainai (3 punktai); JAV įsipareigojimai NATO atžvilgiu (4 punktai); susitarimas tarp Rusijos ir JAV (12 punktų).
Klausimas dėl teritorijų
Žurnalistai patvirtino, kad labiausiai problemiškas taikos susitarimo klausimas išlieka dėl teritorijų.
20 punktų susitarimas, kuris yra įtrauktas į JAV pasiūlymų paketą, numato Rusijos kontrolės pripažinimą Kryme, Luhansko ir Donecko srityse. Nurodoma, kad šių teritorijų statusas ateityje gali keistis tik diplomatinėmis priemonėmis, o ne naudojant jėgą.
Naujoje plano versijoje patikslinamas „neutralios demilitarizuotos buferinės zonos“ dydis Donecko srityje – jį sudarytų 30 proc. teritorijos. Ankstesniame 28 punktų plane buvo siūloma tarptautiniu mastu pripažinti šią zoną „Rusijos teritorija“, tačiau naujajame dokumente tokio punkto nebėra.
Ukrainos ir Rusijos karinės pajėgos tokiu atveju būtų dislokuotos už administracinės sienos, kuri dar turi būti nustatyta, ir nepatektų į demilitarizuotą zoną. Tačiau neaišku, kas užtikrins, kad ten nebus Rusijos saugumo tarnybos (FSB) pajėgų.
Kalbant apie Zaporižios ir Chersono sritis, naujasis planas, kaip ir ankstesnis, siūlo „įšaldyti“ situaciją ir faktiškai pripažinti dabartinę fronto liniją. Taip pat pabrėžiama, kad Rusija turi palikti kitas teritorijas, kurias ji kontroliuoja už penkių minėtų Ukrainos sričių ribų.
Pagal dokumentą, Kyjivas ir Maskva turi įsipareigoti jėga nepažeisti teritorinių įsipareigojimų, o nuostatas dėl teritorijų turi pasirašyti šalių prezidentai.
Be to, naujasis JAV dokumentas numato Zaporižios atominės elektrinės paleidimą, bet vadovaujant Vašingtonui, o ne TATENA. 50 proc. elektros energijos, kurią gamina elektrinė, bus perduodama Ukrainai. Kam atiteks kiti 50 proc. – dokumente nenurodyta. Ankstesnėje dokumento versijoje buvo numatyta, kad tai bus Rusija.
Ukrainos prisijungimas prie NATO
Teigiamas momentas Ukrainai yra tai, kad naujoje dokumento versijoje nenumatytas draudimas Ukrainai įstoti į NATO – atitinkamai Ukrainos Konstitucijoje ir pagrindiniuose bloko dokumentuose.
Tačiau atskirame taikos plano dokumente JAV užtikrina, kad NATO nebesiplečia ir nekvies Ukrainos tapti jo nare, pridūrė leidinys.
Šie punktai taip pat pakartojami pirmajame dvišalio JAV ir Rusijos susitarimo punkte.
Antrajame dokumento punkte nurodoma, kad JAV garantuoja dialogą tarp Rusijos ir NATO lyderių, siekiant pašalinti visas „susirūpinimą keliančias problemas“. Šio dialogo tikslas – sudaryti sąlygas „deeskalavimui“ ir „pasaulinio saugumo garantijoms“.
Be to, Vašingtonas žada prieštarauti bet kokių „NATO pajėgų“ dislokavimui Ukrainoje.
Dar vienas naujosios taikos plano versijos skirtumas nuo ankstesnės yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų skaičius: dabar taikos metu šaliai bus leista turėti iki 800 tūkst. karių vietoj 600 tūkst.
Naujajame „20 punktų“ plane Ukrainai numatytos saugumo garantijos, panašios į NATO 5-ąjį straipsnį. Jas turi suteikti dokumento signatarai – JAV, NATO ir Europos šalys.
Tuo pačiu metu punktas apie garantijas beveik pakartoja ankstesnio plano versijos nuostatas, o JAV planuoja gauti kompensaciją už prisiimtus įsipareigojimus.
Žiniasklaidos duomenimis, atskirame taikos plano dokumente „saugumo garantijos“ visur, įskaitant pavadinimą, yra žodis „užtikrinimas“ (angl. assurance), kuris turi kitą reikšmę. Be to, pagrindinis susitarimas nėra teisiškai įpareigojantis ir neturi būti ratifikuotas jo signatarų parlamentuose.
Pagal dokumentą Ukraina taps ES nare iki 2027 m. sausio 1 d., tačiau pačios Europos Sąjungos pozicija dėl šio taikos plano punkto kol kas nėra žinoma.
Reikalavimas dėl rinkimų
Tuo pačiu metu reikalavimas surengti rinkimus yra abiejuose D.Trumpo taikos planuose – ir senajame, ir naujajame – ir jis susijęs tik su Ukraina.
Ankstesnėje 28 punktų versijoje Ukrainai buvo tiesiogiai nurodyta surengti rinkimus per 100 dienų. Naujajame dokumente šis reikalavimas yra švelnesnis: rinkimai turi įvykti kuo greičiau po susitarimo pasirašymo.
Dalis naujojo JAV taikos plano dėl įšaldytų Rusijos aktyvų yra „beveik kopija“ ankstesnės versijos.
JAV, kaip ir anksčiau, domina mineralinių išteklių gavyba, dujų infrastruktūra, įskaitant dujotiekius ir saugyklas, bei kiti infrastruktūros objektai, rašo „Dzerkalo Tyžnia“.
Naujovė dokumente yra tik Jungtinių Valstijų ir Europos akcijų fondo (tikslas – 200 mlrd. dolerių) sukūrimas investicijoms į Ukrainos atkūrimą. Amerikiečiai planuoja „atšildyti“ Rusijos turtą, o sutartą procentą iš šių lėšų skirti Ukrainos atkūrimui.
Žiniasklaidos duomenimis, tik vienas iš keturių „naujojo“ paketo dokumentų – būtent tas, kuriame įsipareigojimus prisiima Ukraina – autoriai planuoja padaryti teisiškai privalomą. Susitarimo vykdymą turi kontroliuoti ir užtikrinti specialus organas – „Taikos taryba“, kuriai, autorių sumanymu, vadovaus D.Trumpas.
Kas vadovaus šiai Tarybai, kai D.Trumpas nebebus JAV prezidentu, dokumente nepaaiškinama. Taip pat nepatikslinama, kokios sankcijos numatytos tiems, kurie pažeis susitarimo sąlygas.




